Viti gjashtėdhjetėetetė - Dasmė e madhe LLAPJANE.

Shiko temėn e mėparshme Shiko temėn pasuese Shko poshtė

Viti gjashtėdhjetėetetė - Dasmė e madhe LLAPJANE.

Mesazh  LiLxLaDy prej Sun Nov 15, 2009 12:50 am

GJASHTĖDHJETĖETETA - DASMĖ E MADHE LLAPJANE

Edhe njė herė pėr organizimin e demonstratave ’68 nė Podujevė (me rastin e 41-vjetorit).

Shkruan Abdullah Nishefci.

Jo vetėm atyre qė ranė nė ballė pėr lirinė e Kosovės historike dhe Dardaninė antike por edhe atyre qė vdiqėn me mallė pa e pritur lirinė.


REZISTENCA E LLAPJANĖVE

LNĒ-nė e filluam si popull, por e mbaruam si pakicė kombėtare.

Tashmė saherė ėshtė shkruar e vėrtetuar se LNĒ-ja shqiptarėve nuk ua solli lirinė aq tė pritur, pėr tė cilėn kishin luftuar me shekuj. Historiani Tahir Abdyli, shkruan se shqiptarėt e Kosovės LNĒ-nė e filluan si popull, por e mbaruan si pakicė kombėtare. Edhe kėsaj here shqiptarėt u mashtruan. Edhe pas kėsaj lufte, nė tė cilėn dhanė shumė viktima, shqiptarėt mbetėn tė ndarė, tė pėrēarė, e tė shpėrndarė nėpėr shtete, republika e krahina. Idealet, dėshirat dhe shpresat e rilindasve- tė Lidhjes sė Prizrenit, tė Konferencės sė Bujanit, pėr bashkim kombėtar nuk u realizuan. Pėr shqiptarėt, si shumė herė mė parė, vendosėn tė tjerė, pa pėrfillur fare vullnetin e tyre, nė Berlin, Londėr, Paris, Moskė e Beograd.
Nė Llap, ashtu si nė mbarė Kosovėn dhe nė viset tjera ku jetojnė shqiptarėt, herėt u kuptua se edhe komunizmi ua bėri me hile, ua punoi me dredhi. Ende pa u ftohur tytat e pushkėve, qė s’kishin pushuar kurrė kundėr armiqve tė ndryshėm, llapjanėt, ashtu si tė gjithė shqiptarėt nė trojet e veta, u detyruan tė dalin pėrsėri nė mal, qė ta luftojnė e ta vrasin tradhtinė. Historia shqiptare vetėm vazhdoi tė pėrsėritet. Golgota shqiptare nuk u shua, por u thellua dhe thollohej vazhdimisht. Pra, edhe pas tė ashtuquajturit ēlirim, ndaj shqiptarėve vazhdoi e njejta politkė, qė ishte kundėr ēdo gjėje shqiptare si nė kohėn sulltanėve, si nė kohėn e kralave, si nė kohėn e bugarit, si nė kohėn e fashizmit. Politika zhandare tash zėvedėsohet me atė policore e ushtarake. Armiku i vjetėr kishte ndryshuar vetėm rrobat, lėkurėn, metodat e gjenocidit, ndėrsa qėllimi kishte mbetur i njėjtė. Njėsoj kishin vazhdur pėrndjekjet, burgosjet, torturat psikike e fizike dhe pushkatimet. Shumė llapjanė i zinte nata por nuk i ēilte dita. Nė rradhė tė parė, siē shkruan historiani Hakif Bajrami, ishin shqiptarėt me influencė, qė duhej tė pushkatoheshn nė prani tė popullit, ndėrsa vendpushkatimet, ashtu siē ishte Taukbashēja nė Prishtinė, e Varret e Moravės nė Gjilan, nė Podujevė vendpushkatimi ishte te “Tabet e Llapashticės”. Pushkatimet shumė bėheshin edhe natėn, pa kurrfarė gjykimesh. Kėshtu ishin pushkatuar Hoxhė Visoka, alias Shaqir Halili e Ali Ahemti, dy intelektualė e atdhetarė tė njohur tė kėsaj ane, qė as sot nuk u dihen varret. Jahja Fusha u mbyt nė burgun e Prishtinės nga torturat mė barbare. Mulla Ramė Govori e anėtarė tė tjerė tė NDSH-sė, si vėllezėrit Mulla Hysen e Vesel Statofci me nipin e tyre Rrustemin, Ramadan Ajvazi etj, u dėnuan me pushkatim e burgim tė gjatė e tė pėrjetshėm. Kėtė fat e patėn edhe shumė llapjanė tė tjerė si Selim Obranēa e Ismail Ajeti-Bushi, i cili dy herė u dėnua me vdekje. Musli Dumoshit, vritete nė tradhti, nė sofėr tė bukės... Por lufta mė e paskrupullt u bė kundėr intelektualėv, filizave tė arsimit. Kėshtu vazhdoi gjer mė 1966, pėr tė pushuar pakės sa pėr tė marrė hov tė ri nė vitet e tetėdhjeta e nėntėdhjeta.

Vitet e pėrpjekjeve pėr formimin e grupeve ilegale

Megjithė kurthet dhe dhunėn e vazhduar Llapi nuk u dorėzua. Pėrveē NDSH-ės, qė kishte vepruar menjėherė pas “ēlirimit “(gjat luftės dhe pas luftės), nė Llap ashtu si nė tė gjitha viset tjera shqiptare, ishin formuar dhe vepronin edhe shumė organizata tė tjera ilegale.
Lidhur me rezistencėn politike shqiptare nė Llap, nė Librin “Llapi gjatė historisė” tė dr. Fehmi Pushkollit, shihet se qė nga vitet e dyzeta, deri nė vitin 1968, gati nė ēdo 2-3 vjet, nė Llap, ishin bėrė pėrpjekje pėr formomin ose ishin formuar grupe, siē i quante UDB-ja organizatat atdhetare. “Sa burgosej njė grup e fillonte punėn grupi tjetėr” thekson dr. Pushkolli, qė sipas tij, nga viti 1945 deri nė vitin 1968, ishin zbuluar dhe dėnuar, kėto grupe:
Grupet e zbuluara dhe tė dėnuara -
1945/46 u zbulua Grupi i Halil Visokės;
1946 u zbulua veprimtaria e Komitetit tė rrethit tė NDSH-sė nė Llap, (ishte formuar 1945;
1952 NDSH-ja (themeluar mė 28 Nėntor, 1949, nė Obranēė;
1954 zbulohet organizata politike e formuar nga Nazmi Ejupi, Riza Musliu e Halil Feta;
1956 burgoset Shaban Shala me grupin e tij;
1959 zbulohet organizata patriotike e Sabit Kapitit, (pėr sė dyti);
1962 pėrsėri burgoset dhe dėnohet Shaban Shala (vdes nė burgun e Prishtinės, mė 20 janar 1963, po atė ditė qė duhej tė lirohej,);
Mė 1964 zbulohet dhe dėnohet Lėvizja Revolucionare e Bashkimit tė Shqiptarėve (LRBSH) e Adem Demaēit, dhe nė vitin 1968 demonstratat e 27 nėntorit.

Demonstratat e 27 Nėntorit 1968- Njė hallkė e rėndėsishme nė vargonjtė e historisė dhe sė traditės sonė

Pėr demonstrata e 68-shit, si njė lėvizje gjithėkosovare, qė ėshtė njė hallkė e rėndėsishme nė vargonjtė e historisė dhe sė traditės sonė tė lavdishme kombėtare, ishim mėsuar tė dėgjojmė e tė lexojmė vetėm sipas gjuhės zyrtare tė Beogradit, gjuhė e propogandės kundėrshqiptare serbe, “Gjuhė tė cilėn, siē u theksua me tė drejtė, e kishte pranuar si gjuhė tė veten edhe udhėheqėsia politike kosovare”.
Mbi kushtet dhe rrethanat, nėn tė cilat u organizuan kėto demonstrata, si dhe karakterin e tyre kombėtar, tė parėt shkruan dy nga organizatorėt kryesorė tė tyre, Selatin Novosella dhe Adil Pireva. I pari shkroi nė revistėn “Koha”, ndėrsa i dyti nė gazetėn “Bashkimi”. Adili, mė 1994, botoi librin: Gjashtėdhjetėeteta Shqiptare, ndėrsa Selatini disa fejtone dhe monografinė “Kosova ‘68”. Pati edhe disa shkrime nė formė tė memoareve dhe intervista...
68-ta, sipas mendimit tim, nga disa injorohet, nga tė tjerėt stėrmadhohet. As nga historianėt, as nga politikanėt, nuk ka zėnė vendin e merituar. Dr. Fehmi Pushkolli, nė librin “Llapi gjatė historisė”, Prishtinė, 1998, kėtyre ngjarjeve ua kushton 3-4 faqe, dhe fare pak dallon nga shkrimet e Selatin Novosellės, (kur ėshtė fjala pė organizimin e demonstratave nė Podujevė, a.n.). Mendoj se e ka me tė drejtė sa i pėr ket Ismail Dumoshit, qė vėrtetė ishte ideatori dhe motori i gjithė lėvizjes sė viteve tė 60-80-ta… Sheradin BERISHA, demonstratave nė Besianė (ish-Podujevė), nė fejtonin, Nėntor 2005, nė gazetėn “Zėri”, ua kushton disa rreshta, ku ka tė vėrteta, gjysmė tė vėrteta, por edhe tė pavėrteta. Historianėt tanė mendoj iu mbetėn borxh. Historia jonė demonstratave tė 68-shit nuk ua dha vendin e merituar...
Unė, nė kėtė vėshtrim, duke u mbėshtetur nė disa kujtime tė mia, por edhe tė shokėve, e duke iu pėrmbajtur porosisė sė Isokratit: “Nuk duhet tė heqim dorė nga tema pėr tė cilat kanė folur tė tjerėt, po tė mundohemi t’i zhvillojmė mė mirė se ata…” synoj qė sa do pak, tė ndriēoj disa momente, rrethana dhe atmosferėn politike e shoqėrore nė Llap, para dhe pas Plenumit tė zhurmshėm tė Brioneve /66, qė mendoj, krahas disa ngjarjeve edhe mė tė hershme, i paraprijnė organizimit tė demonstratave tė 27 Nėntorit 1968 nė Podjevė. (Synimi, qėllimi im nuk ėshtė qė t’i zhvilloj (tė shkruaj) mė mirė se ata qė shkruan pėr kėto ngjarje, qė edhe ata ishin, jo vetėm dėshmitarė por edhe ideatorė dhe kreatorė tė kėtyre ngjarjeve, por tė plotėsoj pėr disa momente qė janė lėnė pėrgjysmė ose nuk janė pėrmendur fare, si dėshmitar i drejtpėrdrejtė edhe unė i kėtyre ngjarjeve).

Nė Lėvizjen Revolucionare pėr Bashkimin e Shqiptarėve, bėnin pjesė edhe shumė llapjanė, si Azem Beqiri, Zeqir Gėrvalla, Abdyl Lahu, Enver Mehmeti-Gėrguri, Hazir Shala, Elhame Shala, Sabit Retkoceri, Selman Berisha, e tė tjerė. Anėtarė tė LRBSH-sė, kishin qenė edhe llapjanėt Nazmi Sejdiu, Sallah Ademi e Bajram Nishefci, tė cilėt, falė qėndresės titanike tė Azem Beqirit, Zeqir Gėrvallės dhe Sabit Retkocerit, nuk ishin zbuluar. Kėta tre dhanė njė ndihmesė tė madhe nė organizimin e demonstratave tė 68-shit nė Podjevė, por edhe mė gjėrė. Edhe disa tė tjerė individualisht, nga dėshira dhe, duke ndier njėfar borxhi ndaj tė tė burgosurve, si Xhafer e Bislim Ejupi, pas burgosjes sė anėtarėv tė kėsaj Organizata organizuan aksione tė veēanta, duke vendosur flamuj nepėr disa vende nė Llap.


Edituar pėr herė tė fundit nga LiLxLaDy nė Sun Nov 15, 2009 12:04 pm, edituar 3 herė gjithsej

_________________
" LYOU 10-10-2010 "

" Liri Nė Mendim,... Respekt Pėr Njė Mendim Tė Kundėrt "

" Vetėm kur t'a dish se kush je, dhe nga vjen!!...Vetėm atėherė do t'a dish se nga do shkosh dhe ku do tė arrish "


" Ēdo fillim ka njė mbarim "
avatar
LiLxLaDy
Admin

Numri i postimeve : 320
Location : Nė shpirtin e F.....
Registration date : 15/12/2007

Shiko profilin e anėtarit http://www.albawebchat.com

Mbrapsht nė krye Shko poshtė

Re: Viti gjashtėdhjetėetetė - Dasmė e madhe LLAPJANE.

Mesazh  LiLxLaDy prej Sun Nov 15, 2009 12:55 am

PLENUMI I BRIONEVE NJĖ MASHTRIM TJETĖR

Ne ishim njė brez i iluzioneve

Derisa njė pjesė e rinisė nė fillim kishte njėfarė besimi nė pushtetin e “ri” dhe ishte entuziaste, njė pjesė e madhe e popullatės qė nė ditėt e para tė “ēlirimit” e pa se pėrsėri populli shqiptar u mashtrua dhe ra nė kurthet e ngritura me mjeshtri nga shtrukturat shtetėrore sllavokomuniste. “Ne ishim njė brez i iluzioneve”, do tė thotė poeti ynė i shquar, Esad Mekuli, gati pas njė gjysmė shekulli, ndėrsa porosia kuptimplote e atdhetarit tė madh dhe urtakut tė njohur tė kėsaj ane, Bajram Ajvazit, qė “Qerren shqiptare kurrė mos ta lidhim pas qerres sė shovenizmit sllav”, mbeti njė porosi largpamėse, njė amanet historik, pėr brezat e ardhshėm. Sipas kujtimeve tė Riza Vokrrit, atdhetari Bajram Ajvazi kishte thėnė edhe kėtė: Edhe me dreq tė mallkuar tė bėhemi, a me shkaun kurrė. Ai ėshtė i pabesė, ėshtė hasmi ynė edhe i kombit edhe i dinit, a mė duhet t’i nderojmė si komshi e nuk duhet t’u bėjmė keq, e as t’i urrejmė, edhe ata janė njerėz-kull tė Zotit. “Le tė vijė kush tė dojė veē shkau JO! Ishte njė mendim, njė dėshirė e tė gjithėve; Iljaz Agushi, njėri ndėr figurat mė tė njohura tė kombit shqiptar, kėshillonte: bashkėpunim mė ēdo aleatė, pėrveē serbve, ēofshin ēetnik apo komunist ata kanė pėr tė tradhtuar dhe pėr tė robėruar popullin shqiptar.
Sadik Tafarshiku, atdhetari e luftėtari i LNĒ, i pėrndjekuri dhe fymėzuesi e shpėrndarėsi i librit edhe kur shqipja ishte e ndaluar... lidhur me kėto mashtrime, ndėr tė tjera do tė thotė edhe kėtė: Tė gjithė ne komunistėt shqiptarė ishim shumė tė mashtruar nė ta… (serbėt, a.n) edhe pse qysh nė 1945 dhe mė vonė, sidomos ata qė ishin nė vende udhėheqėse filluan t’i shohin tradhtitė dhe mashtrimet qė i bėheshin popullit shqiptar. Lehtė ėshtė tė flitet e tė merren nė gojė ata shqiptarė tė cilėt kanė qenė tė kyēur nė PK dhe nė disa poste udhėheqėse, por sot ėshtė edhe mė vėshtirė pėr ta bindur dike se gati tė gjithė kanė qenė tė kyēur pėr njė ardhmėri dhe pėr tė mirėn e popullit shqiptar. Ne nė kėtė vetėbesim shumė ishim mashtuar...
Kurse gjenerallejtanti, Rrahman Pallaku thotė: Nė luftėn e pėrbashkėt antifashiste ne shqiptarėt besojshim se nė tė ardhmen do tė jetonim nė paqe me popujt fqinjė, por ky qe njė besim naiv pėr arsye se Serbėt ruanin nė sirtarėt e tyre planet pėr shfarosjen e shqiptarėve. Ndėrsa malėsori gjeneral Tomė Berisha thekson se parulla e PKJ pėr njė vėllazėrim-bashkim tė tė gjithė popujve nė Jugosllavi, ishte njė rrenė, njė mashtrim...
Pėr propogandėn e fortė sllavokomuniste, me tė drejtė u tha se ajo ishte shumė e fortė dhe tėrhiqte masat e gjėra ashtu siē tėrheq magneti metalet tjera...

Tubim i zjarrtė nė sallėn e kinemasė

Ėshtė shkruar dhe thėnė, se pas Plenumit tė tė IV tė KQ tė PKJ, tė njohur si Plenumi i Brioneven, kur shovinizmi e hegjemonizmi serb pėrjetoi njė goditje me pėrmasa jugosllave, edhe Kosovės iu hap njė dritare e perspektivės pėr ringjallje nga gjendja e robėrisė dhe shtypjes koloniale. Fadil Hoxha me bashkėmendimtarė... shohin shansin e njė rilindjeje dhe avancimi drejt synimeve tė barazisė sė Kosovės mbi bazėn e statusit tė njė republike nė kuadėr tė Federatės Jugosllave…Duhet pranuar se kėto pėrpjekje rezultuan nė pėrmirėsimin e statusit tė Kosovės, avancimit tė saj nė vitin 1974.
Pas kėtij Plenumi, vėrtetė ndodhėn shumė ndryshime. Mund tė thuhet se si nė mbarė Jugosllavinė titiste, ashtu edhe nė Kosovė, pas vitit 1966 u bė njė kthesė e madhe por jo aq sa kishin pritur disa, tė cilėt, siē theksuam edhe mė lart, ishin mashtruar si shumė hera tjera gjatė historisė…
Pra, Koha pasbrioniane, (66-68), edhe pse ishte periudha kur pėrkohėsisht dukej se pushoi fryma policore rankoviqiane dhe filloi njė frymė paksa mė e lehtė pėr shqiptarėt, pėrkundėr arritjes sė disa rezultateve, siē u tha mė lartė, ishte edhe njė mashtrim i madh pėr shqiptarėt… njė iluzion, madje edhe eufori te politikanėt e kohės se tash, Kosova, fare leht, pa Rankoviqin mund tė shpallet republikė... Megjithatė, ėshtė e vėrtetė se nė jetėn kulturore dhe shoqėrore tė shqiptarėve nė Kosovė dhe Jugosllavinė e asaj kohe, ky plenum, pati njė rol tė rėndėsishėm, madje disa edhe e quatėn “ēlirim tė dytė tė shqiptarėve”... ”Kėto nuk ishin rezultat i PKJ, siē trumbetonin disa politkanė kosovarė, por ishin fryt i rezistencės sė tė rinjve, popullit, punėtorėve e intelektualėv, meqė edhe nė kėtė kohė udhėheqės ishin po ata qė kishin shėrbyer me besnikėri Rankoviqit” konstaton Demaēi, pėr tė vazhduar mė poshtė: “Nė esencė asgjė nuk kishte ndryshuar. Ēdo gjė vazhdonte me tė vjertrėn, pėrsėri sundonte klasa burokratike-parazitore. Ndryshimi ishte tash vetėm e dhėna se ajo tė shumtėn fliste shqip. Nė pushtet ishin Fadil Hoxha e Xhavit Nimani me kompaninė e tyre. Ata vazhdonin tė punonin ashtu si ishin urdhėruar nga Beogradi. Rezultatet qė kishte arritur populli nuk janė meritė e Nimanint, Bakallit apo Shukriut, as e tė tjerėve, por ato janė tė arritura nga shtytja e rezistencė sė popullit, nga vitalitetei i tij dhe nga vendosmėria qė treguan rinia, populli, punėtorėt e intelektualėt… Nė vend tė atyre qė ishin caktuar, zgjedhur, emėruar nga komitetet, UDB-ja e PK-ja rezistuan: studentėt, minatorėt, mėsuesit, nxėnėsit, punėtorėt dhe fshatarėt... “ata asgjė nuk flijuan”, pėrfundon Demaēi.

“Plagėn nuk mund ta shėrojė ai qė e shkakton”, thotė rilindėsi ynė i madh, i urti Sami Frashėri.

Enver Hoxha, lidhur me Plenumin e Brioneve do tė shkruan: Pas eleminimit tė Rankoviēit nga skena politike, duhej qė Titoja tė lėshonte diēka edhe nė Kosovė, siē thuhet nga halli jo nga malli pėr tė kundėrbalancuar rrezikun serb-rankoviēian, dhe pėr tė fshehur krimet e tij shovinistė ndaj shqiptarėve, kėto t'ia hidhte Rankos dhe vetė tė merrte flamurin e liberalizimit. Me njė fjalė t'u hidhte hi syve kosovarėve, pėr t'i qetėsuar ca, pėr t'i mbajtur nėn zgjedhė etj. Tash nė fund Titoja gjoja u njohu atyre "tė drejtėn tė ngrenė flamurin kombėtar tė Shqipėrisė"… Prandaj Titoja mendoi ta shuante zjarrin… Milenko Karan shkruan: “Tito ishte mjeshtėr i mashtimeve, e nisi me famulltari, duke ia shitur mlyshin e ngordhur pėr tė gjallė, e pėrfundoi me Ēerēilin, kur ia futi njė mlysh, por tani politik nė xhep…madje edhe Stalinit.... Dinte tė premtonte e tė mos e mbante premtimin, por kėtė e bėnte me njė farė sharmi, njėfarė naiviteti teatral, pėr ēka, qė mė parė, nė tė vėrtetė gjysma i falej”.
Pėr Titon tė gjihta mjetet ishin tė mira dhe tė pėrdorshme, edhe vetė djalli, nėse mund tė ndihmonin nė qėllimet e tija, nėse sillnin fitime. Andaj kur tė shikohet kjo mjeshtri e tij edhe faji i politkanėve tanė, mendoj ėshtė mė i vogėl. Vėrtetė ai dinte tė premtonte dhe nuk mashtroi vetėm shqiptarėt e papėrvojė. Kishte edhe tė tillė qė heret e kishin kuptuar mjeshtrinė e tij pėr tė premtuar, por nuk kishin rrugė tjetėr. Andaj edhe nuk mund tė pajtohem se tė gjithė politikanėt shqiptarė ishin karrieristė dhe se tė gjithė, pa pėrjashtim tradhtuan dhe shikuan vetėm interesat e veta…
Me tė drejėt u tha se Titoja plenumin e Brioneve e organizoi pėr hesape tė veta e jo pėr shqiptarėt. Ai me gjithė shtabin e tij, dinte tė shfrytėzonte me mjeshtėri e me dhelpėri politiken aktuale ndėrkombėtare pėr intersa tė shtetit jugosllav, andaj me njė poltikė tė tillė Titoja ishte edhe Mesi edhe Neron, sipas nevojės, zjarrin qė ndezte natėn e shuante ditėn!

Politikani, pseudo intelektuali dhe intelektuali i vakėt... (legen)

Megjithatė, pėrkundėr gabimeve dhe mashtrimeve tė shumta, pėrkundėr bindjes sė shumicės, se Poltikani dhe intelektuali ynė ose ishte tradhtar ose atdhetar – i pėrhimė as i vakėt kurrė! te Grupi ynė mendoj, ishte lekundėr ajo bindje, politikanėt tanė nuk konsideroheshin krejt tradhtarė as krejt atdhetarė. Edhe Idriz Hasani, edhe Mulla Rama edhe Meha i Hasanit sikur porositshin: intelektualėt tanė duhet t’u afrohen sa me shumė poltikanėve… Nuk hyjnė tė gjithė nė njė thes…Duhet tė bėjmė pėrpjekje qė t’i nxjerrim nga thesi i mbeturinave, nuk janė tė gjithė sllavokomunistė…. Edhe ata tė mashtruarit nuk duhet t’i shajmė, por t’i afrojmė, tė bisedojmė me ta dhe ta pėrfitojnė njė bindje se edhe ata i konsoderojmė tė dobishėm… Tė bėjmė dallime nga ata tė mashtruarit dhe tradhtarėt. Nuk janė njėsoj. Njė pjesė e madhe kanė pas besim shumė tė madh nė PKJ. Nuk duhet t’ua shohim pėr tė madhe. Ata janė tė bindur se shqiptarėt kanė arritur diē shumė tė madhe, gjė qė ėshtė edhe e vėrtet, nėse krahasohemi me kohėn nė ish Jugosllavi… shkollimi-jemi bė patare (pushkatuar) pėr njė abetare… e nuk mendojnė se ēka kemi humbur edhe sa kishim fituar po tė zbatoheshin vendimet e Bujanit. Ne besojmė shumė lehtė, edhe kėnaqemi me pak… Duhet tė bisedojmė me ta dhe t’i bindim se Rankoviqi asgjė nuk ka punuar pa dijen e dhelpėrės plakė-Titos… Lufta kundėr intelektualėv e ka nisen nė Beograd. Titoja me Rankoviqin i kan ndjekur njerėzit me shkollė. Edhe shokėt e vetė, bile i kanė burgosur…
Disa tė gjitha sukseset, por edhe mossukset, ia mveshin Fadil Hoxhės, i cili nė Llap vėrtetė ka pasur shumė adhuruesė, edhe para edhe pas Plenumit tė pėrmendur. Pėr Fadilin, menjėher pas Plenumit filloi tė flitej se sikurse tė gjithė politikanėt dhe intelektualėt shqiptarė edhe ky u ishte ekspozuar ndjekjeve e provokimeve nga mė tė ndryshmet nga UDB-ja. Madje flitej se nė Llap, nė urėn e Peranit, njė fshat afėr Podjevės, ishin bėrė pėrpjekje edhe pėr ta vrarė. Fadil Hoxha, pėr njė pjesė tė madhe tė llapjanėve iu mbeti besnik aspiratave tė shqiptarėve meqė ishte njėri nga ideatorėt dhe organizatorėt e Konferėncės sė Bujanit... Natyrisht pėr disa edhe mbeti tradhtar. Histoira do ta vėrtetojė kėtė...
Lishur me karakterin e politikanėve - intelektualėve shqiptarė, llapjanėt i ndanin nė tri kategori:. Karrierist, frikacak, dhe tė mashtruar – fanatik tė bindur se e kishin mirė, se pėr shqiptarėt qė jetonin nė Jugosllavi, vetėm rruga qė e kishte trasuar partia komuniste me Titon, ishte e drejtė dhe e qėlluar… e qė pas “dyzet vjetėsh e kishin kuptuar qė kishin jetuar nė robėri”...
Njė pjesė e politikanėve llapjanė, ashshtu si pjesa tjetėr shqiptare, e Kosovės, kishin dalė nga medresja e xhamia (Nga xhamia shkuan nė komitete dhe nga komitetet u kthyen nė xhami) dhe ishin tė dėgjueshėm si Adami, nė fillim, meqė sipas tyre ishin nė parajs… Edhe Adami sa ishte i dėgjueshėm dhe i nėnshtruar ishte i mirė, ishte i lumtur, ishte krijesa mė e dashur... por kur u rebelua (nga lakmia Pėr pushtet e para) pasoj dėnimi i tmerrshėm, ashtu siē pasonte pėr kėta tė mjerė dėnimi, nė fiilim nga UDB-ja e mė vonė nga Komiteti, qė ishin tepėr tė tmerrshme..) ndėshkimi qe shumė i ashpėr, edhe pėr njeriun, edhe pėr djallin, madje e dhe pėr tokėn, nga e cila ishte krijuar!!! Ndonjėherė mė duket se ashpėrsia e KQ ishte kopjuar nga ashpėrsia e Zotit, tė Dhjatės sė vjetėr, por edhe Kuranit… Idriz Hasani, shpesh thoshte “Tė mashtruar si Don Kishoti… Komunat e organizatat qė ata drejtonin ngjanin me Mbretėrinė dhe Nisinė e Sanēo Panēos.. Ata ishin mbretėr tė Nisisė sė tyre, e meqė ishin mbretėr mund tė bėnin ēka tė donin, e meqė bėnin ēka donin pse mos tė jenė tė kėnaqur, ēka i pengonte qė tė mos ishin tė kėnaqur...Njė pjesė e tyre nė mbledhje tė partisė, nė zyra, shkollė, rrugė, korzo, kishin njė fytyrė tjetėr, ndėrsa nė odė-shtėpi krejt tjetėr. Cila ishte fytyra e vėrtetė e tyre? Ishte vėshtir tė ta dije. Maska ua mbulonte fytyrėn e vėrtetė, fytyrėn qė ua kishte falur zoti… Njė intelektual i tillė, mik i shtėpisė, qė (pas 27 Nėntorit 1968) as nė rrugė, as nė dyqan nuk mė pėrshėndette, njė mbrėmje vonė erdhi, sapo ishte kthyer nga Shqipėria, dhe mė solli Librezėn e Partisė sė Punės tė Shqipėris, nė tė cilėn ishte fot. e E.H. dhe disa citate tė tij… Desha t’ia hidhja syve, por nuk munda… U tregova opurtunist, me dy fytyra, me maska, bėra atė qė urreja mė sė shumti... Pėrse?! Nuk di. Tamam (Pikėrisht) ashtu siē na thotė ai i URTI shpesh na ndodhė qė tė veprojmė nė kundėrshtim me atė qė mendojmė dhe vendosim...

RILINDJA II KOMBĖTARE

“Ti, Shqipėri mė jep nderė...”

-Tubim i zjarrtė nė sallėn e kinemasė - Valėvitja e flamurit kombėtar nė rrugėt e Podujevės –

Pas Plenumit tė Brioneve, siē shkruan Dr. Hakif Bajrami, u krijuan kushte mė tė mira qė tė realozohet njėfarė barazie dhe baraspeshe nė zhvillimin dhe nė jetėn e popujve qė jetojnė nė Kosovė.
Dukej se shumė gjėra filluan nga e mbara. Filluan diskutimet rreth deformimeve (loxo krimeve) tė organeve tė punėve tė brendshme. U folė haptazi e pa frikė, (nė fillim) nėpėr tubime, me emėr e mbiemėr pėr udbashėt e Rankoviqit e dhunėn e tyre tė ushtuar ndaj shqiptarėv, (gjatė aksionit tė armėve nė vitet 55-56; pėr shpėrnguljet e pandėrprera; pėr kėrkesat e “tepricave” e pėr tė gjitha format tjera tė terrorit, qė s’kishin kursyer as moshė e as gjini e as profesion, madje as ushtarėt e “vet”. Vetėm nė fshatin Ballofc, gjatė kėsaj periudhe, nga armata Jugosllave ishin kthyer nė arkivole dy djem, kinse kishin bėrė vetėvrasje ose kishin vdekur nė aksidente komunikacioni.
Tubime tė tilla, formale, vetėm sa pėr tė hedhur hi syve, bėheshin kudo edhe nėpėr fshatra. (Madje edhe nepėr bashkėsi lokale e oda). Njė tubim i mbajtur nė Shtėpinė e Kulturės nė Podujevė mbeti i paharruar. Nė kėtė tubim ishte i pranishėm edhe Fadil Hoxha, tė cilit aspak s’i kishte pėlqyer diskutimi i zhvilluar atė natė aty. Ai kishte pritur qė do tė kalohet mbi tė gjitha ato deformime tė organeve tė UDB-sė (lexo krimet qė kishte bėrė UDB-ja jugosllave), kinse pa dijen e Partisė e tė Titos, por do tė diskutohej pėr detyrat qė na presin, e pėr njė tė ardhme qė na pret. Disi kėshtu ishte shprehur edhe Kolė Shiroka nė Plenumin e VII-tė tė LKS, qė ishte mbajtur mė 1966 nė Prishtinė. “Hajde tė punojmė e tė shkojmė pėrpara, e mos ta teprojmė me bisedat tona dhe gazetat tona pėr vorret”, (lexo varret qė kishte hapur UDB-eja e dirigjuar nga Partia mė “paqėsore” e mė “demokratike” nė botė). Pra tė mos pėrmendeshin varret, punė e madhe pėr varre, e kjo do tė thoshte tė mos pėrmendeshin as vrasėsit. Nė tubimin nė Podujevė kishin folur shumė intelektualė, me fakte konkrete, por diskutimi i prof. Shefki Sejdiut mbeti i paharruar, e pėr tė u fol shumė dhe njė kohė tė gjatė nėpėr odat llapjane. Madje flitej se edhe vetė Fadili kishte qenė i detyruar ta pėrmendte kėtė fjalim nė njė mbledhje krahinore.
Historiani Dr. Zekiria Cana kėshtu e pershkruan kėtė periudhė: Viti 1968 doli shumė i bereqetshėm… ishte Moti i kremtimit tė pėrvjetorėve, po edhe i zhvillimit tė ngjarjeve historike.. Viti i madh.. Pastaj pėrmend ngjarjet tjera me rradhė, qė sipas mendimit tim ishin nxitje pėr njė parapėrgatitje tė madhe, si kremtimet sipas rradhės, duke filluar me 500-vjetorin e vdekjės sė Skėnderbeut, 90-vjetorin e Lidhjes Shqiptare tė Prizrenit, 60-vjetorin e Kongresit tė Manastirit, Konferencėn e Dytė tė Studimeve Albanologjike; takimin me Enver Hoxhėn, pas 22 vjetėve me dijetarėrt e Kosovės; daljen e g. Fjala.. Hapjen e nstituti Albanologjik…. Formimin e Komisionit pėr ēėshtje kushtetuese tė KSA tė Kosovės…zhvillimet e diskutimeve nėpėr mbledhjet e aktiveve politike, kėrkesat unanime pėr vetėvendosje.. .. “Ndonjė ditė para demonstratave kisha pasur njė bisedė me studentin Osman Dumoshi, thekson zotėri Cana dhe vazhdon.. “Dhe kur populli ishte nė pritje tė sendėrtimit tė pikėsynimit historik,..Beogradi udhėheqjes shqiptare ia ngrehu veshin dhe ajo u tregua e dėgjueshme, …Ajo as diti as deshi tė pėrfitonte nga situata politike nė Jugosllavi, mjaft e pėrshtatshme pėr zgjidhjen e ēėshtjes sė Kosovės, ky qėndrim kapitulues, qė zhgnjeu popullin tejmase, shkaktoi pakėnaqėsi tė madhe te rinia studentore dhe ndezi indinjatėn e saj, e cila pati si epilog demonstratat e 27 nėntorit… thekson ndėr tė tjera z. Cana.
Disa kėtė kohė e quajn ringjallje,- Rilindje e dytė kombėtare e pjesės sė dyt tė kombit. E disa edhe ēlirim i dytė i shqiptarėve nė trojet e Jugosllavisė...
Ka mendime, se po tė shfrytėzohej kjo periudhė maksimalisht, e po tė ishin politkanėt tanė mė kėmbėngulės, me siguri rezultati do tė ishte shumė mė i mirė, ndoshta edhe do tė realizohej Republika e Kosovės nė kuadėr tė Federatės Jugasllave. Mendoj se edhe ky ishte njė iluzion. Meqė koha tregoj tė kundėrtėn...


Edituar pėr herė tė fundit nga LiLxLaDy nė Sun Nov 15, 2009 12:16 pm, edituar 3 herė gjithsej

_________________
" LYOU 10-10-2010 "

" Liri Nė Mendim,... Respekt Pėr Njė Mendim Tė Kundėrt "

" Vetėm kur t'a dish se kush je, dhe nga vjen!!...Vetėm atėherė do t'a dish se nga do shkosh dhe ku do tė arrish "


" Ēdo fillim ka njė mbarim "
avatar
LiLxLaDy
Admin

Numri i postimeve : 320
Location : Nė shpirtin e F.....
Registration date : 15/12/2007

Shiko profilin e anėtarit http://www.albawebchat.com

Mbrapsht nė krye Shko poshtė

Re: Viti gjashtėdhjetėetetė - Dasmė e madhe LLAPJANE.

Mesazh  LiLxLaDy prej Sun Nov 15, 2009 1:02 am

Viti 1968 si romantizėm i vonuar

Viti 1968, shkruan Selatin Novosella, pėr shqiptarėt e Kosovės sikur paraqet njė romantizėm tė vonuar.
Ky romantizėm i vonuar e kishte pėrfshirė edhe Llapin, ashtu si gjithė Kosovėn. Nė kėtė kohė, sidomos pas fillimit tė ardhjes sė SHKA-ave si “Pėrpjekja” e studentėve tė Beogradit, “Liman Kaba” nga Dibra, “Hajdar Dushi” e Gjakovės etj), ndodhėn shumė gjėra tė kėndshme, qė mė parė as qė kanė mundur tė ėndėrrohen… Mbeti e paharruar mbrėmja e muzikantėve dhe kėngėtarėve nga Gjakova, veēanėrisht me Marshin e Skėnderbeut, ku pėr herė tė parė, pas 27 vjetėsh, nė Llap publikisht iu kėndua Flamurit kombėtar. U tund salla e kinemasė si kurrė mė parė. Duartrokitje tė pėrcjella me brohoritje frenetike qė s’ishin parė as s’kishin tė ndalur. Ishin duartrokitje frenetike, jo tė rrejshme e artificiale, siē bėheshin gjatė tubimeve tė organizuara nga PKJ ose ndonjė organizatė tjetėr...
Posa filloi Marshi i Skėnderbeut, e gjithė salla me sy tė pėrlotur u ngrit nė kėmbė. Vėrtet atmosferė ngazėlluese po edhe prekėse.
Edhe SHKA “Josip Rela” me aktivitetin e saj kulturoartistik, me repertorin e pasur tė kėngėve popullore patriotike pėr heronjėt kombėtarė, i dha njė gjallėri kėsaj atmosfere... Veēanėrisht dueti Mihane Blakēori, Abdullah Vokrri....
Po nė kėtė kohė nė librarinė e qytetit “Rilindja” pėrherė tė parė arritėn botimet nga Tirana. Kėto botime shiteshin mu si havėll, brenda dite. Blehej “Fjalorthi termash letrare” nga punėtorė e zejtarė, vetėm se ATY pėr herė tė parė publikisht e padroje mund tė lexoheshin vargjet e Naimit tė ndritshėm: “ Ti, Shqipėri, mė jep nderė, mė ep emėrin shqipėtar…

Dasmorėt dhe flamuri qė u priu demonstratave...

Ende pa u dhėnė viza zyrtare, rrugėve tė Podujevės, pikėrisht mė 12 tetor 1968, nga dasmorėt e Muēollėve tė Bajēinės valoi Flamuri Kombėtar. (Sipas njė kėnge qė tash (2000) po kėndohėt, nėpėr rrugėt e Prishtinės Flamuri valoj mė 6 tetor 68). Mu ky Flamur, i punuar nga rrobaqepėsi Sabri Novosella, sipas porosis sė Miftar e Hamdi Muēollit, me dy flamuj tė tjerė, tė punuar nė punėtorinė e rrobaqepėsisė “Kosovari”, shqiponja e nxjerrė - kopjuar nga njė FRANG e kohės sė Zogut nga piktori Selatin Ahmeti, u prinė demonstratave tė 27 Nėntorit rrugėve tė Podjevės.
Edhe fushata parazgjedhore e zgjedhore pėr delegatė fedartivė, republikanė, krahnorė e komunalė e veēanėrishtė pėr Kryetar tė Komunės sė Podujevės, pati njė jehonė tė madhe. Pėrkundėr kundėrshtimit tė disa politikanėve komunalė e krahinorė, pėrherė tė parė Llpjanėt vetė zgjodhėn kryetarin e komunės sė tyre. Kryetar u zgjodh Ramush Rama, i cili dha njė kontribut tė madh, sidomos nė zhvillimin e rrjetit shkollor, si nėpėr fshatra ashtu edhe nė qytet. U hap gjimnazi i plotė nė Podujevė dhe paralelet e para tė Normales. Filluan tė kthehen kuadro tė reja llapjane. Profesorėve tė brezit tė parė, si Shefki Sejdiu, Selman Qerimi-Bryma, Abdyl Sokoli, Ali Muqolli, Selatin Ahmeti, etj, iu bashkuan profesorėt e brezi tė ri: Nazmi Rrahmani, vėllezėrit Murat e Rifat Blaku, Hajrush e Kadrush Rama, Abdullah Vokrri, Ramadan Saliu, etj, qė ishin pėrplot entuziazėm pėr punė e qė dhanė njė kontribut tė madh, si me konsultime ashtu edhe me pjesėmarrje tė drejtpėrdrejt nė demomstratat e 68-shit. Erdhėn gjykatėsit e parė shqiptarė tė diplomuar si: Adem Ajvazi, vendas, Vesel Latifi, Idriz Gėrvalla (mė vonė), etj. Kthehen ish-mėsuesit e pėrzėn, tė pėrndjekur, tė gjykuar e tė dėnuar si : Xhafer Meta, Nuhi Gashi, Nexhmi Sejdiu, Shaban Zhjeqi e tė tjerė (qė tė gjithė anėtarė tė Organizatės sė Sabit Kapitit).

Debatit publik mbi ndryshimin dhe plotėsimin e Kushtetutės tė RSFJ

Por, ndėr ngjarjet mė tė rėndėsishme tė kėsaj periudhe, mendoj, ishin tubimet ku diskutohej mbi ndėrrimet e Kushtetutės Jugosllave. (debati). Nė kėto diskutime pothuajse nuk mbeti kategori njerėzish pa u inkuadruar, duke filluar nga intelektuali, zejtari e deri te punėtori mė i thjeshtė. Kėto ngjarje, jo vetėm qė u paraprinė demonstratave tė 68-es nė Podjevė, por edhe i nxitėn dhe i shpejtuan demonstratat e 68-shit.

Nė korrik tė vitit 1967 Kuvendit Popullor i KA tė Kosovės formoi ”Komisionin pėr studimin e ēėshtjeve qė kanė tė bėjnė me ndryshimet dhe plotėsimet e Statutit”. Kryetar i Komisionit u emrua Fadil Hoxha - kryetar i Kuvendit Krahinor tė Kosovės. Ky komision hartoi ”projektin e propozimeve pėr ndryshimin dhe plotėsimin e Statutit tė KA Kosovės”,... Projekti nė prill 1968 iu dorėzua KE tė KK tė LK tė Kosovės, kėshtu qė u hapėn diskutimet rreth Kushtetutės ekzistuese jugosllave.... Sipas disa shkrimeve debati i parė u zhvillua nė Gjakovė mė 18-20 gusht 1968... Nuk mė kujtohet data, por titulli, apo nėntitulli nė gazetėn “Rilindja”, se Kosova do ta ketė flamurin... dhe “komentet me dajėn Faik Zeneli, nga Pakashtica, njė nėpunės nė komunėn e Podujevės, i cili ndėr tė parėt futi gjuhėn shqipe nė administratėn e komunės, u ngulit nė trurin tim, sa mė duket edhe sot e shoh, dhe i dėgjoj fjalėt dajas Faik... “Po, po, me u kėnaq po por me u shfry jo”. As athere as sot nuk e kupova domethėnien e kėsaj “Po, po, me u kėnaq po por me u shfry jo”.!!!

Nė kuadėr tė kėsaj edhe nė Podujevė, si nė tė gjitha komunat e Kosovės, u organizuan debate nėpėr organizata tė ndryshme qė ekzistonin nė atė kohė, si Lidhja Socialiste, Lidhja e Rinisė, Sindikata, etj qė natyrisht pėrcilleshin nga syri vigjilent i LKJ, qė pas Plenumit tė Brioneve kishte zėvendėsuar UDB-ėn. Me sigurimin shtetėror...
Nė tė gjitha kėto tubime, pa pėrjashtim, pėr herė tė parė haptas u kėrkua qė Kosova tė barazohet edhe poltikisht edhe ekonomikisht me republikat tjera. Dr. Pushkolli, lidhur me kėtė ēėshtje thekson: “Nė aktivin e Komitetit Komunal tė Podujevės u organizua diskutimi rreth ndryshimeve kushtetutare dhe u kėrkua qė Kosova tė bėhej republikė. Nė kėtė drejtim u dalluan profesorėt e gjimnazit “8Nėntori” nė Podujevė. Nga kjo kohė komiteti i LK tė Podujevės u angazhua qė t’i largojė nga LK e pastaj edhe nga puna disa profesor. Pėr kėtė qėllim u larguan shumė profesor si Shefki Sejdiu, Selman Bryma dhe shumė tė tjerė...
Nė kėto tubime, si nė komunėn e Podujevės, edhe nė Prishtinė kishin marrė pjesė, i kishin pėrcjellė me vemendje tė madhe, madje edhe kishin diskutuar: Murat Blaku, Xhafer Ejupi, Nazmi Sejdiu, Imer Ajvazi, etj. tė cilėt pėrhapėn fjalėn e Rezak Shalės dhe Hajredin Hoxhės, nė Llap. Xhaferit i kujtohet, duke dalur nga salla ku ishte zhvilluar debati, i afrohet njė person i panjohur dhe i thotė: Unė jam Nuhi Preteni, punoj nė Kishnicė, jam njėfarė shefi, kam mundėsinė qė, pėr diskutimin e guximshėm e tė qėlluar, tė tė qeras me njė bursė, vetėm paraqitu nė drejtori... Diskutimi i Xhaferit u bė sebep dhe vėllai i Xhaferit, Sali Ejupi dhe tre llapjanė tė tjerė, fituan bursa dhe sot janė inxhinierė tė diplomuar tė xehėtarisė... Murat Blakut, pas diskutimit nė Podjevė, i afrohet njė qytetar, dhe duke ia ofruar karrikėn, i thotė: Ulu bre djalė se vallahi na kėnaqe...

PRITJE E FTOHTĖ NĖ AMBASADĖN SHQIPTARE

dhe Ligjerata bajate e ambasadorit shqiptar.

Treshet vepronin si njė grup.

Mė lart cekėm se Organizata e NDSH e Shaban Shalės u zbulua dhe u gjykua mė 1962. (Shabani vdes nė burgun e Prishtinės, mė 20 janar 1963, po atė ditė qė duhej tė lirohej!!!);
Mirėpo, edhe pėrkundėr torturave shtazarake tė udbashėve rankoviqianė, ata nuk arritėn ta zbulonin rrjetin e ngritur me mjeshtri, nė formė treshi, nga atdhetari Shaban Shala. Anėtarėt e pazbuluar ishin Sali e Ismail Zhushi, Rasim Maloku, tė cilėve mė vonė iu kishte bashkangjtur edhe Sylejman Babatinca. Nė odėn e ketij tė fundit ishin bėrė shumica e mbledhjeve dhe ishin formuar treshe tė reja. Nė kėto treshe bėnin pjesė: Sali Babatinca, Xhafer Ejupi, Hasan Shala, Hamit Abdullahu, Muharrem Restelica dhe autori i kėtyre rreshtave Abdullah Nishefci.
Mbledhja e parė me karakter organizativ u bė mė 16 dhjetor 1967, nė odėn e Sylejman Babatincės. Nga kjo mbledhje treshet filluan tė vepronin si njė grup unik. Nė kėtė mbledhje u bisedua rreth mundėsive pėr tė vėnė kontakt me Legatėn (Ambasadėn) Shqiptare nė Beograd. Edhe pse kjo ide nuk u pėrkrah nga tė gjithė anėtarėt (ishte kundėr sidomos Sali Babatinca, i cili kishte jetuar njė kohė tė gjatė nė Perėndim dhe kisht njė pėrvojė mė tė madhe nė politikė), nė qershor tė vitit 968, ne kontaktuam me Ambasadėn nė fjalė.
Siē dihet, mė tre qershor tė vitit 1968, nė Beograd ishin organizuar demonstrata tė mėdha. Vetėm pak ditė pas kėtyre demonstratave isha nė Beograd. Nė rrugė, nė autobus, nė kafe, s’dėgjohej tjetėr tė flitej pėrveē pėr kėto demonstrata. Sa ua kisha lakmi! Mendoja ē’duan kėta mė shumė kur tė gjitha i kanė?! Lirinė e plotė tė shkollimit nė gjuhėn e tyre, punėsimin dhe shumė e shumė kushte tė tjera... Bėja njė krahasim me kushtet tona, nėn tė cilat punonim e jetonim, si ne zejtarėt, (qė as qė mund tė krahasoheshim me kushtete e zejtarėve tė Beogradit), ashtu edhe punėtorėt tjerė nėpėr organizata tė ndryshme si nė Kosovė, Beograd e nė mbarė Jugosllavinė, ku punėt mė tė rėnda, krahu, i kryenin shqiptarėt.... Mendoja, nėse ėshtė dashur tė demonstrojė dikush, ai duhej tė ishte populli shqiptar. Me siguri edhe ata kishin problemet e tyre..., por problemet tona ishin shumėfish mė tė mėdha, meqė kishin tė bėnin me ēėshtje jetike kombėtare por edhe sociale... Nėse ata kishin mjė arsye, ne shqiptarėt kishim njė mijė e njė arsye pėr shprehjen e pakėnaqėsive pėrmes demonstratave.
Ishim nė njė tramvaj, me Nebi Jasharin, njė shok e koleg tė fėmijėrisė e rinisė sė hershme. Nebiu ishte ekonomist i diplomuar jetonte dhe punonte nė Beograd. Nė Beograd kishte shkuar para 7-8 vjetėsh. Nė fakultet ishte regjistruar me provim pranues, meqė kishte tė kryer vetėm katėr klasė fillore dhe Shkollėn Trevjeēare tė Zejtarėve. Mė parė kishte ushtruar zejen e kėpucėtarit. Ishte pėrgatitur qė tė regjistrohej nė Shkollėn e Lartė Komerciale nė Pejė, por ishte penguar t’i nėnshtrohej provimit pranues. Unė e dija psehen e mosregjistrimit nė Pejė dhe shkuarjen e tij nė Beograd. Kjo ėshtė njė histori nė vete. Nė afatin e parė kishte dhėnė provimin pranues nė Fakultetin Ekonomik nė Beograd. Tė gjithė profesorėt ishin mahnitur me dijen qė kishte treguar. Fakultetin Ekonomik e kishte kryer nė afatin rekord. Edhe pas diplomimit, privatisht, kishte kryer edhe Shkollėn e Mesme Ekonomike, “Pėr tė mos lėnė zbrazėsi thoshte”. Vėrtetė i ēuditshėm...
Nebiu sikur t’mi kishte lexuar mendimet, (Vetėm pak mė parė kishim qenė mysafirė tė paftuar nė Legatėn (Ambasadėn) Shqiptare), mė pyeti ē’je thelluar aq shumė? Ia thash se sa po ua kam lakmi kur po dėgjoj se me ēfarė simpatie po flasin pėr studentėt dhe demonstratat e tyre dhe ia pėrkujtova edhe njė herė pėr atė farė proteste qė mendonim ta organizonim ne zejtarėt nė Podujevė..
Nebiu tha se mirė ėshtė qė edhe ju zejtarėt tė organizoni protesta, por sikur tė bashkoheshi edhe me studentė dhe intelektualė, do tė ishte edhe mė mirė. Mendoj se edhe studentėt e Prishtinės-Kosovės ėshtė dashur qė tė ngriten nė demonstrata, vazhdoi Nebiu, njėherė kinse nė shenjė tė solidariteti me studentėt e Beogradit e pastaj t’i paraqiteshin kėrkesat e tyre... Vėrtetė do tė ishte gjė e mirė, e mrekullueshme, vazhdoi Nebiu, sikur edhe nė Prishtinė tė organizoheshin demonstrata.., Ėshtė koha... Do tė ishte gjė e mrekullueshme... se ē’mu ngulitėn nė tru kėto fjalė tė Nebiut. Kur ia rikujtova fjalėt e Ambasadorit, (vetėm sa kishim dalė nga Ambasada Shqiptare) mė tha: “Leje atė, sė pari mund tė jetė qė ai nuk na ka besuar, madje mund tė na ketė marrė pėr provokator”. Fjalėn provokator nuk e kuptoja. Siē duket Nebiu e vėrejti kėte dhe shtoi “na ka marrė pėr spiu tė udbės, pastaj s’di se a vėrejtje gjė, unė jam i bindur se e tėrė biseda ėshtė incizuar nė manjetofon, dhe sė fundi nuk do tė thotė se e ka mirė dhe se ėshtė ambasador di ēdo gjė. Ai, vazhdoi Nebiu, sikur ta dinte psehen e shkuarjes. (Si shkak kishim dorėzimin e letrės sė Selim Vokrrit, pėr marrjen e vizės pėr Shqipėri. Ndėrsa qėllimi ishte qė torthorazi t’ia parashtroja disa pyetje…pėr protestat qė mendonim t’i ndėrmerrnim pėrmes sė cilave do tė paraqiteshin publikisht kėrkesat tona dhe tė njohtohej opinioni i brendshėm dhe ai i jashtėm, veēmas me zhurmėn qė bėhej pas plenumit tė Brioneve) Asnjė mendim – ide tonėn nuk e pranoi dhe filloi tė na mbajė ligjėrata bajate ēfare ishim mėsuar tė dėgjonim pėr ¬ēdo ditė nga politikanėt tanė!
Fort mirė mė kujohet ligjėrata e mikpritėsit. Filloi me LNĒ-ėn, ndihmėn e madhe tė arradhave shqiptare – ushtarėve shqiptarė pėr vėllezėrit jugosllavė! Ato ditė ishe organizuar njė ekspozitė nė holin e Ambasadės, ku paraqitej depėrtimi i arradhave shqiptare nė Jugosllavi. (Vetėm pasi e shikuam, nja 20-30 minuta, na pranoi njė punėtor i ambasadės, pa ditur se ē’titull kishte e ē’rol luante!). Mikpritėsi vazhdoi me situatėn nė Evropė, ishte viti i demonstratave. Ato tė perėndimit kanė karakter pėrparimtar, kėto tė Beogradit janė shumė tė dyshimta!! Nga politika, pasi e kuptoi se Nebiu ishte ekonomist, kaloi nė ekonomi, foli pėr rrrugėn e gabuar tė ekonomisė jugosllave, ekoniminė pa plan e cila plotėsisht do tė dėshtojė…
Befasia mė e madhe!: asnjė kritikė politike, pos gabimeve, mėkateve ekonomike, rruga e gabuar nė ekonominė politike!!! Unė doja biseda-muhabeti tė shkonte nė tjerė binarė, por mikėpritėsit i pėlqente mė shumė tė bisedohej pėr dėshtimet, pėr rrugėn e gabuar tė komunistėv jugosllavė nė ndėrtimin e socializmit…!

Si mund tė rrijė duarkryq Shqipėria? Pėrgjegjja: Ta dini se Partia dhe Enveri kurrė nuk gabojnė…
Nė Ambasadėn Shqiptare kam qenė edhe pas demonstratave. Heren e dytė ishim me Selim Vokrrin, mėsues nga Sveēla. Me pėrfaqėsuesin e ambasadės, kėsaj here u ndamė shumė keq, veēmas pasi ia thash se me rastin e demonstratave kemi pritur njė pėrkrahje shumė mė tė madhe nga Shqipėria. Ia thash shul shqip: “Jo vetėm organizuesit e tyre por edhe masat e gjėra janė shumė tė indinjuara”. Ai u shti kinse nuk dėgjoi. Filloj me lloj-lloj pyetjesht: Ē’farė parullash ishin shkruar dhe brohoritur, cila ishte kryesorja, ēfarė brohoritej mė shumė? A u brohorit pėr Shokun Enver?… Cilėt ishin ata qė kritikojnė Shqipėrinė pėr indiferencėn e saj…Pse pikėrisht nė ditėn kur e tėrė Jugosllavia ishte ne festė!!! Pse nė gjithė Kosovėn kur dihet stundentėt studiojnė vetėm nė Prishtinė? Ishin demonstrata vetėm tė studentėve apo qėndronte dikush prapa tyre etj. etj. I them (pėr aq sa dija dhe isha i sigurtė), se nė Podjevė shumica e organizuesve ishin mėsuesė dhe zejtarė, Ēuditet. “Interesant, thotė si nė kohėn e LNĒ-sė”. Emrat, emrat i interesonin! Nė fillim tė organizuesėve e pastaj edhe tė tjerėve. Ky ishte kulminacioni. Se si nė atė moment mu kujtuan fjalėt e Mehės tė Hasanit, tė Salih Babatincės dhe tė disa tė tjerėve se UDB-ja me Sigurimin e Shqipėrisė, janė ngusht tė lidhura, dhe me asgjė nuk dallojnė... (Si Zoti...) Edhe pse ua shihja shumė pėr tė madhe, megjithatė nuk munda tė pėrmbahem dhe, humba durimin, nuk di nga mė erdhi guximi. Po ē’tė duhen emrat e organizueve, i them. Ai heshtė... dhe pas pak na ofron konjak me “baden”… vazhdon, sikur tė mos kishte ndodhur asgjė! Sesi mė kanė mbetur, nė kujtesė, disa fjalė tė tija qė nuk kam mundur t’i harroj as sot. “Vrasjet politike janė shumė tė rrezikshme dhe tė dėmshme, vritet Dushani vjen Stojani. Sot nga ju kėrkohet vetėm qė ta shfrytėzoni maksimalisht tė drejtėn e shkollimit, nė mėnyrė qė tė pėrgatitni kuadro tė afta shqiptare qė tė zėnė vende nė Parti e nė pushtet dhe nėpėr organizata punonjėse”. Sė pari, tė kuptohemi, nuk kemi ardhur kėtu qė tė marrim “izė” e as vizė pėr vrasje e dhunė, i them. Askujt nuk ėshtė duke i shkuar nė mend njė gjė e tillė, shtova. Qėllimi ynė ėshtė tė njoftojmė opinionin e brendshėm dhe tė jashtėm se e gjithė ajo qė po flitet lidhur me dhėnien e dofarė tė drejtash shqiptarėve, qė kinse ua paska mohuar Rankoviqi, pas Penumit tė Brioneve, janė gėnjeshtra tė kulluara, mashtrime dhe asgjė tjetėr. Pėr tė vėrtetuar se Vendimet e Plenumit tė IV nuk kanė asgjė tė bėjnė me ēėshtjen shqiptare mjafton vetėm ky argument, askush deri mė sot nuk u dėnua pėr tė gjitha ato krime qė gjėja i paska bėrė udbėja pa dijen e Titos e tė Partisė, jo qė nuk u dėnuan por as nė pėrgjegjėsi nuk u mor. Nė vend qė tė veprohej ashtu siē kėrkohej nėpėr tubime tė ndryshme qė bėheshin ato ditė pas plenumit, qė tė sēarohet gjer nė fund ēėshtja e deformimeve, siē i quanin ata krimet qė ishin bėrė nė popullin shqiptar, dhe nė vend qė bartėsit e tyre tė emėroheshin me emėr dhe mbiemėr dhe tė dėnoheshin, ia citoj atė qė kishte thėnė Kolė Shiroka nė Plenumin e VII tė Komunistėve tė Kosovės. Sa i pėrket shkollimit, po edhe ne jemi qė tė shkollohemi e tė zėmė vende kyēe nė parti e nė pushtet e nepėr organizata siē thoni Ju, por duhet ta dini njė gjė se pa pėlqimin e Beogradit asnjė njeri as “polar”-roje fushe nuk mund tė bėhet; as njė mulli nė Kosovė nuk mund tė ngritet pa dhėnien e lejes nga Beogradit dhe pa u vėrtetuar interesi i Serbisė. Tė gjitha kėto ishin fjalė nė vesh tė shurdhėt. Natyrisht mundt edhe tė mos kishte besim nė ne dhe tė na merrte pėr provokator, gjė qė edhe mund tė kishte tė drejtė. (Nebiu mė ka treguar se pas kthimit nga Turqia e kanė thirrė organet e sigurimit jugosllav dhe ia kanė treguar fotografinė duke hyrė nė Ambasadė dhe se i kanė shtruar pyetje tė shumta pėr qėllimin e shkuarjes, pėr bisedimet qė janė bėrė nė Ambasadė. Ai u ishte pėrgjegjur ashtu siē ishim marrė vesh, - pėr asgjė tjetėr pos qė mė kishte bėrė shoqėri pėr tė dorėzuar kėrkesėn e Selim Vokrrit pėr marrjen e vizės pėr tė vizituar Shqipėrinė, meqė atje kishte gjysmėn e farefisit)
Nga kjo vizitė unė mbeta shumė i zhgėnjyer dhe u binda se edhe Meha i Hasanit, edhe shumė tė tjerė, si edhe Salihu, kishin pasur tė drejtė.
Vetėm dhjetė – pesėmbėdhjetė ditė pas vizitės nė Ambasadėn Shqiptare, sė bashku me Nebiun (Jashari) patėm shkuar pėr nė Turqi. Nė Stamboll, po atė ditė qė arritėm u takuam me njė tė panjohur qė na u “ngjit” tėrė ditėn, nuk e di as sot se a ishte rastėsi apo diē tjetėr? Ka mundur tė jetė provokator, por Jugosllav apo Shqiptar kush mund ta dijė. Di njė gjė, qė kur nuk pushoi, mu si njė papagall duke lavdėruar Shqipėrinė, qeverinė e saj shumė tė aftė, e sidomos udhėheqėsin e mėsuesin e dashur Enver Hoxha. Na tha se mu ato ditė ishte kthyer nga Shqipėria, se atje kishte parė njė zhvillim shumė tė madh, sidomos ushtarak, dhe se ēėshtja e bashkimit tė Kosovės ishte vetėm ēėshtje dite, dhe se Titoja do ta mbajė fjalėn qė i kishte dhėnė shokut Enver Hoxha, kėshtu Kosova do t’i kthehet Shqipėrisė?!!! Kur unė nuk u pajtova me kėtė mendim tė tij dhe i thashė mendimin pėr Titon, mu ashtu siē ia kisha thėnė ambasadorit nė Beograd, pėr ēudinė tonė mė tė madhe na i tha tė njejtat fjalė qė na i kishte thėnė ambasadori... Pastaj, meqė na qenkemi intelektualė dhe patriotė tė vėrtetė na ftoi qė tė shkojmė nė klubin e shqiptarėve nė Stamboll. Thėnė tė vėrtetėn unė do tė shkoja, madje me gjithė qejf, sikur mos tė ishte reagimi i Nebiut, i cili mė shkeli kėmbėn, duke iu drejtuar bashkėbiseduesit, “Na fal por tash nuk mund tė vijmė” dhe aty pėr aty shpiku njė trillim se jemi shumė pėr ngutė dhe patjetėr do tė takohemi mė vonė, madje, pėr tė mos dyshuar, caktoi edhe vendin edhe kohėn. Pasi u ndamė nga bashkėbiseduesi mė tha “Me kėtė njeri nuk bėnė tė zgjasim dhe as tė takohemi mė, ky duhet tė jetė njė spiu, por i kujt njė zot e di”.
Pasi kthimit nga Beogradi dhe Turqia, githė bisedėn nė Ambasadė, takimin me tė panjohurin nė Turqi dhe idenė e Nebiut, ua tregova shokėve Xhaferit, Hamitit dhe Hasanit... U tregova edhe pėr problemin qė mė ndodhi gjatė udhtimit nga Beogradi nė tren, kur policėt mė gjetėn gazetėn e studentėve “Studenti” tė Beogradit, ku gjėrėsisht pėrshkruheshin demonstratat nė Beograd, e jo ashtu siē i kishim dėgjuar pėrmes mjeteve tė informimit nė TV, radio, gazeta etj…(Nentor Wiki) nentor 2009 te Forumi shqiptar

HISTORIKU I IDESĖ PĖR DEMONSTRATA (IDEJA E NJĖ PROTESTEJE)

ODA ishte vendi ku i morėm xixat e para tė ndjenjės sė dashurisė...
Rrugės sė panjohur, thuhet, nisen vetėm trimat, guximtarėt, ose tė marrėt… Nė rrugė tė pashkelura e tė panjohura, nuk mund tė ecėsh pa bėrė eksperimente… andaj edhe mund tė gabosh, tė dėshtosh… Mėrėpo kjo rrugė, kjo mėnyrė e shprehjes sė revoltes nuk ishte krejtėsiht e panjohur, e pashkelur... Nuk ishte rrugė e njė individi, e njė Grupi, as dėshira tė njė individi, as tė njė grupi. Por siē ndodhė shpesh disa dėshira tė disa individėv, tė disa grupeve bėhen dėshira tė shumė individėve... Kėshtu edhe lindin xixat, e para, vjen momenti kur njeriu fillon tė mėndojė, tė shqetėsohet, qė zakonisht ėshtė momenti kur ai, ose ata fillojnė tė ndėrmarrin diēka me qėllim qė tė ndryshojnė gjėrat…
Kėshtu ka ndoshur qė kur u krijau krijesa e parė e quajtur me emrin NJERI. Gjithmonė nė fillim tubohen dy-tre individ, pastaj njė grup, diskutohet, ndėrrohen mendimmet; lindin pėlqimet- mospėlqimet; merren qėndrime, vendime tė qėlluara, por mund tė ndodhė edhe shumė tė gabuara, tė ngutshme, ose tė vonuara, (Siē ka ndodhur nė rrugėn e historisė sonė – edhe jemi vonuar shumė herė edhe jemi ngutur – kurrė nė kohėn, momentin e duhur, me siguri, po tė kishim ditur mė mirė, e po tė kishim mundur mė shumė nuk do tė ishim vonuar. A.n.), pėr ēka edhe lindin dyshime, shprehen mendime, ndonjėherė, madje te ne shqiptarėt edhe shumėherė, edhe shumė tė rėnda, ofenduese, etiketime tė ndryshme gjer edhe nė atė tė tradhėtėsiė...
Dashuria pėr atdheun, te tė gjithė anėtarėt e Grupit, kishte lindur heret, ashtu si te tė gjithė tė tjerėt, fillimisht nė odėn shqiptare. Aty ishte vendi ku i morėm xixat e para tė ndjenjave atdhetare tė cilat u plotėsuan e u pasuruan nga kontakti me ish tė burgosur e intelektualė atdhetarė, qė siē thuhet nuk ia kishin shitur shpirtin djallit, dhe nga Radio Tirana, qė nga vitet e 50-ta. Kėto ndjenja dhe dashuria pėr Nėnėn Shqipėri, fillimisht ishin ujitur me disa vargje nga Lahuta e Malcis dhe tė Mrizit tė Zanave tė Fishtes (I kishte sjell Sylejman Llugaliu, nga Surkishi, tė shėnuara nė njė fletore), mė vonė nga Lahuta e Malcis, komplet sjell nga Sali Babatinca... Pastaj shumė libra e literaturė qė kishte filluar tė “vinin” nga Shqipėria, si “Shota” e “Hasan Prishtina” tė Ajet Haxhiut; “Tradhtia” e “Ushtima e Korabit” tė Kapllan Resulit (Mendojmė nė Resulin e viteve tė 60-ta a.n.), e libra tė tjerė qė tani nuk mė kujtohet titulli i tyre, e qė kanė qenė shumė. Madje edhe Historia e Partisė sė Punės, veprat e Enver Hoxhes, veēmas ajo mbi fjalimin e mbajtur nė mbledhjen e partive motra 1960 nė Moskė. Vitet e 60-ta, pas Plenumit tė Brioneve, kėsaj literature, qė ishin frymėzim pėr ne, iu shtuan edhe revistat shqiptare si “Ylli” dhe “Shqipėria e Re”, madje edhe “Zėri i popullit”... Edhe libri “Autonomia...” i Asllan Fazlisė, (e pat pru Hasan Shala), pėr Grupin e Podjevės, ishte njė frymėzim, nxitje, veēmas pjesa ku bėnte fjalė pėr Deklaratėn e Bujanit.
Andaj, mund tė konstatojmė, se me tė drejtė u tha se ne u edukuam, u formuam dhe u frymėzuam nga ODA – mysafirėt, Shaban Shala, emri i bacės ADEM, librat e ndaluar dhe Radio Tirana, por edhe nga salla e kinemasė, siē e quanim Shtepin e Kulturės... (Pėrveē SHKA-ve, “Pėrpjekja” e studentėve tė Beogradi, Gjakova, Dibra, Peja, natyrisht edhe Josip Rela, pas Plenumit, por edhe para plenumit. Qė nga vitete e 50-ta.. (pritja e vitit tė Ri, 29 Nėntori, qė zakonisht festohej mė 28.. (shih disa foto tė kėtyre “festimeve”....

Ardhja e Sabitit Sylės dhe Xheladin Rekaliut solli njė frymė tė re nė Grupin Tonė
Viti 68 – vit i studentėve por edhe i gjithė kosovarėve.


Ėshtė thėnė dhe shkruar se bėrthama e demonstratave tė studentėve tė Kosovės, mė 1968, gjendet nė ngjarjet brenda e jashtė Jugosllavisė; dhe se Viti 68, ishte viti i demonstratave shqiptare, viti i studentėve; viti i kėrkesave pėr vetėvendosje, pėr flamur, pėr universitet; Brezi i 68-shit, jo vetėm nė Kosovė e Jugosllavi por edhe nė Evropė ishte “Brezi qė nuk pati qetėsi”. Kancelari Vili Brant, kėtė brez e quajti “Brezi qė s’kishte rahati”.... Po ashtu, ėshtė thėnė dhe shkruar se Brezi i 68-shit ėshtė brezi i parė qė mori bajrakun nga organizatat tjera - si kaēakėt, NDSH-ja, partizantėt e Bujanit, nga Organizata e Sabit Kapitit, nga Organizata e Demaēit, dhe u nis njė rrugeje tė vjetėr me mjete tė reja… Por sa i pėrket organizimit tė demonstratave nė Podjevė, ato shkėndijat e para, zanafillėn e kanė mė herėt, por jo si demonstrata, por, pėr njėfarė proteste, njė tė shtuneje, ditė tregu, para burgut tė Podjevės, pas botimit tė njė artikulli tė Raif Gashit, nė gazetėn “Rilindja”, pėr “vetėvarjen “ e njė tė riu nga Repa, nė burgun e Podjevės, madje edhe mė herėt. Ideja pėr njė lloj proteste nga zejtarėt, qė ka qenė edhe shkėndija e parė e mėnyrės sė shprehjes sė revoltes kundėr deformimeve e keqpėrdorimeve tė UDB-sė, siē quheshin krimet e udbashėve pas Plenumit tė zhurmshėm tė Brioneve, ishte ide e Hamit Abdullahut. Hamiti, si berber, nė dyqanin e tij, kishte dėgjuar se si dhe ēka flitej pėr shkaqet, rrethanat e burgosjes dhe pėr “vetėvarjen” e kėtij tė riu.
Nė librin e prof. dr. Hakif Bajramit: Komplotet dhe krimet e UDB-ės jugosllave kundėr shqiptarėve nė Kosovė gjer nė vitin 1966 (Dokumente), Prishtinė, 2006, ndėr tė tjera thuhet: Nė mbledhjen e Komitetit Komunal tė Podjevės diskutuesi Rifat Gashi, pėrmendi si shumė problematik rastin e vrasjes (me varrje tė njė tė burgosuri) nė burgun e Podjevės. Emrin e tė “vetėvarurit” e mėsojmė nga njė parashtesė e tė atit Sadik Hajrizit, nė tė cilin pohon se i biri i tij Mustafa, nuk ka bėrė vetėvarje, por ishte maltretuar, (qė ishte edhe shkaku i vdekjes), nga njėfarė Zhivoradi, komandant i stacionit nė Kėrpimeh dhe dy operativistat e UDB-sė, Rajku dhe Nexhmiu. Kjo kishte ndodhur mė 3. VIII 1965.


Edituar pėr herė tė fundit nga LiLxLaDy nė Sun Nov 15, 2009 12:30 pm, edituar 1 herė gjithsej

_________________
" LYOU 10-10-2010 "

" Liri Nė Mendim,... Respekt Pėr Njė Mendim Tė Kundėrt "

" Vetėm kur t'a dish se kush je, dhe nga vjen!!...Vetėm atėherė do t'a dish se nga do shkosh dhe ku do tė arrish "


" Ēdo fillim ka njė mbarim "
avatar
LiLxLaDy
Admin

Numri i postimeve : 320
Location : Nė shpirtin e F.....
Registration date : 15/12/2007

Shiko profilin e anėtarit http://www.albawebchat.com

Mbrapsht nė krye Shko poshtė

Re: Viti gjashtėdhjetėetetė - Dasmė e madhe LLAPJANE.

Mesazh  LiLxLaDy prej Sun Nov 15, 2009 1:10 am

Kėshillime me disa intelektualė llapjan dhe ish-tė burgosur politikė

Frymė e re nė Grupin e Llapit


Vendimi definitiv pėr organizimin e protestes, ėshtė marrė para se tė lidheshim me Grupin e Prishtinės, nė tetor tė vitit 1968, nė punėtorinė e rrobaqepėsisė “Kosovari”. Nė kėtė takim merrnin pjesė: Xhafer Ejupi, arsimtar, Hasan Shala, mėsues, Hamit Abdullahu, berber dhe Abdullah Nishefci, rrobaqepės. Nuk ėshtė me rėndėsi se ideja e cilit, nga kėta katėr anėtarė tė Grupit, ishte, por qenėsore ėshtė se njėzėri u pėrkrah. Shtysa Vendimtare, pėr organizimin e kėsaj proteste ka qenė artikulli i botuar, nė fillim tė tetorit, 1968, po ashtu nė gazetėn “Rilindja”, ku shkruante pėr prishjen e rendit dhe tė qetėsisė nė Prizren nga disa zejtarė dhe tė rinj. Barrėn kryesore, mendonim ta mbanin zejtarėt... Megjithatė, bėmė pėrpjekje qė tė lidhemi me disa studentė, por nuk patėm sukses. Duhet pranuar se edhe ne nuk ishim sa duhet tė vendosur. Kontakti i parė, lidhur me kėtė ēėshtje e patėm me studentin N.N., i cili nuk na tha as po as jo, por, deri mė 7 nėntor, rregullisht vinte nė dyqan. Mė vonė, shumė vite mė vonė, nga burime tė sigurta, jemi informuar, se ai kishte ardhur me “mision” tė caktuar! (Portretin e kėtij studenti, qė vėrtet ngjante me krėndėn e xhehenemit shih te Studenti N.N).
Para se tė merrej vendimi definitiv ishte vendosur qė tė kėshilloheshim mė ish tė burgosur politikė e disa intelektualė tė Llapit, qė tė merrej edhe mendimi i tyre.
Pas kėtij takimi patėm biseduar me Skėnder Hoxhėn, mėsues, i cili na njoftoi me Sabit Sylaėn, student. Tė nesėrmen Sabiti erdhi me Xheladin Rekaliun. Ėshtė meritė e madhe edhe e Skėnder Hoxhės, por sidomos e Sabit Sylės pėr lidhjen me Grupin Organizues tė Prishtinės.
Kah gjysma e tetor/68 Grupi u zgjėrua dhe u pėrtėri me anėtarė tė rinj. Pėrveē tė pėrmendurėve, Skėnder Hoxhės, Sabit Sylės dhe Xheladin Rekaliut, u aktivizuan: Hakif Sheholli, Bahri Shabani, dhe Shaqir Shala,... Tash kishim filluar tė takoheshim mė shpesh dhe tė merreshim mė tepėr me tema pak mė tė nxehta, apo siē thotė Kadare “me gjėra me zararė”.
Pas kontaktit me Xheladin Rekaliun, dhe tė njė kėshillimi me Idriz Hasanin, i cili studionte e jetonte nė Banjallukė, nga i kishtė pėrcjellė me vėmendje demonstratat e studentėve tė Beogradit, por edhe tė Parisit, Bonit e tė vendeve tė tjera nė Perėndim, ideja e protestes u ndryshua dhe u plotėsua.
Idrizi na kėshilloi qė tė heqim dorė nga protesta e zejtarėve dhe tė shikohet mudėsia e organizimit tė njė demonstrate tė qetė por duke pėrfshirė sa mė shumė intelektualė, studentė e nxėnės. Kėshilla e Idrizit plotėsisht pėrputhej me IDENĖ e Xheladin Rekaliut. Xhela mendonte qė ta shfrytėzonim ditėn qė do tė “Festohej ēlirimi” i Podjevės, dhe se nuk ishte me rėndėsi se si ta quajmė protestė apo demonstratė.
Kėt ide na pėrforcoi, edhe kontakti me Ruzhdi Kadriun. Ruzhdiu ishte student i SHL nė Prizren dhe na njoftoi hollėsisht pėr “Prishjen e rendit dhe tė qetėsisė” nė Prizren, se nuk ishin vetėm disa zejtarė e fėmijė qė kishin “prishur rendin e qetėsinė e Prizrenit tė lashtė historik.

Dilema vazhdon, ishte koha, apo s’ishte megjithate arsyeja e fortė flaku dilemat ekzistuese

Veprime tė nxituara, apo tė vonuara?


Ėshtė thėnė se kurrė nuk ėshtė aq vonė sa tė mos mund tė bėhet edhe mė vonė, dhe nėse ke pėr tė bėrė bėje sonte, se nesėr ėshtė vonė... Koha nuk duhet tė pritet... Koha ėshtė shumė e ēmueshme, ajo duhet tė shfrytėzohet.. Andaj Zoti, nė disa vende, nė Kur’an, betohet: “Pash Kohėn”, thoshte Mulla Rama. O Zot mė jep dituri ta kuptoj thirrjen e Kohės! Tha njė i menēur...
Dilema - mėdyshja mė e madhe pas marrjes sė mendimit tė ish tė burgosurve, dhe tė “ambasodrit” tė Shqipėrisė. Kosova nuk ėshtė Beograd... Gjithēka ėshtė e mundur tė ndodhė. Mund tė derdhet edhe gjaku. Mund tė ketė shumė viktima... na sygjeronin disa!

Siē thamė edhe mė lart, nė takimin e tetorit u vendos qė tė bėheshin kėshillime me disa intelektualė llapjanė dhe ish tė burgosur politikė. Pjesa mė e madhe e tyre na pėrkrahu pa rezervė, por kishte edhe tė tillė qė ishin kundėr, duke arsyetuar se tani nuk ishte koha-momenti i duhur pėr ndonjė veprimtari politike... Edhe pse pjesa mė e madhe e intelektualėve dhe ish tė burgosurve, na pėrkrahėn, lindi njėfarė dileme dhe luhatje se si tė vepronim. Pati edhe tė tillė qė nuk shpreheshin as kundėr as pėr, dhe ishin aq indiferent, thuase nuk kishte tė bėnte fare me ta, as me hapėsirėn ku jetonin...
Mė sė shumti na mundonte pyetja mos po gabojmė, mos po nxitojmė, a ishte ēasti i duhur, sa ishim nė gjendje tė vlerėsonim situatėn momentale, ishin tė nevojshme kėto demonstrata tash pėr tash apo jo?
Mos po pėrsėritet ajo siē ka ndodhur nė rrugėn e historisė sonė – edhe jemi vonuar, por, shumė herė, edhe jemi ngutur – kurrė nė kohėn, momentin e duhur, siē u tha edhe mė lart.
Nuk ėshtė momenti!, na kėshillonin disa? Po nėse ikėn ai? mė nuk mund tė zinet-kthehet... E nėse nuk shfrytėzohet momenti?!! Koha ėshtė e pamėshimrshme, dėmi ėshtė i pakompenzueshėm, thoshin tė tjerėt. Kjo ishte mė se e sigurtė. Koha/1 ėshtė shumė e ēmueshme andaj Perendiu betohet nė sa e sa vende “Pasha kohėn” , thoshte Mulla Ramė Govori. Po nėse fillohet dhe gabohet a ka mundėsi tė korigjohet ky hap-gabim? Jo. Hapi i hedhur nuk mund tė rikthehet, “nuk ekziston kthimi”, tha njė i urtė...
Kush kishte tė drejtė, ne apo ata qė theksonin se tani nuk ishte momenti... se tash pas Plenumt tė Brioneve do tė bėhet mirė, dhe si argument theksonin se vetėm Rankoviqi dhe grupi i tij fraksionst ishte fajtorė pėr diskrimimet, dhe krimet, kundėr shqiptarėve, qė Partia e Titos i quante keqpėrdorime tė Sigurimit Shtetėror... se Titoja dhe Partia na qenkan miq tė vėrtetė tė shqiptarėve; se gjithė ato patdrejtėsi dhe krime qenkan bėrė pa dijen e Titos dhe tė Partisė, e tė tjera e tė tjera. E dinim se dėm sjellin veprimet e nxituara por ashtu edhe veprimet e vonuarar por mė sė shumti mosveprimet.
Pra, po nxitonim apo po vonoheshim? Luhatja mė e madhe ishte pas marrjes sė mendimit tė disa ish tė burgosurve politikė, kėta ishin kundėr demonstratave dhe thonin “duhet pritur edhe pak tė shohim se ē’do tė sjellin ndryshimet kushtetutare. Ata kishin bindjet se ēdo ndėrmarrje do tė ishte gabim i madh dhe vetėm dėm do tė sillnin kėto demonstrata. Ky numėr ishte i vogėl, nė krahasim me ata qė na pėrkrahnin, megjithate kishte ndikim. Kėta nuk ishin kundėr, pse nuk kishin besim nė ne, gjegjėsisht se dyshonin se ne jemi vegla tė UDB-ės, siē na trajtonin disa, e duke shtuar si para, ashtu edhe pas demonstratatve tė 27 nėntorit 68, se kėto demonstrata janė duke i organizuar forcat udbashe, qė kishin humbur pozitat pas Plenumit tė Brioneve, pėr t’i treguar Titos se me shqiptarėt duhet vepruar ashtu siē kishte vepruar Rankoviqi. Edhe disa tė njohur tė cilėt ne i ēmonim dhe i nderonim e qė u shkonte fjala na thonin qė tė mos ngutemi por tė presim edhe ndonjė kohė e tė shohim se ē’po sjell koha pasbrionale dhe diskutimet rreth ndėrrimit tė Kushtetutės jugosllave, dhe gjithė atyre prentimeve tė mėdha tė politikanėve tanė, qė edhe para edhe pas Plenumit nė fjalė, siē thekson Demaēi i mbanin po ato pozita tė larta, e qė ishin tė bindur se mund tė pėrmbysej gjithė Jugosllavia, madje edhe Ballkani me gjithė Evropėn, e ata do tė qėndronin tė palėkundur. Kėtė konstatim mė sė miri e vėrtetuan ngjarjet qė pasuan gjatė dhe pas viti 1981, e sidomos vitet e nėtėdhjeta.
Pati edhe tė tillė qė thonin: Po tė paraqitet nevoja edhe vetė Fadili do tė japė izėn... E sot (2000-ta) dėgjohen zėra se Fadil Hoxha, menjėherė pas reagimit tė ashpėr tė Serbisė kundėr kėrkesave tė politikanėve kosovarė, i paska dhėnė shenjė Ismail Dumoshit...! dhe se zanafillėn e demonstratave tė 68-shit duhet kėrkuar pikėrisht te thirrja e Fadil Hoxhės!!!... (shih Ramushi: Xhaviti nė Podjevė, rastėsisht nė njė takim ku ėshtė Misha (Milosh) Sekulovi..)
Vendimi se me kėnd tė bisedohet dhe me tė cilėt tė mos bisedohet ishte marrė nė dyqanin “Kosovari”, nė njė takim, nė muajt shtator-tetor ku ishin tė pranishėm: Hamit Abdullahu, Xhafer Ejupi, Hasan Shala dhe autori i kėtij shkrimi, Abdullah Nishefci.... Secili vetė ishte deklaruar me kėnd tė bisedoj. S’ishte e obliguar tė paraqiteshin emrat. Kishim vendosur qė me njė numėr ish tė burgosur, dhe disa intelektualė tė mos bisedonim-kėshilloheshim fare!. Pse? Ata nė njė mėnyrė ose tjetėr ishin tė komprometuar dhe vazhdimisht ishin nėn syrin “vigjilent” tė Udbesė, e mė vonė tė komitetit. Nuk dėdhironim t’i jepshim argumente pushtetit aktual qė tė thonin se ja kėta janė ata nacionalistėt dhe kundėrshtarėt tanė, qė gjithnjė kanė qenė kundėr vėllazėimi-bashkimit dhe shtetit tonė socialist. Ata edhe ashtu ishin tė etiketuar si nacionalistė, mendonim se pushteti mezi do tė presė qė pėrsėri t’i burgosė dhe t’u bijė kombanave “Ja cilėt janė kundėr vėllėzėrimbashkimit, kundėr socializmit, kundėr popullit- ata qė ishin dje janė edhe sot... Nuk ishte ajo se nuk kishim besim te ata...
Kėshtu kishim vepruar me ish tė borgosurt politikė, Mulla Ramė Govorin, Bushin-Ismail Ajetin, Xhafer Metėn, Azem Beqirin, Nexhmi Sejdiun etj. Kėshtu patėm vepruar edhe me disa intelektualė... si profesorėt Murat e Rifat Blakun, Nazmi Rrahmanin, Fadil Mehmetin, Rexhep Paēaraden, drejtor nė shkollėn e Sveēlės, Rrahim Gashin, (kryetari i rinisė), Jakup Nishefcin, mėsues, Muhamet Bllacėn, student, e shumė tė tjerė. Kėshtu ishte vendosur, para 8 nėntorit, kur edhe ishte vendosur qė tė kurseheshin, jo vetėm nxėnėsit e gjimnazit “8 Nėntori” por edhe profesorėt e tyre, por me kėshillėn e Idrizit, se pa pjesėmarrjen e nxėnėsve dhe intelektualėve nuk ka demonstrata tė vėrteta, ky qėndrim u ndėrrua, sidomos sa i pėrket organizimit dhe pjesėmarrjes sė nxėnėsve nė demonstratat e 27 Nėntorit 1968.
Kishte ndodhur qė me tė njėjtin person kishte biseduar Hasani, ose Hamiti, Hakifi, apo unė, dhe njėrit i ishin pėrgjegjur ngativisht tjetrit pozitivisht. Por kjo aspak nuk na mėrziste, ishte nė pyetje besimi, dhe krejtėsisht e merrnim normale. Kjo tregon se nuk ishim tė komplekėsuar, nuk ishim xheloz, qėllimi ishte qė tė arrihej suksesi e jo se cili po merrte pikė mė shumė. Kishte raste qė N.N. i ishte pėrgjegjur njėrit ose tjetrit shkurt: “Jo”, ndėrsa tjetri me “Po”, por edhe as po as jo, por kishte ndihmuar, madje edhe me pjesėmarrje tė drejtpėrdrejt.!??
Kishte edhe tė tillė, qė pyesnin: “e di ti se ide e kujt ėshtė kjo dhe kush qėndron prapa tyre” (organizimit tė demonstratave). Ėshtė, interesante por mua, pyetjen se Kush qėndron prapa tyre, mė ka shtruar vetėm njė kolegė, zejtar, dhe Zejnullah Rrahmani! Zena ishte njė ēun 15-16 vjeēar. E shikoj edhe njė here dhe nuk u besoj as syve as veshėve. Mė habiti, mė la siē thuhet pa tekst. Edhe sot kur e mendoj habitem edhe me menēuri, por edhe me ēiltėrsinė e tij? Jam i sigurtė qe kėtė e kanė menduar edhe ndonjėri, por askush nuk ma tha...

Pak kujtime pėr IDRIZ HASANIN

Vėrtet inkuadrimi i Xheladin Rekaliut dhe Sabit Sylės, por edhe kėhillimi e inkurajimi i Idriz Hasanit, ishte njė nxitje dhe ndihmesė e madhe pėr Grupin e Podjevės, tė cilėt i dhanė njė gjak dhe shpirt tė ri Grupi tė Podjevė.

Pak ditė para se tė lidheshim me Grupin e Prishtinės, nga Banjalluka pat ardhur Idriz Hasani, i cili, siē tham, studionte dhe punonte nė Banjallukė. Idrizi ishte shok dhe mik i ngushtė i Xhaferit, njėherit edhe imi. Mik i vėrtetė i tė dyve.
Njeriu ka lloj- lloj kujtimesh tė bukura, tė kėqija, tė paharrueshme. Ka kujtime qė sado pėrpiqet t’i harroj apo t’i rikujtoj nuk arrin dot. Kujtimet pėr Idrizin janė tė ngulitura thellė, janė kujtime tė rinisė sė hershme qė kanė lėnė gjurmė tė thella nė trurin e njė ēuni pesėmbdhjetė-gjashtėmbdhjetėvjeēar, ato qė s’ fshihen, as harrohen kurrė. Idrizi nuk ėshtė nė mesin e tė gjallėve, qė nga dhjetori i vitit 1976, gati plot 16 vjet, por truri im e parafytyron aq tė qartė, sa qė edhe nė kėtė moment, mė bėhet se e shoh tė gjallė, ditėn e parė kur hyri nė dyqanin e bababit tim, nė rrugėn ish APJ, numėr 4 nė Podjevė. Po tė kisha aftėsinė e njė piktori, do ta pėrjetėsoja nė njė pikturė... Idrizi ishte trupgjatė, i pashėm, ēdo gjė i kishte hie shtatit tė tij tė gjatė. Nėna natyrė, nuk ishte treguar dorė shtrėnguar, e kishte pajisur me shumė tė mira. Po tė kisha aftėsinė e shkrimtarit do ta pėrshkruaja dhe do tė pėrjetėsoja njė vepėr artistike duke ecur, duke qeshur, duke folur, duke lėvizur ato duar dhe ata gishtėrinj karakteristikė. Jo vetėm atėherė, kur isha njė ēun i vogėl me njė trohė shkollė, katėr-klasėshe fillore, kam menduar, por edhe sot, pikėrisht mė 29 korrik 1992, kur jam duke i qitur nė letėr kėto kujtime, (shih Kujtime), si profesor i gjuhės dhe letėrsisė shqipe, mendoj se Idrizi ka qenė njeri i jashtėzakonshėm, njeri i gjithėdijshėm, natyrisht nėse ka tė tillė. Mė duket se Idrizi nuk kishte temė, ēėshtje, pėr tė cilėn nuk mundte tė diskutonte madje me orė tė tėra.
Ēfarė pikture do tė dilte po tė kisha aftėsi ta pikturoja apo ta pėrshkruaja skenėn dhe atmosferėn nė sallėn e shtėpisė sė kulturės nė Podjevė. Salla e mbushur pėrplotė, ashtu siē mbushej kohėn e fundit, siē thamė mė lart, sa herė qė vinin SHA si “Liman Kaba” e Dibrės, “Pėrpjekja” e studentėve Shqiptarė tė Beogradit; “Hajdar Dushi” e Gjakovės etj. Nė binė muzikantėt e kėngėtarėt e kėsaj tė fundit, radhėn e ka Zekrija Qergaxhiu, gjėmon dhe tundet salla, “Fryn murlani me stuhi /Qielli bumbullonte/ Nėn Flamurin kuqezi/ Skėnderbeu luftonte... Pas plotė njėzeteshtatėvjetėsh, publikisht, siē thamė edhe mė lartė, i kėndohej Shqipes dykrenare. U tund salla e kulturės nė Podjevė si kurrė mė parė. Duartrokitje tė pėrcjella me brohoritje frenetike qė s’pushonin e qė s’ishin parė e as dėgjuar kurrė gjer mė sot nė Llap, qė nga viti 1941 nė kohėn e “pushtimt” gjerman. Posa fillon marshi i Skėndebeut, Idrizin, aty diku nė rreshtine 2-3 i pari ngritet nė kėmbė. (O Zot, pėrsėri them si nuk kam prirje pėr pikturė qė ta pėrjetėsoja Idrizin nė atė pozė). Pas Idrizit e tėrė salla si njė nė kėmbė, tė gjithė kėndonin me zė, tė gjithė qanin nga gėzimi. Ēfarė ēasti madhėshtor qė ishe vėshtirė ta pėrshkruante edhe njė pendė e njė shkrimtari me imagjinatė shumė tė zhvilluar.

Idrizi, Siditari dhe Hafiz Ibrahim Dalliu

Nga Idrizi dėgjova sė pari fjalėn ditar, ai edhe ishte nxitės i mbajtjes sė ditarit, qė ėshtė edhe burim i kėtij shkrimi.
Ishte mbrėmje e muajt nėntor, 1956, Idrizi erdhi me njė kushėririn tim, Ahmet Nishefcin. Ahmeti ishte tregtar. Me Idrizin i lidhte njė miqėsi familjare. (Ahemtin e vranė kriminelėt serbė mė 5 prill 1999, nė tokėn e stėrgjyshėve, tė livadhet e shamallukėve, nė Ballofc.
Idrizi mori fletoren ku shėnoja masėn e myshterinjve, tė cilėn e mbaja mbi tavolinėn e punės.. Pasi e hapi dhe filloj tė lexojė ato shkarravinat qė kisha bėrė, iu kthye Ahmetit: Po ky kushėrini ytė qenka more njėfar shkrimtari... Shih ēfarė ditari po mbajka. Aty kisha edhe njė libėr nė vargje mbi lindje, veprėn, jetėn dhe vdekjen e Muhametit, i shkruar apo i pėrkthyer nga nga Hafiz Ibrahim Dalliu. Unė atėhere nuk e dija se Dalliu ishte njėri nga themeluesit e Shkollės Normale tė Elbasanit, e mbi tė gjitha ishte njė atdhetar i madh i ndjekur e i persekutuar edhe nė kohėn e turkut, edhe nė kohėn e Zogut, edhe nė kohėn e komunizmit. Ishte njėri ndėr pėrkthyesit e parė tė Kuranit nė gjuhėn shqipe, dhe njėri ndėr tė parėt qė filloi tė ligjėronte shqip nė xhamitė e Tiranės, ashtu si Mulla Hysen Statofci nė xhamitė e Prishtinės…. Ndoshta Idrizi edhe atėhere e dinte se kush ishte z. Dalliu...
Kėtė libėr pata filluar ta pėrshkruaj me dorė nė fillim tė viteve 5o-ta. Ato fletore, meqė mė sjellin shumė kujtime tė fėmijėrisė sė hershme, i ruaj edhe sot. Nė kėtė libėr pėr herė tė parė pata lexuar fjalėn Shqipni dhe pėr mbretin e Shqipnisė… Nė faqen 234, tė kėtij libri, ka qenė njė vjershė prej 20 strofash, ku ndėr tė tjera thuhej: Lutju pra fort Perėndisė/ Si fėmija s’amės pėr sisė,\ Pėr Mbretin e gjith Shqipnisė… tė cilat pėr ēdo mbrėmje mė detyronte t’i lexoj, axha Tahir Nishefci...
Idrizi ma mori atė libėr, tė cilėn mė ktheu pas tri-katėr ditėsh duke mė thėnė: Unė qė nga leximi i kėtij libri jam bėrė mė hoxhė se Mulla Zeqa. (M.Z. ishte imami i xhamisė sė Podjevės).
I entuziazmuar nga fjalėt e Idrizit, lidhur me “ditarin tim”, bleva njė fletore, dhe qė nga njė janari i vitit 1957, fillova tė mabaja ”Ditarin tim”, pa ditur se ē’ėshtė ditari… nė tė cilin gati pėr ēdo ditė shėnoja diēka... Nė vitet e 90-ta, pas largimit nga puna, fillova tė merrem me kėtė farė Ditari dhe shėnime tė tjera, dhe disa kujtime rreth oarganizimit tė Demonstratave tė 68-shit.
Si mund ta harroj Idrizin, i cil nė vitin 1959, erdhi dhe mė “urdhėroi” qė tė regjistrohem nė shkollėn e mbrėmjes dyvjeēare pėr tė rritur. Vetė pati shkruar lutjen, vetė pati dorėzuar dhe vetė ma pati regjistruar...
Nė vitet e gjashtėdhjeta, me nisiativėn e Idrizit, mėsuesit e Llapit kishin vendosur tė formonin njė SHKA, erdhi nė dyqan dhe prap mė “urdhėroi” ēou mė tha, thirre dhe atė shokun qė po ua ndreq tabanėt e shtrembėra mėkatarėve, (pėr Nysret Blakēorin qė ushtronte zejen e kėpucėtarit). “Ju zejtarėt”, thoshte Idrizi, me asgjė nuk duhet tė mbeteni prapa intelektualėve, madje ju mund tė jeni edhe mė tė vlefshėm se sa intelektualėt, meqė ju keni kontakte me tė gjitha shtresat e popullatės...

Njė udhėtim pėr nė Prizren...

Nė muajin tetor tė vitit 1968, e diel, gjersa rrugėve tė Podjevės shėtitnim me Xhafer Ejupin, Idrizi ndalė veturėn, “Hypni urdhėron”, dhe vazhdon ta ngasė drejt Prishtinės, por kur e kaluam Prishtinėn, Xhaferi e pyeti “A bėn ta dijmė se pėr ku i kemi buletat”? “Hiq mė larg se nė Tiranė”, u pėrgjegj Idrizi, duke qeshur. Nė hyrje tė Shtimes takuam njė dasmė, qė i printe Flamuri kombėtar. Ishte hera e parė qė Idrizi shihte duke valuar Flamurin kuqezi nė ballė tė njė dasmeje qė nga koha e gjermanit, kur e kishte parė si fėmijė dhe kurrė mė s’e kishte harruar. Mė duket se po e shoh se si i qeshte fytyra, “Flamuri jonė” tha pasha zotin”, dhe derisa me dorėn e djathtė drejtonte veturėn, me tė matjėn nxorri pistoletėn dhe ia dha njė batare. Kur i treguam se ne llapjanėt ka ditė qė e kishim shpalosur Flamurin kombėtar, dhe se tani Ai rrugėve tė Podjevės kalonte pėr ēdo tė diele e nė ēdo dasmė. “Po kush ishte ai trim qė e qiti i pari”, pyeti, “Qy ky jarani qė ėshtė ulur pranė teje i them, duke bėrė me dorė nga Xhaferi. “Po, jo vallahi, tha dhe pėrnjėherė frenoi, meqė ju dukte se duke ngarė veturėn nuk mundte tė dėgjonte gjithė atė qė i intersonte. Pasi u ndalėm i treguam se Xhaferi kishte prurė njė flamur tė qėndisur nga njė kushėrirė e tij dhe se atė flamur e kishim vu nė vitrinė tė dyqanit tonė, qė edhe pse ishte i formatit 40 x 30 cm, pak kusht qė kalonte rrugės e nuk ndalej ta shikonte me njė admirim, madje kishte edhe qė qanin, nga gėzimi. I treguam se sa i pėrket dasmave, tė parėt e qitėn muēollėt e Bajē¬inės, madje ia tregova edhe datėn e shėnuar nė njė bllok qė mbaja nė xhep, pikėrisht mė 12 tetor 1968. Pasi shikoi bllokun, zgjati ato duart e tij karakteristike, tė gjata por simpatike dhe mė pėrqafoi, duke thėnė “Paj pasha zotin me shokė qė kam unė s’ėshtė mahi dhe s’i ka kush”, Xhaferi ia ktheu “Ne kemi njė shok qė ėshtė edhe mė i mirė, edhe mė i zoti, edhe mė i bukur se ne”! “Kush bre ėshtė ai” pyeti Idrizi, pa i rėnė hilės sė Xhaferit, ai ėshtė njėfarė Idriz Hasani tha Xhaferi, “A ma lėshove” ia ktheu Idrizi. Sot, kur e kujtoj atė moment, edhe mė vie tė qesh, por edhe tė qaj!
I lamė shakat dhe gjersa udhtonim pėr nė Prizren, ku edhe ishte caku ynė i fundit, pėrēka dhe na kishte marrė Idrizi, me qėllim qė tė vizitonim Shtėpinė muze tė Lidhjes sė Prizrenit, shfrytzuam rastin dhe i treguam pėr bisedime-pėrpjekjet qė kishin filluar, lidhur me organizimin e demonstratave, ku kėrkuam mendimin e tij. “Abdullahu me disa kolegė tė tij zejtarė, janė qė kėto demonstrata, nė fillim mendonim si protesta, tė organizohen nga zejtarėt me disa fshatarė, njė ditė tregu, njė tė shtuneje nė Podjevė, dhe aty tė paraqitėn disa kėrkesa, meqė si po shihet, kohėn e fundit, diskutimet rreth ndėrrimit tė kushtetutės u mbyllėn dhe se nga kėto ndėrrime nuk do tė ketė asgjė, ose fare pak. Unė me disa shokė, vazhdoi Xhaferi, jemi pėr atė qė kėto demonstrata, apo protesta, t’i organizojė rinia shkollore, e prapa tyre tė qėndrojnė mėsuesit dhe intelektualėt tė tjerė pėrparimtarė. Nuk shoh ndonjė humbje tė madhe edhe nėse disa prej nesh burgosemi, sot kemi mjaft kuadro tė pėrgatitura pėr mėsues e nuk bėhet nėmi”. “Kuadro tė shkolluara, tha Idrizi, kur nuk kemi boll e aq mė tepėr pėr burgjet e Serbisė”. Pajtohem me mendimin e Abdullahut se kuadrot duhet ruajtur dhe se ėshtė humbje e madhe tė burgoset qoftė edhe vetėm njė mėsues, por edhe duhet ditur njė gjė se demonstratat kudo nė botė i organzon intelegjencia pėrparimtare me rininė studentore, kurse grevat punėtorėt, zejtarėt. Nėse kėrkoni mendimin tim, vazhdoi Idrizi, mendoj se ėshtė shumė njė ide e qėlluar, sidomos tani kur kudo nė Evropė ėshtė duke u ndie njė zė i atyre qė nuk janė tė kėnaqur me pushtetet aktuala, e kur studentėt e Parisit, Bonit, madje nė kohėn e fundit edhe tė Beogradit, kanė ēka kėrkojnė nga qeveritė e tyre, po ne shqiptarėt qė deri mė sot kurr s’i patėm qeveritė tona, pse tė mos shprehim pakėnaqėsitė tona dhe ndaj padrejtėsive tė shumta qė u janė bėrė shqiptarėve, e qė ėshtė duke u vazhduar ashtu si dhe para Plenumit tė Brioneve qė aq shumė zhurmė janė duke bėrė politikanėt tanė, tė cilėve asnjė qime floku nuk u ka mnguar, bile shumė prej tyre edhe po ngriten nė poste edhe mė tė larta. Mendoj se duhet tė fillohet menjėher, kuptohet se nuk do tė jetė lehė. Filimi, si ēdo fillim, do tė jetė i vėshtirė, por edhe siē thotė proverbi, fillimi ėshtė gjysma e gjithėēkafit. Duhet tė fillojmė me demonstrata te qeta, kėrkesa paqėsore, se kėshtu ėshtė sot nė modė, por nėse nuk na dėgjojnė, edhe njėher si nė kohėn e Lidhjes sė Prizrenit, do ta tundim Ballkanin, madje edhe Evropėn. Mendoj se kėsajhere Evropa nuk do tė shtihet e shurdhur. Na kanė borxh, duhet ta dijnė. Asnjė populli nė Evropė nuk i ėshtė bėrė njė padrejtėsi e tillė ēfarė i ėshtė bėrė popullit shqiptar.
Idrizi, na kėshilloi qė tė heqim dorė nga protesta e zejtarėve... Kėshilla e Idrizit, siē thamė edhe mė lartė, pėrputhej me IDENĖ e Xheladin Rekaliut. (Deri kėtu nė Wikipedi, mė 8 tetor 2009)& Forumi Shqiptar.

Mbledhja e 6-7 nėntorit 1968 vendimi dhe dėshtimi (Aktivi Politik i KK tė Podjevės
Pse organizimi i demonstratave tė 8 nėntorit nuk pati sukse? Pse pikėrisht nė Llap u dha urdhėri qė tė heshtet kėrkesa pėr vetėvendosje?(Te

IDEJA PĖR NJĖ DEMONSTRATATĖ KUNDĖR NJĖ MITINGU


Pėrmendėm se, ndėr ngjarjet mė tė rėndėsihme tė viteve tė 60-ta ishin diskutimet rreth ndėrrimeve tė Kushtetutės jugosllave, dhe se nė kėto diskutime ishin kyēur shumė inteletualė llapjanė..., por pėr t’i vurė “kapak” kėtij debati, sipas qėndrimeve shoviniste serbe, nė fillim tė shtatorit 1968 u mbajt njė mbledhje e zgjeruar e Aktivit Politik tė LK tė Podjevės ku u dha urdhėri qė tė mbylleshin diskutimet lidhur me ndryshimet e kushtetutės jugosllave, dhe jo vetėm kaē, pikėrisht nė kėtė mbledhje, siē shkruan Adil Pireva, sė pari nga vazalėt e Beogradit u dha urdhėri qė tė heshtet kėrkesa gjthėpopullore qė Kosovės t’i njihej statuti i Republikės… Pėrkundrė kėtij urdhėri, sipas kujtimeve tė Rexhep Paēaradės, (nė vitin 2001), nė mbledhjen e zgjeruar tė Aktivit Politik u propozua vetėvendosja dhe Kosova Republikė nga Adem Ajvazi, Rexhep Paēarada dhe Shukrie Ejupi, kundėr ishin… dihet komunarėt karrieristė... Mbledhjen e pėrcolli Osman Gashi, gazetar i “Rilindjes”. Rexhepit i kujtohet edhe njė rast qė ėshtė pėr t’u shėnuar kėtu: Nė shkollėn e Sveēlės, ku ai ishte drejtor, ishte hedhur poshtė Lista pėr anėtarė tė Komitetit Komunal tė Podjevės, gjė qė s’kishte ndodhur kurrė. Kjo ishte bėrė me qėllim tė amortizimit tė sulmit qė i bėhej profesorėv tė Gjimnazit, si Shefki Sejdiu, Selman Bryma etj.”
Pėr mbledhjen e pėrmendur qe folur shumė, si nėpėr oda llapjane ashtu edhe nėpėr shkolla, organizata punonjėse, dyqane, rrugė e kafene. U fol, me njė simpati tė madhe, sidomos pėr Adil Pirevėn, njėrin nga organizuesit kryesor tė demonstratave tė 68 nė Kosovė, se si Adilin nuk e kishin lėnė komunarėt e Podjevės t’i parashtrojė kėrkesat e drejta tė llapjanėve, qė ishin njėherit edhe kėrkesa tė gjithė shqiptarėve tė Kosovės, pėr vetėvendosje, gjegjėsisht Republikė, madje edhe hyrjen, siē shkruan Adili, kėta karrieristė ishin munduar t’ia ndalojnė, edhe pse kishte tė drejtė tė merrte pjesė edhe si delegatė por edhe si gazetar.

Llapjanėt gjithnjė u trajtuan kryeneē, turbullues e tė padėgjueshėm
Andaj edhe pikėrisht nė Llap, u dha urdhėri qė tė heshtet kėrkesa pėr Vetėvendosje


Nuk ishte njė rastėsi, por as befasi, qė pikėrisht nė Llap, u dha urdhėri qė tė heshtet kėrkesa pėr Vetėvendosje-Republikėn e Kosovės.
Llapi gjithnjė ishte mbajtur dhe mbahej nė thumb tė pushkės. Qė nga koha kur ushtarėt e pushtuesve kishin pirė gaz nė vend tė ujit, nė Merēez tė Podjevės, llapjanėt konsideroheshin, kryeneē, turbullues e tė padėgjueshėm. ‘Sepse gjatė gjithė historisė, kur ishte puna e kombit dhe e vatanit, llapjanėt nuk njohėn as kral as mbret.” Pushtetet ndėrroheshin e llapjanėt mbeteshin tė njėjtė, rrebel, kryengritės e tmerrsisht tė rrezikshėm, meqė nuk shikonin punėn e tyre tė fukarallėkut, por merreshin me punėt e pushtetit, qė s’ishte punė e tyre. “Me llapjanėt ka qenė nė telashe tė madhe edhe Sulltani, edhe Krali e Italja”, kėshtu shprehimisht i kishte thėnė, diku nga fundi i viteve tė gjashtėdhjeta, drejtori i Radio Prishtinės, Nazmi Rrahmanit, nė vėrejtjet e Nazmiut, se si ėshtė e mundur, nga dhjetė veta, sa kishin marrė pjesė nė konkursin e publikuar tė Radio Prishtinės, asnjėri nga ata nuk i plotėsonte kushtet moralo-politike, njė kusht i ligjėsuar diskriminues qė vlente vetėm pėr shqiptarėt. Por jo vetėm kaq:
Sė pari nė Llap, mė 1953 u arrestuan tė gjithė arsimtarėt shqiptarė;
Sė pari nė Llap u suspendua Kuvendi legjitim i komunės;
Sė pari nė Llap u mbyll Enti Pedagogjik;
Sė pari nė Llap u helmuan gati tė gjithė nxėniėsit e shkollave tė nesme
.
Edhe para edhe pas plenumit tė Brioneve, madje edhe pas Kushtetutės “Ideale” tė 74, e edhe sot Llapi ishte dhe mbeti “laborator” provues pėr masat e terrorit ndaj shqiptarėve. Llapi, pas Universitetit tė Kosovės, u konsiderua qerdhja mė e madhe e rrezistencės nacionaliste e separatiste tė shqiptarėve tė Kosovės.
Megjithate llapjanėt kurrė nuk u dorėzuan.

Dėshtimi i marrėveshjes sė gjashtė nėntorit 1968 &. (Sa mė shumė tė burgosur aq mė mirė!)
Kėrcėnimet e Milosh Sekuloviqit “Pėr ku jeni nisur, o burra”...


Nėse nuk ėshtė gjithnjė nė duart tona tė plotėsojmė premtimin e dhėnė, ėshtė gjithmonė nė vullnetin tonė mundėsia pėr tė mos e dhėnė. Nuk di e kam dėgjuar apo lexuar kund kėtė mendim tė urtė an).
Me tė drejtė thuhet se pėr t’ia dalė nė krye njė pune nuk mjafton vetėm dėshira e mirė, por duhen plotėsuar me kohė kushtet e nevojshme…
Debati i zhvilluar nė aktivin e pėrmendur politik tė KK tė Podjevės, vėrtetoi, siē thotė Kadare, “gjithė mėrmėrimėn e popullit dhe parandjenjen e keqe, tė cilės, si shpėton asgjė”, se nga diskutimet kushtetutare nuk do tė ketė asgjė! Nė kėtė debat u veēua diskutmi dhe kėrcėnimi i shovenit Milosh Sekuloviq, i cili kishte injoruar, madje sulmuar si naconalistė dhe irredentstė, epitet qė kurrė nuk ju hoq intelektualėve shqiptarė, tė cilėt guximshėm e me kėmbėngulje, shkencėrisht mbrojtėn dhe arsyetuan kėrkesėn gjithėpopullore tė shqiptarėve tė Kosovės pėr Republikė, siē ishin profesorėt: Fehmi Agani, Ali Hadri, Gazmend Zajmi etj. Kėrcėnim i Sekuloviqit ISHTE NJĖ NXITJE edhe mė e fuqishme morale qė ta pėrforcojmė dhe shtojmė veprimtarinė rreth organizimit tė demonstratave nė Podjevė… Dhe meqenėse diskutimet kushtetutare kishin marrė fund, dhe meqenėse ēėshtja e vetėvendosjes pėr Kosovarėt, siē shkruan Selatin Novosella, ishte mbyllur, pėr inteligjencien pėrparimtare shqiptare, e vetmja formė e prezentimit tė qėndrimit politik, kishte mbetur demonstrata..., pas gjithė atyre hamendjeve e luhatjeve e pyetjeve tė parashtruara se mos po gabojmė, mos po ngutemi etj. Pėrkundėr gjithė atyre kėshillave tė tė burgosurve politikė, tė tė njohurėve qė u shkonte fjala, kėshillave tė Ambasadorit, dhe atij tė tjetrit nė Stamboll, pas kontaktit me Xheladin Rekaliun dhe Sabit Sylėn, pra lidhjes me Grupin organizues tė Prishtinės, bisedimeve me Idriz Hasanin, kontaktit me Ruzhdi Kadriun, dhe kontaktit tė drejtpėrdrejtė tė Xhafer Ejupit me Adili Pirevėn, Dilemat tashmė nė Grupin tonė morėn fund... Grupi i Podjevės mori qėndrim tė prerė dhe iu rrekė punės pėr pėrgatitjen rreth organizimit tė demonstratave nė Podjevė. Filloi tė veprojė mė me seriozitet dhe nė mėnyrė mė tė organizuar, dhe pas disa takimeve tė “rastėsishme” e tė shkurtėra nė punėtorinė e pėrmendur (“Kosavari”) tė rrobaqepėsisė, mė pesė nėntor tė vitit 1968, me propozimin e Xheladin Rekaliut, u caktua mbledhja nė tė cilėn do tė diskutohej mė gjėrėsisht dhe ku do tė vendosej se si do tė vepronim mė tutje. Ende nuk ishte zgjidhur pėrfundimisht dilema: tė organizohet njė protestė, njė tė shtuneje, siē ishte menduar nė fillim, apo tė organizoheshin demonstrata e ku do tė ftoheshin edhe nxėnės, studentė, mėsuesė, punėtorė e katundarė...

_________________
" LYOU 10-10-2010 "

" Liri Nė Mendim,... Respekt Pėr Njė Mendim Tė Kundėrt "

" Vetėm kur t'a dish se kush je, dhe nga vjen!!...Vetėm atėherė do t'a dish se nga do shkosh dhe ku do tė arrish "


" Ēdo fillim ka njė mbarim "
avatar
LiLxLaDy
Admin

Numri i postimeve : 320
Location : Nė shpirtin e F.....
Registration date : 15/12/2007

Shiko profilin e anėtarit http://www.albawebchat.com

Mbrapsht nė krye Shko poshtė

Re: Viti gjashtėdhjetėetetė - Dasmė e madhe LLAPJANE.

Mesazh  LiLxLaDy prej Sun Nov 15, 2009 1:14 am

Si u organizua njė mbledhje mė 6 nėntor1968? Dhe Ikja nga formalitetet pėr emėrimin e organizatės

Mbledhja u bė nė mbrėmjen e 6 nėntorit tė vitit 1968, nė shtėpinė e Halit Nishefcit nė Podjevė. Ishte njėra ndėr mbledhjet mė tė rėndėsishme, e para me njė pėrberje tė re. Nė mledhje ishin tė pranishėm: Hamit Abdullahu, berber, Xheladin Rekaliu, mėsues, Hasan Shala, mėsues, Hakif Sheholli, mėsues, Sabit Syla, student, Bahri Shabani, mėsues, Skėnder Hoxha, mėsues, Shaqir Shala, mėsues dhe Abdullah Nishefci, rrabaqepės.
Si “shkak” tė tubimit, kishim gjetur lindjen e djalit tim, Benit, Arben Preshevės, personazhit tė romanit “Tradhėtia”, tė Kapllan Kallushit, qė aq shumė lexohej ato ditė, ndėrsa qėllimi i tubimit ishte tė bisedojmė rreth organizimit tė demonstratave nė Podjevė.
Ideja qė tė tubohemi nė shtėpinė tonė e ta “lagim” lidnjen e Benit ishte e Xhelės, dhe ishte shumė e qėlluar, pėr t’u arsyetuar para pushteti, se kinse ideja pėr demonstrata lindi aty pėr aty, ashtu siē ishte vepruar dhe nė mbledhjen e fundit, mė 14 nėntor tė vitit 1968 nė shtėpinė e Hamitit, qė ishte gjetur si shkak hyrja nė shtėpi tė re, kur ishte vendosur tė organizohen demonstrata e 27 nėntorit 1968 nė Podjevė e ku kishin marrė pjesė tė gjithė tė pėrmendurit, pėrveē autorit tė kėtij shkrimi.
Pasi kryem “solemnitetin e rastit”, me ēaj rusi, meqenėse pėr njė ēėshtje tė tillė kishim biseduar shumė herė dhe mė parė nė dyqanin “Kosovari” dhe meqė qė tė gjithė pajtoheshim se duhej t’i kundėrvihemi disi mitingut qė ishte paraparė tė organizohej nė Podjevė me 8 nėntor, por mėnyra se si ende nuk ishte gjetur dhe caktuar, Xhela propozoi qė tė caktojmė njė kryesues dhe me propozoi muaj, me ēka u pajtuan tė gjithė.
Meqenėse ishim nė shtėpinė time, e meqė u propozova unė, nuk reagova, pėrndryshe do tė kundėrshtoja dhe kurrė nuk do tė pranoja, meqė kėtė problem-ēėshtje, qė me kthimin e Sali Babatincės nga Perėndimi, e kishim zgjidhur. Nė asnjė takim rasti apo tė organizuar nuk caktonim kryesues. Kjo ishte bėrė me propozimin e Salihut, gjė qė mendoj se ka qenė njė propozim shumė i menēur. Ai madje ishte kundėr formimit tė ēfarėdo organizate. Ishte kundėr pėrpilimt tė procesverbaleve, kundėr takimeve nė njė vend tė caktuar qė mė parė. Takimet duhet tė jenė, thoshte, kinse spontane. Bisedimet po ashtu. Iknju formaliteteve si emėrimi i Organizatės, caktimi i kryetarit, betimi para flamurit e ndonjė armeje tjetėr etj. Takime tė rastėsishme, bisedime tė rastėsishme, tema tė rastėsishme e tė ndryshme, her serioze e her duk bėrė hoka. Duhet ta keni parasyshė se do tė delni para organeve tė sigurimit, nuk duhet t’ju jepim prova. Salihu ndoshta diē kishte tė drejtė, por shumėherė sikur e tepronte. Nga pėrvoja nė perendim, kontakti me lloj lloj njerėzish dhe nė burgjet serbe, kishte ndikuar qė tė dyshonte nė ēdokend e nė gjithēka.
Mė kujtohet njė mbrėmje nė odėn e Sylejman Babatincės, pas paraqitjes sė kėtyre mendimeve tė Salihut, Hasan Shala u ngrit dhe shumė i nervozuar deshi tė dalė! Unė nuk di se pėr ēka paskemi ardhur kėtu, pėr tė ngrėnė e pėr tė pirė ēaj rusi? Kush ka frikė le tė shkojė nė rrotsėme!. Ēfarė organizate mund tė ketė pa kryetar, pa statut, pa program!? Saliu qetas iu pėrgjegj: “ Mos mendoni se mund tė organizoni diēka e tė mos di udbeja jugosllave!. Ajo i ka shti rrėnjėt shumė thellė, tepėr thellė, sa nuk mund ta merrni me mend. Kėtė po ua them se kam fakte tė vėrtetuara. Bashkėpunėtorėt e udbashėve janė njerėzit qė kurr nuk do tė na shkonte mendja te ta.”. “Do tė thotė se tė gjithė qenkemi spiu, shpėrtheu Hasani, Jo tė gjithė, por njė numėr i madh po, u pėrgjegj Salihu. Kjo kishte ndodhur disa muaj mė parė. (Nentor ne Wiki)

NJĖ MBLEDHJE KTHESĖ E GRUPI TĖ LLAPI

Diskutimet e kosovarėve pėr vetėvendosje, tė stopuara nga Serbia

Ka kaluar kohė e gjatė dhe nuk mė kujtohen ēdo hollėsi (tė asaj nate, 6 nėntori), por do tė mundohem t’i riprodhoj sa mė me besnikėri (Diē kam pasur tė shėnuar nė njė farė Ditari qė mbaja qė nga vitet e 50-ta, nė ditar data ėshtė e pėrmisuar dhe nuk jam i sigurtė se ishte 6 apo 7). Xheladin Rekaliu e hapi mbledhjen dhe sa mė kujtohet ishte i vetėmi qė foli... Ai gjėrėsisht njoftoi Grupin se nė Prishtinė dhe nė disa qytete tė tjera studentėt dhe rinia e Kosovės janė duke bėrė pėrpjekje tė organzojnė demonstrata nė mėnyrė qė kosovarėt haptazi tė dalin me kėrkesat e tyre tė drejta, meqė u pa se nga diskutimet, lidhur me ndryshimet e Kushtetutės nuk ka asgjė. Diskutimet e kosovarėve pėr vetėvendosje janė stopuar nga Serbia. Edhe kėsaj here politkanėt tanė na tradhtuan, ashtu siē bėnė mė 1945, mė 1948, mė 1966. Nga Abdullahu dhe Hamiti jemi njoftuar se zejtarėt me fshatarė janė duke pėrgatitur njė lloj proteste ditėve tė tregut nė Podjevė. Unė jam i mendimt, qė ta shfrytėzojmė ditėn qė siē po flitete do tė bėhet njė miting mė 8 Nėntor tė kėtij viti dhe tė pėrgatisim njė demonstratė apo njė lloj kundėrmitingu, ku do t’i kundėrvihemi kėtij mitungu dhe tė paraqesim nė formė tė parullave disa kėrkesa qė janė edhe kėrkesa tė gjithė shqiptarėve tė Kosovės.
Tė gjitha propozimet e Xhelės u pranuan dhe u pa ēartė se tė gjithė ishim tė njė mendimi dhe tė gatshėm andaj edhe qė tė gjithė, pa pėrjashtim u pajtuam me idenė-propozimin e Xhelės. Dhe atė mbrėmje nėntori 1968, rreth orės 20.00, u bė kjo marrėveshje dhe u morėn kėto vendime:

I. Qė mė 8 Nėntor (e premte) 1968, ditėn kur do tė bėhet mitingu, nė shenjė kinse tė ditės sė ēlirimt tė Podjevės me rrethinė, tė organizohen demonstrata ose njė lloj kundėrmtingu ku do tė parashtroheshin publikish kėto kėrkesa:
a. “Duam vetėvendosje”,
b. “Duam Univerzitetin”,
c. “Duam Kushtetutėn” dhe
ē. “LNĒ”-ja nuk na solli barazi tė plotė.
II.
Transparentet nė tė cilat do tė shkruheshin parullat e lartėshenuara do tė pėrgatiteshin nė dyqanin e rrobaqepėsisė “Kosovari”, nė rrugėn APJ”, vetėm disa metra larg binės ku do tė mbahej mitingu;
- pėr pėrgatitjen e tyre, vullnetarisht u paraqitėn Sabit Syla dhe Bahri Shabani, madje edhe u zotuan se vetė do t’i sillnin nė miting, ku do t’i hapshin aty pėr aty;
- tekstin qė duhej tė lexohej nė miting, mė parė i pėrgatitur nė Prishtinė, (kurrsesi nuk guxohej tė zbulohej se ėshtė sjellė nga Prishtina) e morėn pėr sipėr autori i kėtij shkrimi, Abdullah Nishefci dhe Hamit Abdullahu;
- leximi duhej tė fillonte nė momentin kur ta merrte fjalėn Ali Shukriu, dhėndri dhe altoparlanti bolshevik i Beogradit, titisti mė i pėrbetuar dhe mė i tėrbuar qė kishte shkėlė bukėn dhe besėn e kėtyre anėve;
- Sabiti dhe Bahriu duhej tė pritshin nė dyqan gjersa t’i thirrnim ne, dhe pa rėnė nė sy duhej t’i sillnin transparentet e pėrgatitura e tė kamuflluara, (ajo dritė ishte gjimnazistja, Ajshe Ahmeti,) dhe nė ēastin kur tė vinin ata “oratori” duhej tė hypte nė “binėn”, e improvizuar, nė njė dru qė e kishim “gjetur” Hamiti dhe unė. Mbrojtjen duhej ta bėnte i gjithė grupi dhe simpatizuesit e tij.
Ky ishte vendimi, por siē thonė vendimi ėshtė vetėm gjysma e punės, ndėrsa puna e lėnė pėrgjysmė nuk sjell mbarėsi, kryesorja mbetet tė realizohet, dhe nuk u realzua, pėrse?
Pra, organizimi i demonstratave tė 8 nėntorit tė vitit 1968 nė Podujeve nuk pati sukses, ai dėshtoi. Transparentet e pėrgatitura mbeten nė dyqanin e rrobaqepėsisė “Kosovari”. Teksti i pėrgatitur nuk u lexua, mbeti nė xhepin tim dhe tė Hamitit. Fjala e dhėnė nuk u mbajtė. Nė moszbatimin e vendimit mendoj kanė ndikuar disa faktorė objektiv por dhe subjektiv, veēmas rreth pėrgatitjes sė organizimit tė tyre.
(Pėr t’ia dalė nė krye njė pune nuk mjafton vetėm dėshira, por duhen plotėsuar kushtet e nevojshme)
Punuam aq sa mundėm e si ditėm megjithatė demonstratat nuk u bėnė. Dėshtuam.
Vendimtare pėr tė mos filluar demonstrimi me 8 nėntor 1968, nė Podjevė, qė tė “mateshin forcat me kuislingun Ali, mendoj, ka qenė fjala e Osman Dumoshit. Natyrisht duke marrė parasysh edhe disa faktorė objektiv dhe subjektiv, kurrsesi, spas mendimit tim, nuk mund tė quhet fajtorė Osmani, pėr kėtė dėshtim.
Pėrveē disa faktorėve objektivė dhe subjektivė pėr mosfillimin e demonstratave, siē ishte planifikuar, pati ndikuar edhe sugjerimi i Osman Dumoshit me shokė, Ilaz Pirevės, e Skėnder Muēollit, tė cilėt ishin caktuar nga Grupi Organizues i Prishtinės, qė tė vlerėsojnė situatėn dhe kushtet pėr demonstrim, dhe nė rast nevoje tė ofrojnė ndihmė. Osmani me shokė vlerėsuan se nuk ka kushte pėr demonstrim dhe se ekziston frika qė tė pengohemi qė nė fillim, dhe nė kėtė rast dėmi do tė ishte shumėfish mė i madh se dobia. Vendimi i Osmanit ishte nxjerrė duke parė gjendjen momentale, meqė sigurimi ishte i jashtėzakonshėm, nga se siē duket organet e sigurimit kishin hetuar se diē po (“zihej”), po pėrgatitej nė Podjevė, por kurrė nuk u kishte shkuar medja se parrullat me pėrmbajtje “armiqėsore” ishin vetėm disa metra larg binės ku mbahej mitingu.
Se sigurimi shtetėror kishte hetuar diē, dėshmon edhe Rexhep Paēarada, drejtor nė shkollėn e Sfeēlės, se si nė mbrėmjen e 7 nėntorit 68, aty rreth mesnatės, kishin ardhur inspektorėt krahinor me disa policė, kishin bėrė njė kontrollim, me arsye se nė kėtė shkollė, sipas informatave qė kishin, ishte duke vepruar armiku... (Pothuajse gati i gjithė kolektivi i shkollės sė Sveēles morėn pjesė nė demonstratat e 27 Nėntorit, jo vetėm nė Podjevė por edhe nė Prishtinė).
Pėrgatitja e demonstratave tė 8 nėntorit u papapriu atyre tė 27 nėntorit
“Syēelėsinė” e UDB-sė e vėrteton edhe ky fakt: natėn, vonė, tė mbrėmjes sė 7 nėntorit /68, nė banesėn e Adem Ajvazit, gjykatės, troket mysafiri i paftuar, i cili i thotė Ademit: “Duke njohur familjen Ajvazi nga Perani si njė familje tė ndershme dhe atdhetare, kam ardhur nė besė qė tė tė lus tė largohesh sonte nga banesa se ka shenja qė gjatė natės do tė burgoset njė numėr i madh intelektualėsh llapjanė”. Ademin e kishin marrė nė sy nga njė mbrėmje nė njė tubim zgjedhor kur nuk veproi sipas urdhėrave partiake dhe demonstrativisht lėshoi tubimin. Pas largimit tė Ademit nga salla ku mbahej tubimi nė foltore doli T.T., kryetar i LK tė Podjevės dhe e sulmoi Ademin duke iu kėrcnuar, pėr ēka “fitoi” njė “ua” nga publiki i pranishėm.

Lista e intelektualėve tė dyshimt

Profesor Murat Blaku i kujtohet se ato ditė flitej pėr ekzistimin e njė liste me emrat e intelektualėve tė dyshimt e tė rrezikshėm, tė Llapit e Gallapit, (tė cilėt ishin nė njė vijė me Ismail Dumoshin). Kėta ishin Selman Bryma, Shefki Sejdiu, Murat Blaku, Adem Ajvazi, Faik Hoxha, Rexhep Paēarada, Feriz Dabinofci etj.
Natyrisht duke marrė parasysh edhe faktorėt e pėrmendur, sipas mendimit tim, kurrsesi nuk mund tė quhet fajtorė Osman Dumoshi, pėr kėtė dėshtim...
Sa i pėrket pėrgatitjes, me siguri ka pasur lėshime e gabime, meqė ishim tė papėrvojė; koha ka qenė mjaft e shkurtur nga dita kur u vendos (mė 6.11.) dhe ditės qė duhetj tė bėheshin kėto demonstrata mė 8 nėntor, ditėn qė dot tė mbahej mitingu. Lėshimi mė i madh mendoj ėshtė bėrė moslidhja me profesorėt dhe nxėnėsit e gjimnazit “8 Nėntori”. Kjo ēėshtje ishte diskutuar disa herė por nuk ishte marrė vednim i prerė. Disa mendonin se nėse zgjėrohemi shumė ėshtė rrezik tė zbuloheshim, ndėrsa tė tjerėt mendonin pėr pasojat qė do tė kishin nxėnėsit dhe profesorėt e tyre.

Nė vitete e 60-ta, kanė ekzistuar dy bindje: E para: Sa mė shumė tė burgosur aq mė mirė; e dyta qė tė ruhen kuadrot – intelektualėt. Nė fillim bindja e parė kishte mė shumė pėrkrahės. Tė gjithė dėshironim tė bėheshim demaēa e shabana!. Por mė vonė njė numėr i madh i intelektualėve llapjanė nuk pajtoheshin me kėtė ide qė tė mbusheshin burgjet jugosllave, qė edhe ashtu gjithmonė kanė qenė plotė e pėrplotė.
Qė nga vitet e 50-ta, edhe para se tė burgosej, edhe mė vonė, gjithnjė emri i Adem Demaēit u bė sinonim i lrisė... Lidhur me kėtė ēėshtje, Dr. Hakif Bajrami, thekson (nė vitet 60-80-ta a.n.) kanė qenė dy rrygė: tė konfrontohesh ideologjikisht me (shtetin a.n) e tė kalbesh nė burg dhe natyrisht tė mbetesh patriot, ose ta pranosh atė ideologji dhe t’i ndihmosh kombit pėr aq sa ke aftėsi...
Nganjėherė mė duket se ne u sollėm sikur e kishim pritur “Jonė” e Osmanit. Kjo tregonte se nuk ishim tė pėrgatitur, tė organizuar dhe se na mungonte guximi. Ndoshta edhe nga mospėlqimi i disa ish tė burgosurve, por edhe i ambasadorit kishte bėrė ndikimin e vet. (Lidhur me vizitėn nė Ambasadė, sa mė kujtohet, kanė qenė tė informuar vetėm Hamiti, Xhaferi dhe Hasani).
Plotėsisht jamė i bindur se edhe po tė ishin bėrė demonstratat mė 8 nėntor 1968 nė Podjevė, ato kurrė nuk do ta kishin jehonėn e demonstratave tė 27 nėntorit qė u organizuan nė Prishtinė, Podjeve, Ferizaj dhe Gjilan, megjithatė, mendoj se ėshtė dashur tė provohet, tė pėrpiqemi sė paku pėr fillimin e tyre.
…Ndoshta, vėrtetė do tė ishte njė gabim i madh dhe i pafalshėm, dhe ndoshta njė gabim tė tillė s’do tė na e falte historia, por, as unė kurrė nuk ia fali vetės pėrse sė paku nuk u pėrpoqa ta kryej detyrėn e parė atdhetare qė m’u besua, ndoshta e kam gabim, por kėshtu kam menduar atėherė e kėshtu mendoj edhe sot. Andaj demonstratat e 8 Nėntorit ėshtė dashur tė bėhen e ato tė 27 Nėntorit nuk ėshtė dashur tė lihen.
Sidoqoftė, pėrgatitja pėr demonstrata e 8 nėntorit i ka paraprirė pėrgatitjes sė demonstratave tė 27 nėntorit 1968, dhe se pa atė pėrgatitje, po ashtu, siē ka konstatuar Adili Pireva, “Pa punėn e organizative tė Grupit tonė, politik (Grupit Organizues tė domonstratave tė 68-shit, A.N), nuk do tė kishte demonstrata shqiptare mė 1968”, andaj edhe unė mendoj se pa kėtė pėrgatitje vėshtirė se do tė organizoheshin demonstratat e 27 nėntorit nė Podjevė, tė cilat i organizoi i njejti Grup.
Mbledhja 6 nėntorit dhe 24 nėntorit janė dy gjėra tė pandara, e para ka mundur pa tė dytėn, (e dyta ishte pjellė e tė parės, qė do tė thotė se nuk ka mundur pa tė parėn), dhe se pa kėto dy mbledhje, nuk mund tė themi se nuk do tė kishte kurrėfar demonstratash nė Podjevė, por organizimi i tyre do tė vihej nė njė pikėpyetje tė madhe.

OSMANI DUMOSHI: Demonstratat do t’i bėjmė njėher tjetėr

Pas pėrfundimit tė mitingut tė fundit qė pat organizuar pushteti serbosllav i Beogradit, kuptohet nė bashkėpunim me vazalėt e tyre tė komunės e tė Krahinės, dhe dėshtimit tė kundėrmitingut tė parė, qė tė gjithėve na kishte pushtuar njė mėrzi e madhe e njė dėshpėrim i thellė. Tė gjithė ishim tė mėrzitur e tė dėshpėruar, por sa mė kujtohet, mė i dėshpėruari, madje dhe i zemėruar dhe i revoltuar ishte studenti Sabit Syla. Edhe Bahri Shabani ishte, po ashtu shumė i dėshpėruar, por ky mundohej ta fshihte dėshpėrimin dhe nuk tregohej, ndėrsa Sabiti e shprehte haptas zemėrimin dhe revoltėn qė e kishte pushtuar. Mė duket se po e shoh edhe sot. Mitingu kishte filluar dhe ai me Bahriun kishin pritur e kishin pritur nė dyqanin “Kosovari”, ku kishi pėrgatitur transparente, qė t’u jipej drita e gjelbėr, dhe pasi kishin parė se nuk ėshtė askush duke i thirrė, ishin dalė dhe kishin ardhur nė miting. Sabiti i tėrė nerva dridhej, “Pse kėshtu, vetėm sa s’bėrtiti nė kup tė kresė, si u morėm vesh!? Deri kur me pritė na?” Nuk mė kujtohet se cili nga ne ia dha ”sihariqin” se demonstrata nuk do tė ketė... Sabiti vetėm sa nuk qante dhe sa nuk tha “Po kjo ėshtė tradhti”. Qė tė dy kishin tė drejtė tė zemroheshin, edhe Sabiti edhe Bahriu. Qė tė dyt kishin kryer detyrėn pėr ēka ishin zotuar. Vullnetarisht ishin paraqitur qė t’i pėrgatitnin transparentet edhe i kishin pėrgaitur, pse nuk i kishin sjellė nė miting nuk ishte faji i tyre, por yni. Nėse ėshtė dashur dikush tė mėrzitet, ėshtė dashur tė mėrzitemi unė dhe Hamiti. Ne tė dy nuk e kishim kryer detyrėn e marr pėrsipėr. Kishim dhėnė shumė fjalė tė mėdha me kend kishim biseduar. “Ne do ta fillojmė vetėm na parkrahni tė mos mbetem vetėm”. Kishim biseduar me njerėz tė moshave, profesioneve dhe gjinive tė ndryshme. Ai si berber, unė si terzi, kishim bukur shumė myshterinj e tė njohur. Po tani ē‘tu thonim gjith atyre me tė cilėt ishim biseduar dhe kishim kėrkuar pėrkrahje. Si t’u dilnim pėrpara?!!!
Ē‘tu thonim Azemi Ēitakut, qė kishte ardhur, ashtu siē kishte premtuar gati me tėrė Bajēinėn! Po Ali Gashit, dhe punėtorėve tė Kombinatit tė drurit? Po mėsuesve tė shkollės “Vėllazėrim-Bashkimi” tė Podjevės, si Qazimi Musa, Bajrami, Shala, Adem Ajeti, Sallah Ademit, Daut Ajvazit etj. Po tregtarėve si Rasim Peranit. Ibarahim Durulakut-Demirit, Idriz Rahmanit, tani tė ndjerė, qė ia kėputėn jetėn mu nė mes me rafal policėt serbė. Po gjithė atyre tė tjerėve nga Gllamniku, Letanci, Dumnica, Ballofci etj. Me tė cilėt kishim bisedar si unė e Hamiti, ashtu edhe Xhaferi, Xhela, Hakifi, Hasani, e tė tjerėt ē‘tu thonim? Mė vonė patėm marrė vesh se ka patur plot edhe tė armatosur qė rrinin nė parkun e qytetit tė gatshėm pėr ēdo eventualitet...
Osmani, sikur t’na kishte kuptuar se nė ē’gjendje shpirtėrore ishim, dhe posa u ulėm nė hotelin “Llapi”, duke parė se askush nuk bzėnte, tė gjithė qėndronim me koka tė ulura, theu heshtjen. Ē‘jeni mrrolur kėshtu?! Po rrini sikur iu janė mbytur gjemitė. Asgjė s’u bė pėr t’u mėrzitur kaq shumė. Nuk mė kujtohet se cili i tha “Po mu pėr atė qė asgjė nuk u bė e ėshtė dashur tė bėhet, po mėrzitemi” Leji ato fjalė ia ktheu Osmani, dhe vazhdoi: Demonstratat do t’i bėjmė njėher tjetėr, bile shumė shpejtė, edhe kėtu edhe nė shumė vende tė tjera. Ju duhet tė jeni tė kėnaqur e krenarė e jo tė merakoseni, meqė jeni tė parėt nė Llap qė pakėnaqėsitė dhe revoltėn tuaj deshėt tė shprehni haptas e pa frikė. Kjo, as nė Llap as tjetėrkund deri mė tani-sot, nė Kosovė nuk ėshtė bėrė... po mendojmė se sė shpejti do tė bėhen dhe nuk do tė fshihemi mė, nuk do tė formojmė grupe ilegale por tash e kėndej do tė dalim haptas me kėrkesat tona, i pėlqeu dikujt apo jo. Kėtu, kėsaj here deshėm tė bėjmė njėfarė prove dhe tė shohim se ku jemi dhe ē’mund tė bjėmė nė tė ardhshmen...
Ėshtė hera e parė qė nė Llap flitet dhe punohet pėr demonstrata, dihet se kush bisedon dhe organzon demonstrata, paj inteligjencia pėrparimtare, natyrisht me rininė studentore, punėtorė e zejtarė. Ju kėtu jeni dėshmia mė e mirė se edhe kėtu nė Llap, astu si nė gjithė Kosovėn ėshtė krijuar njė inteligjenci, njė rini me ide tė reja qė di se ēdo... Duhet tė jemi tė vetėdijshėm se me njė demonstratė nuk kryehet puna. Rruga qė po nisemi do tė jetė e gjatė dhe e vėshtirė. Ne jemi duke u pėrgatitur pėr njė dasmė tė madhe gjithėkosovare. Sė shpejti do tė njoftoheni pėr tė gjitha.Tani lidhja qė ėshtė mė kryesorja ėshtė bėrė, por duhet ta vazhdojmė e pėrforcojmė vazhdimisht. Dikush, nga ju tha se ky ėshtė njė dėshtim i madh qė s’ka guxuar tė ndodhė, kėto janė gjėra qė ndodhin shpesh, dhe duhet tė mėsohemi edhe me dėshtime, por nuk duhet tė na brengosin e tė heqim dorė nga ideja qė ka lindur pėr demonstrata. Ėshtė vėrtetė se ka mundur tė fillohet, por nėse qė nė fillim do tė pengoheshim, tė gjithė organizuesit do tė zbuloheshin e do tė burgoseshin, humbja do tė ishte shumė mė e madhe se dobia...

_________________
" LYOU 10-10-2010 "

" Liri Nė Mendim,... Respekt Pėr Njė Mendim Tė Kundėrt "

" Vetėm kur t'a dish se kush je, dhe nga vjen!!...Vetėm atėherė do t'a dish se nga do shkosh dhe ku do tė arrish "


" Ēdo fillim ka njė mbarim "
avatar
LiLxLaDy
Admin

Numri i postimeve : 320
Location : Nė shpirtin e F.....
Registration date : 15/12/2007

Shiko profilin e anėtarit http://www.albawebchat.com

Mbrapsht nė krye Shko poshtė

Viti gjashtėdhjetėetetė - Dasmė e madhe LLAPJANE

Mesazh  Andi Ballshi prej Sun Jan 10, 2010 9:09 pm

OSMAN DUMOSHI: Demonstratat do t’i bėjmė njėher tjetėr

Pas pėrfundimit tė mitingut tė fundit qė pat organizuar pushteti serbosllav i Beogradit, kuptohet nė bashkėpunim me vazalėt e tyre tė komunės e tė Krahinės, dhe dėshtimit tė kundėrmitingut tė parė, qė tė gjithėve na kishte pushtuar njė mėrzi e madhe e njė dėshpėrim i thellė. Tė gjithė ishim tė mėrzitur e tė dėshpėruar, por sa mė kujtohet, mė i dėshpėruari, madje dhe i zemėruar dhe i revoltuar ishte studenti Sabit Syla. Edhe Bahri Shabani ishte, po ashtu shumė i dėshpėruar, por ky mundohej ta fshihte dėshpėrimin dhe nuk tregohej, ndėrsa Sabiti e shprehte haptas zemėrimin dhe revoltėn qė e kishte pushtuar. Mė duket se po e shoh edhe sot. Mitingu kishte filluar dhe ai me Bahriun kishin pritur e kishin pritur nė dyqanin “Kosovari”, ku kishi pėrgatitur transparente, qė t’u jipej drita e gjelbėr, dhe pasi kishin parė se nuk ėshtė askush duke i thirrė, ishin dalė dhe kishin ardhur nė miting. Sabiti i tėrė nerva dridhej, “Pse kėshtu, vetėm sa s’bėrtiti nė kup tė kresė, si u morėm vesh!? Deri kur me pritė na?” Nuk mė kujtohet se cili nga ne ia dha ”sihariqin” se demonstrata nuk do tė ketė... Sabiti vetėm sa nuk qante dhe sa nuk tha “Po kjo ėshtė tradhti”. Qė tė dy kishin tė drejtė tė zemroheshin, edhe Sabiti edhe Bahriu. Qė tė dyt kishin kryer detyrėn pėr ēka ishin zotuar. Vullnetarisht ishin paraqitur qė t’i pėrgatitnin transparentet edhe i kishin pėrgaitur, pse nuk i kishin sjellė nė miting nuk ishte faji i tyre, por yni. Nėse ėshtė dashur dikush tė mėrzitet, ėshtė dashur tė mėrzitemi unė dhe Hamiti. Ne tė dy nuk e kishim kryer detyrėn e marr pėrsipėr. Kishim dhėnė shumė fjalė tė mėdha me kend kishim biseduar. “Ne do ta fillojmė vetėm na parkrahni tė mos mbetem vetėm”. Kishim biseduar me njerėz tė moshave, profesioneve dhe gjinive tė ndryshme. Ai si berber, unė si terzi, kishim bukur shumė myshterinj e tė njohur. Po tani ē‘tu thonim gjith atyre me tė cilėt ishim biseduar dhe kishim kėrkuar pėrkrahje. Si t’u dilnim pėrpara?!!!
Ē‘tu thonim Azemi Ēitakut, qė kishte ardhur, ashtu siē kishte premtuar gati me tėrė Bajēinėn! Po Ali Gashit, dhe punėtorėve tė Kombinatit tė drurit? Po mėsuesve tė shkollės “Vėllazėrim-Bashkimi” tė Podjevės, si Qazimi Musa, Bajrami, Shala, Adem Ajeti, Sallah Ademit, Daut Ajvazit etj. Po tregtarėve si Rasim Peranit. Ibarahim Durulakut-Demirit, Idriz Rahmanit, tani tė ndjerė, qė ia kėputėn jetėn mu nė mes me rafal policėt serbė. Po gjithė atyre tė tjerėve nga Gllamniku, Letanci, Dumnica, Ballofci etj. Me tė cilėt kishim bisedar si unė e Hamiti, ashtu edhe Xhaferi, Xhela, Hakifi, Hasani, e tė tjerėt ē‘tu thonim? Mė vonė patėm marrė vesh se ka patur plot edhe tė armatosur qė rrinin nė parkun e qytetit tė gatshėm pėr ēdo eventualitet...
Osmani, sikur t’na kishte kuptuar se nė ē’gjendje shpirtėrore ishim, dhe posa u ulėm nė hotelin “Llapi”, duke parė se askush nuk bzėnte, tė gjithė qėndronim me koka tė ulura, theu heshtjen. Ē‘jeni mrrolur kėshtu?! Po rrini sikur iu janė mbytur gjemitė. Asgjė s’u bė pėr t’u mėrzitur kaq shumė. Nuk mė kujtohet se cili i tha “Po mu pėr atė qė asgjė nuk u bė e ėshtė dashur tė bėhet, po mėrzitemi” Leji ato fjalė ia ktheu Osmani, dhe vazhdoi: Demonstratat do t’i bėjmė njėher tjetėr, bile shumė shpejtė, edhe kėtu edhe nė shumė vende tė tjera. Ju duhet tė jeni tė kėnaqur e krenarė e jo tė merakoseni, meqė jeni tė parėt nė Llap qė pakėnaqėsitė dhe revoltėn tuaj deshėt tė shprehni haptas e pa frikė. Kjo, as nė Llap as tjetėrkund deri mė tani-sot, nė Kosovė nuk ėshtė bėrė... po mendojmė se sė shpejti do tė bėhen dhe nuk do tė fshihemi mė, nuk do tė formojmė grupe ilegale por tash e kėndej do tė dalim haptas me kėrkesat tona, i pėlqeu dikujt apo jo. Kėtu, kėsaj here deshėm tė bėjmė njėfarė prove dhe tė shohim se ku jemi dhe ē’mund tė bjėmė nė tė ardhshmen...
Ėshtė hera e parė qė nė Llap flitet dhe punohet pėr demonstrata, dihet se kush bisedon dhe organzon demonstrata, paj inteligjencia pėrparimtare, natyrisht me rininė studentore, punėtorė e zejtarė. Ju kėtu jeni dėshmia mė e mirė se edhe kėtu nė Llap, astu si nė gjithė Kosovėn ėshtė krijuar njė inteligjenci, njė rini me ide tė reja qė di se ēdo... Duhet tė jemi tė vetėdijshėm se me njė demonstratė nuk kryehet puna. Rruga qė po nisemi do tė jetė e gjatė dhe e vėshtirė. Ne jemi duke u pėrgatitur pėr njė dasmė tė madhe gjithėkosovare. Sė shpejti do tė njoftoheni pėr tė gjitha.Tani lidhja qė ėshtė mė kryesorja ėshtė bėrė, por duhet ta vazhdojmė e pėrforcojmė vazhdimisht. Dikush, nga ju tha se ky ėshtė njė dėshtim i madh qė s’ka guxuar tė ndodhė, kėto janė gjėra qė ndodhin shpesh, dhe duhet tė mėsohemi edhe me dėshtime, por nuk duhet tė na brengosin e tė heqim dorė nga ideja qė ka lindur pėr demonstrata. Ėshtė vėrtetė se ka mundur tė fillohet, por nėse qė nė fillim do tė pengoheshim, tė gjithė organizuesit do tė zbuloheshin e do tė burgoseshin, humbja do tė ishte shumė mė e madhe se dobia...

DASMA E MADHE LLAPJANE II

Babai im, Haliti, Ismail Ajeti-Bushi dhe Sabri Novosella (Letra qė planifikohej tė lexohej dhe lotėt e babait, spitali, foshnja 3 ditshe qė tani e pėrgjithmonė do tė quhet BENI)

Gjersa ishim nė hotel, nuk e di se cili propozoi tė dalim pak nė shėtitje gjer te Kisha. Kėrkova falje se nuk mund tė shkoja, meqė isha vėrtetė shumė i lodhur dhe tmerrėsisht i dėrmuar edhe fizikisht edhe shpirtėrisht, dhe i gjithė nerva, por edhe mė vinte turp tė dilnja-dilsha nė rrugė. Mė kishte kapluar njė shqetėsim dhe dėshprim i tmerrshėm. Kurrė s’kisha mundur t’i fsheh as gėzimet as shqetėsimet, mosdisponimi gjithėherė vėrehej lehtė tek unė, por sot vėrehej mė shumė se kurrė. Nė shtėpi, pas njė ngjarjeje qė mė kishte ndodhur me babain tim nuk mė shkohej.
Nga pakujdesia mė “humbi” teksti-letra qė duhej tė lexohej nė miting, kot e kėrkoja nuk mund ta gjeja. Dal nga dhoma dhe pyes se mos kanė gjetur njėfar letre nė dhomė? Pyetja se si mė bėri im atė se ēfarė letre qenka ajo, mė bėri tė dyshoi se ai e kishte marrė. Ka qenė aq i sinqertė sa qė me tė vėrtetė, ashtu si shumica e katundarėve tanė, nuk dinte tė gėnjent. Tė lutem ma jep se nuk ėshtė e imja, i them. “Ēka ėshtė tha ajo letėr qi aq fort je ba merak n’tė”? Po ti me siguri e paske lexuar dhe tash po e di se ēka asht.
Kohėn e fundit, pėrveē Musafit (Kur’anit), qė deri vonė ka qenė i vetmi libėr nė shtėpinė tonė, lexonte edhe literaturė tjetėr fetare qė ia kishin prurė shokėt e tij, e qė ishin botime tė viteve tė tridhjeta nė Tiranė.
Njė ditė i pata dhėnė veprėn e Naimit, duke i thėnė se Naimi ka qenė bektashi qė ėshtė shumė i afėrt me tarigun-sektin e juaj kaderi, sekt tė cilit i pėrkiste ai. E mori e lexoi dhe i pėlqeu shumė. Njė ditė tjetėr i them pse s’po e merr librin e Nazmiut (Malėsorja) me pa se ēka shkruan kojshia ynė. Kur ma ktheu mė tha “Po kush ia ka kallxue tė gjitha ato atij dhe kush asht ajo Hajria”. Askush i them, si askush, po ai pra koka njeri i mbrrijmė-evlija, shtoi. Dy-tri ditė mė parė, pasi dolėn Xhela dhe Sabiti nga dyqani, mė tha: “Kush ken qita dy qi ma pėrpara nuk janė ardh kėtu, dhe qe sa ditė po due me tė vetė diēka jeni tue pshtjellė, po ēka s’po di. Shumė po flasin pėr do farė demonstratash, mos je edhe ti aty? Nuk munda ta gėnjeja. Fillova shkurtimisht t’i tregoj, natyrsiht duke u munduar t’ia zbusi pak frikėn qė e kishte kapluar. I thash se disa tė ri po pėrgatiten qė atė ditė kur tė flas Ali Shukrija nė miting, do t’i thonė bollė mė na rrejtėt dhe nuk mundemi mė tė dėgjojmė rrenat e jueja, se jo Rankoviqi, jo Dushani, paskan faj pse janė rreh shqiptarėt, pse janė pėrzėnė nga Kosova... Unė mendoj se edhe ti pajtohesh qė kėtyre tė rinjėve duhet edhe na dikusht t’u ndihmojmė e mos t’i lamė vetėm. Po ju more, tha, a e dini se kush ėshtė Alija, paj pėr ta Serbija krejt shqiptarėt i jep bile veē nji kime e flokut me i mungue kanė me ju vra e sakatos. Jo me na vra nuk na vrasin e me na rreh pak s’bahet nami, ndoshta edhe na burgosin pak. “Po ju bre bal hala nuk e disi se ēka asht shkau dhe ēka janė burgjet e shkijeve”. Po ti qysh je hallėlig as ni natė nuk munesh me qinrue dhe kurrė vetja s’ka me t’vye gja”. (Ai kėtė e kishte nga pėrvoja meqė ashtu si shumė llapjan edhe ai kishte pėrjetuar torturat dhe burgun Jugosllav). Jo bre bal i them nuk asht krejt qashtu ti i pe Bushin (Ismail Ajetin) dhe Sabriun (Novosella) shnosh si molla dhe pse ka disa vjet janė kanė nėpėr idrizova e goliotoka e ku jo.
Bushi dhe Sabriu pak ditė pėrpara kishin qenė mysafirė tek ne. Dhe pothuase tėrė natėn nuk fjetėm duke bėrė muhabet. Sabriun e kisha parė pėr herė tė parė ato ditė tė verės sė 1968. Shumė kisha dėgjuar pėr te por edhe pse e kisha koleg, (me profesion ishte rrobaqepės), nuk mė kishte rėnė rasti ta njihja. Rininė mė tė mirė tė jetės sė tij e kishte kaluar nė kazamatet e Goliotokut... Bushi ishte dėnuar dy herė me vdekje e herėn e tretė mė burgim tė pėrjetshėm, dėshmitar i gjallė i tradhtisė dhe njėri ndėr tė parėt qė pat hetuar hilet e komunistėve tė rrejshėm shovenistė edhe pse ishte gati fėmijė si pjesėmarrės i LNĒ. Dėshmitar i masakrimeve tė shqiptarėve nė Gjilan, Ferizaj e mbarė Kosovėn. Mė 1950, si gardian burgu nė Mitrovicė ua kishte hap dyert e burgut, i kishte armatosur tė burgosurit, dihet, shqiptarė, dhe me gjith ata ia kishte dhėnė malit.
E kaluara e Bushit nuk mund tė pėrshkruhet as nė disa romane e jo mė me disa fjali. Ajo ėshtė njė histori nė vete. E shoh tė nevojshme ta pėrmend kėtu vetėm njė epizod tė jetės sė Bushit nė Idrizovėn e llahtarshme. Pak para se tė lirohet nga burgu, nė kohėn kur po vuante ditėt e fundit, e kishin helmuar pėr vdekje dhe vetėm falė Zotit, gjeturisė sė tij dhe tė njė ėndėrreje tė sė ėmės, kishte shpėtuar nga vdekja e sigurtė.
Pėr Alinė serbia krejt shqiptarėt i jep...

“Mė mirė e mė e vlefshme ėshtė me kėrkue dije njė orė se sa me u falė 70 vjet

Nga ajo natė, qė ishte hera e parė, e sa mė kujtohet edhe e fundit me Sabriun, (Sabriu ishte arratisur, pėr t’i ikur burgosjes nė vitete e 70-ta, ku edhe sot gjendet), se si mė ka mbetur nė kujtesė njė ide e tij qė edhe sot (1992) do tė ishte shumė aktuale.
Nė vėrejtjen e babit tim se ne tė rinjtė e kemi lėshuar pak rrugėn e Zotit, tė fesė, Sabriu, mė kujtohet iu pat pėrgjigjur disi kėshtu. “Kam lexuar diku, mė duket se Muhameti e ka thėnė se mė mirė e mė e vlefshme ėshtė me kėrkue dije nji orė se sa me u falė 70 vjet. Pra dija, e dija dihet merret nė shkollė, koka pėr Muhametin nė rend tė parė e masanej tė tjerat. Mė duket se as ju pa ne as ne pa juve s’jem kurgja. Edhe shkolla, kuptohet krahas edhe do punėve tjera na ndihmon qė tė lirohemi prej shkaut. E masi tė lirohem e tė bashkohemi, krahas shkollave do tė ndėrtojmė edhe xhamia, po edhe kisha, se disa vėllazėn tonė i luten Zotit nė gjuhėn tonė. Bile nė Prishtinė, Shkup e nė Tiranė do ta ndėtojmė nga njė ndėrtesė tė madhe me nga tri dhoma. Nė njanėn dhomė do tė falėn myslmanėt, nė tjetren tė krishterėt, e nė atė mė tė madhen do tė bashkohem e tė rrijmė e bajmė muhabet tė gjithė sė bashku, edhe myslimanėt, edhe tė krishterėt edhe komunistėt.

Kėshu kishte thėnė Sabriu para plot nėzet e katėr vjetėsh, por unė dua t’i kthehem letrės qė ishte bėrė shkak i ngjarjes pėr tė cilėn jam duke folur dhe shkak qė tani nuk mė shkohej nė shtėpi.
Pasi bindem se letrėn e kishte marrė im atė, i them tė lutem ma kthe atė letėr se nuk ėshtė imja dhe se duhet tė lexohet nė miting. Kush e ka shkrue dhe kush e lexon? Mė pyeti. Nuk di, ndoshta unė, ndoshta Hamiti e mundt edhe ndonjė tjetėr.” (Vėrtetė Hamiti ishte kėmbėngulės qė vetėm ai se ai ta lexonte, duke thėn se “Duli” (Vetėm Hamiti dhe Xhela mė quani “Dul”) ka fėmjė e grua, kurse unė as grua, as fėmijė e as nėnė, dhe as ka kush tė mėrzitet e as tė qaj). Kur e pashė se nuk e ka ndėrmend tė ma kthejė, ishim nė oborr, se si pėr dreq mė shkojnė sytė nė sėpatėn e ngulur nė cung tė drunjve, dhe aty pėr aty mė lind njė ide e tmerrshme, e njė tė ēmenduri, dhe pa menduar fare i them “Nėse nuk ma jep letrėn unė do ta shkurtoj dorėn nė atė cung, duke bėrė me dorė nga cungu, dhe vėrtetė isha nė gjendje ta bėja nė budallallėk tė tillė, pa menduar fare pėr pasojat dhe torturat qė ia shkaktoja babait. Unė nuk kam fytyrė t’u dal pėrpara shokėve pa atė letėr, shtova. Vetėm atėhere shkoj dhe e nxori letrėn nga muri i ēarė i shtėpisė sė vjetėr, ku e kishte fshehur tė mbėshtjellė me njė gazetė mu si ndonjė libėr tė shenjtė, “Sigurisht tė mos dėmtohej” mendova nė atė ēast. Duke ma lėshuar nė dorė se si na u pėrpoqėn sytė, i pashė sytė e tij tė pėrlotur, ata sy aq shumė tė dashur e tė njohur ngjyrė gėshtenje. Deshi tė thotė diēka por nuk mundi dhe pėrnjėher ia plasi vajit. Njeri vėrtetė ėshtė qenie e ēuditshme, i gjithė ai mllef, i gjithė ai zemrim, i gjithė ai hidhėrim, pėr njė ēast u shua dhe filluan tė mbizotėrojnė ndjenjat e arsyes sė shėndoshė tė cilat ua ēelėn rrugėn ndjenjave tė dhembėshurisė dhe dashurisė prindėrore, iu afrova, mora letrėn dhe duke e pėrqafuar i kėrkova falje dhe dola...
Ku tė shkoja?! Isha shumė i tronditur. Me Sabitin dhe Bahriun e kishim lėnė tė takoheshim nė dyqan, por ishte ende herėt. Se si kėmbėt, kushedi nga ē‘ndjenjė e brendshme tė urdhėruara, mė quan drejtė nė spital, ku ishte shoqja pas lindjes sė Benit. Nuk di as vetė se si mė kishte lindur ideja qė ta shihja Benin e posalindur. Kur ia thash kėtė shoqės ajo u ēudit. “Po ti dy tė tjerėt nuk ke dashur t’i shohėsh edhe pas disa javėsh, ē‘tė gjeti tash!? Ishte e vėrtetė. Edhe tashti kur mė kujtohet disi skuqem. Nuk jam nė gjendje t’i pėrgjigjem. Duke mosdashur qė tė mė shikonte me lotė nė sy, ia kthejė shpinėn dhe zbres shkallėve teposhtė, pa e parė fare bebėn e posalindur, qė tani do tė quhet Arben, dhe duke menduar “A thua sa vjeē do tė jetė Beni kur tė kthehem nga .... Mos edhe Beni im do tė rritet e do tė bėhet burrė pa e parė tė atin, ashtu siē ishin rritur shumė bena tė tjerė? Mos vallė e edhe Beni im do tė rritet jetim ashtu siē kishte lindur dhe ishte rritur babai im, Haliti, pa babė, meqė katilat, siē thoshte gjyshja ime e ndjerė, ia kishin marrė ende pa lindur dhe kurrė nuk ia diti kush as varrin, ashtu siē kishte ndodhur me shumė shqiptarė tė tjerė qė nuk u dihej as varr as nishan. Edhe unė isha rritur jetim, pa nėnė. Qenka e vėrtetė ajo qė thuhet nė popull “Jetimi sjell jetim”.
Pas pak gjendem te dyqani. Para dyqanit mė presin Sabiti dhe Bahriu, ashtu siē ishim marrė veshė. Bahriut ia jap ēelėsin dhe ai e hap derėn... I shikoj dhe mendoj ēka i shtynė kėta dy tė rrezikojnė kaq shumė... Pse edhe kėta nuk janė atje ku ishin shumica e tė rinjve.. (Tani veē kishte filluar tubimi pėr mitingun e Ali Shukrisė.... Pėrsėr truri im: Pas sa kohe do tė shihemi, dua t’i pėrqafoj, por vetėm ua shtri dorė... Vetėmevete them: Zoti u ndihmoftė, dhe dal.... Isha i sigurtė se ose do tė vritemi ose do tė burgoseshim....

Ėshtė mė se e vėrtetė, edhe pse pėr shumė kend e pabesueshme, edhe nė mėmgjesin e 8 Nėntorit 1968, edhe nė mėmgjesin e 27 Nėntorit 1968, qė tė gjithė anėtarėt e Grupit, kanė dalė nga shtėpia, por nuk kan menduar se si dhe kur – pas sa vjetėsh do tė kthehen! Madje, edhe vetėvetes ia kishin caktuar minimumin e viteve tė burgimit, minimumi ishte pesė vjet.

Dasmorėt dhe dasma e madhe llapjane

Tė gjitha kėto i kisha menduar sa isha ulur nė hotel “Llapi” dhe rrugės gjersa shkoja pėr nė shtėpi. Sa e gjatė mu duk ajo rrugė! (largėsia diku 200-300 m). Mu duk se takova rrugės tė gjithė podujevasit, tė njohur e tė panjohur, dhe se vetėm mua mė kishin pritur dhe se vetėm pėr mua flitnin?? Ecsha kokėulur. Mė vinte turp t’i shikoja. Mė bėhej se tė gjithė mė pyetnin: Hė, ē’u bė? Pse kėshtu? Ē’ndodhi? Si ishin fjalėt, e tė tjetra e tė tjera. Kurrė nė jetėn time nuk e kisha ndier vetėn mė ngusht. Kurrė nuk mu kishte dukur vetja mė qyqar. Kur shkova nė shtėpi, hyra drejtė nė dhomėn time, u mbylla dhe ia krisa tė qarit me ngashėrim. Im atė mė kishte dėgjuar dhe menjėherė hyri nė dhomė. U ngrita dhe e pėrqafova duke e shtrėnguar me sa fuqi qė kisha dhe njėherit duke i kėrkuar falje pėr gjithė ato mundime e tortura qė ia kisha shkaktuar, pa dashje, nė mėngjes. Qaja me dėnesje tė papėrmbajtura qė tani mė kishin shpėrthyer gardhin qė i kishte mbajtur gjer mė tani. Vetėm pasi mė shtrėngoi pėr gjoksin e tij mė tėrė forcėn qė kishte dhe ndjeva erėn e tij tė ndjersės aq shumė tė njohur e tė dashur tė prindit, disi u qetėsova. Pasi u qetėsova filloi tė mė tregoi se gjatė tėrė kohės sė mitingut paska qėndruar nė parkun e qytetit qė atė ditė paska qenė i mbushur pėrplotė me njerėz tė njohur e tė panjohur dhe se paska dėgjuar duke folur se Llapi sot paska njė dasmė tė madhe, aso dasme sa kurrė s’ishte parė nė Llap, e qė do tė mbahet mend pėr shumė kohė; se si e kishte ndier vetėn krenar meqė edhe i biri i tij ishte dasmor i asaj dasmeje tė madhe llapjane; se si iu kishte kujtuar njė miting i mbajtur dikur para njėzet e shtatė vjetėsh, nė tė cilin kishte folur patrioti i kėsaj ane Bajram Ajvazi, dhe fjalėt e tija qė i kishte thėnė nė atė miting tė parė nė Llap nė kohėn e “pushtimit”, “Qerrja e jonė nuk guxon tė lidhet pėr qerren e sllavėve kjo do tė ishte njė vdekje pėr popullin tonė edhe si shqiptar edhe si besimtarė.
Shihej haptas se edhe ai ishte shumė i mėrzitur pėr kėtė dėshtim, po pėr tė mė ngushlluar mua mė pat thėnė “Hiē mos u bė marak se kėshtu asht shkrue e nashta edhe ma mirė qė nuk pat kurgja”.

MARRĖVESHJA VENDIMTARE E 24 NĖNTORIT 1968

Nė Podujevė nuk ishin demonstrata tė studentėve, dhe lirisht mund tė thuhet ato ishin
tė organizuara nga mėsuesit, zejtarėt dhe nxėnėsit e gjimnazit “8 Nėntori”

Pas dėshtimit tė pėrpjekjes pėr t’iu kundėrvu mitingut tė 8 Nėntorit, pra tė organizimt tė demonstratave mė 8 nėntor 1968, nė Podjevė, pėrkohėsisht qe hequr dorė nga organizimi i tyre, nga frika se mos po dėshtojmė pėrsėri. Kėshtu edhe ishte vendosur nga Grupi Organizues i demonstratave.
Natyrisht, me kėtė ide nuk jemi pajtuar as unė, as Xhaferi, as Hamiti, as Hakifi, as Hasani. Megjithate, pas kėtij vendimi, Grupi i Podjevės qe orientuar nė organizimin e shkuarjes sa mė masive tė llapjanėve pėr nė Prishtinė.
Mė 24 nėntor, pas orės 17, Xheladin Rekaliu informon Grupin e Podjevės pėr vendimin qė ėshtė marrė qė edhe nė Podjevė tė organizohen demonstratat mė 27 nėntor, dhe po atė mbrėmje u mbajt mbledhja nė shtėpinė e Muharrem Berberit, axhės sė Hamit Abdullahut.
Vendimi qė tė organizohen demonstrata edhe nė Podjevė qe marrė vetėm dy tri ditė para se duhej tė organizoheshin ato. Pėr kėtė unė qesh informuar nga Hamiti.
Edhe pse kanė kaluar 24 vite, si sot mė kujtohet ajo mbrėmje, aty rreth orės 18, mė 24 nėntorit 1968. Mė thonė se Hamiti po tė kėrkon. Ngritem nga shtrati ku kisha qėndruar i shtrirė tėrė ditėn, dhe dal. Hamiti mė thotė se Xhela paska njoftuar pėr vendimin e ri qė paska marrė Grupi Organizues i Prishtinės, qė mundėsisht tė organizohen demonstrata edhe nėpėr qendra tė tjera tė Kosovės e jo vetėm nė Prishtinė, dhe se duhet sonte tė tubohen nė shtėpinė e axhės sė tij dhe tė vendosim se ēdo tė bėjmė. I them po sheh se si jamė, dhe se nuk mund tė vij. Ti e di se si ia kemi pas nisur kėsaj pune dhe se prej fillimit kam qenė qė kėtu tė organizojmė e jo tė shkojmė pėr Prishtinė. Pėrsėri jamė, natyrisht nėse jeni edhe ju, pėr njė pėrpjekje tė re qė kėtu tė organizohen. Mendoj se edhe pa mua mund tė vendosni, pra nėse ti, Xhaferi, Xhela e Hakifi jeni pėr kėtu edhe unė jam pėr kėtu, nėse rastėsisht ndodhė qė tė ndahen mendimet unė do tė pėrkrah mendimin e Xhaferit, tėndin dhe tė Hakifit...
... Sihariqin – lajmin e parė, pėr vendimin e marrė nė mbrėmjen e 24 nė shtėpinė e Hamitit, se ėshė vendosur qė edhe nė Podjevė tė organizoheshin demonstratat mė dha tė nesėrmen heret, nė mėngjesin e 25 nėntorit 1968, Shaqir Shala. Shaqa mė tregoi se, pėrveē meje (autorit tė kėtij shkrimi), nė mbledhje kishin marrė pjesė tė gjithė shokėt qė kishin qenė mė 6 nėntor nėhtėpinė ton. Po ashtu mė tregoi se ai (Shaqa) dhe Skėnderi kishin shprehur njėfarė rezerveje nga frika se mos po dėshtohet si herėn e parė (mė 8 nėntor). I thash se ėshtė krejt normale qė nganjėherė tė mos pajtohemi dhe tė mendojmė ndryshe... por, meqė shumica janė pėr organizimin e demomnstratave edhe nė Podjevė, atėherė as ju nuk duhet tė ndaheni, besoj se edhe nuk do tė ndaheni, dhe vėrtetė ashtu edhe ndodhi, edhe Skėnder Hoxha edhe Shaqir Shala, bashkė me organizuesit tjerė u vunė nė ballė tė demonstratave tė 27 nėntorit 1968, jo vetėm nė Podjevė por edhe nė Prishtinė.

Sabit Syla: Mulla Hysen Statofci & Bajram Ajvazi I Para 20 Viteve

Nė mbledhjen 24 Nėntorit, (sipas kujtimeve tė shokėve), morėn pjesė: Hasan Shala, Xheladin Rekaliu, Hakif Sheholli, Sabit Syla, Bahri Shabani, Skėnder Hoxha, Xhafer Ejupi, Shaqir Shala dhe Hamit Abdullahu.
Mbledhjen e kryesoi Hakif Sheholli.
Pas njė diskutimi tė gjerė, dhe, nė fillim, njė rezerveje tė disa anėtarėve, mė tepėr nga frika se mos po dėshtohet si herėn e kaluar, Grupi pėrkrahu plotėsisht propozimin e Grupit tė Prishtinės dhe u mor Vendimi:
I Qė mė 7 nėntor 1968, nė shenjė tė Ditės sė Flamurit, tė organizoheshin demonstrata edhe nė Podjevė;
II Demonstratat tė fillojnė nga oborri i gjimnazit “8 nėntor”, nė orėn 13,00:
- tė shkruheshin dhe brohoriteshin kėto parulla: “Duam vetėvendosje”, “Duam Kushtetut”, “LNĒ nuk na solli barazi”,
- Transparentet tė pėrgatiteshin nė Teqen e qytetit,
- Marshuta e demonstrimit tė bėhet drejt rrugės kryesore – qendrės tė qytetit deri te hoteli “Llapi”, ku edhe duhej tė lexohej fjalimi i pėrgatitur qė mė parė,
- Qė tė gjitha detyrat u morėn vullnetarisht – Hamiti dhe Bahriu pėrgatitjen e transparenteve, bashke me Sabitin i cili kishte marrė pėrsipėr leximin e fjalimit (ishte i njejti, me disa korigjime tė vogla, ai i 8 nėntorit, i pėrgatitur nė Prishtinė),
- Flamujt ishte zotėruar se do t’i siguronte Hasani me Hamitin tė cilėt do t’i bartnin gjatė demonstrimit,
- Xhaferi kishte marrė pėrsipėr lidhjen me nxėnėsit e Gjimnazit, Hakifi me mėsuesė, ndėrsa Hamiti me zejtarė.
Pėrveē kėsaj atė natė qe vendosur: Xhela tė mos marri pjesė nė demonstratat e Podjevės, meqė ishte i anagazhuar me detyra tė caktuara nė Prishtinė dhe mundėsisht tė mos pėrmendet emri i Xhafer Ejupit dhe as ky tė mos marrė pjesė nė demonstrata;
Tė demonstrohej nė mėnyrė tė qetė dhe kurrsesi tė mos pėrdorej dhuna, edhe nėse ndėrhyn policia, por as tė mos ndalet pa pėrfundar demonstrimi ashtu siē ishte paraparė-planifikuar;
Demonstrimi tė mos zgjatė shumė, meqė ishte parapar qė sa mė shumė tė shkojmė pėr nė Prishtinė;
Nė hetuesi tė thuhet se ishim tubuar pėr tė pėrgėzuar Hamitin qė kishte hyrė nė shtėpi tė re, ndėrsa ideja pėr organizimin e demonstratave kishte lindur aty pėr aty, pasi qė ishim njoftuar me njė letėr anonime, kinse tė dėrguar nė adresė tė Hamitit, e me tė cilėn thirreshin llapjanėt qė me rastni e Ditės sė Flamurit tė organizoheshin demonstrata edhe nė Podjevė, ashtu siē do tė organizoheshin nė tėrė Kosovėn.

KRYEKĖRKESA ISHTE VETĖVENDOSJA!

(Pse nuk u kėrkua Republika e Kosovės? Koha kur lindi ideja pėr republikėn e Kosovės...
Vetėvendosja ishte mė e madhe, dhe synonte bashkimin gjithėkombėtar) sa di unė, nė fillim, mė shumė kan qenė pėr republikė poltikanėt llapjanė se sa ish tė burgosurit dhe intelektualėt... Ndoshta pse republika ishte nė kundėrshtim me vendimet e Konferencės sė Bunjajt an) Sipas Selatin Novosellės, kėrkesa pėr republikė u hoq nga rendi, me propozimin e Hyrie Hanės, (!!! An); sipas disave, ishte Enver Hoxha, kėtė e vėrteton edhe Nexhmia, e shoqja, nė njė shkrim, kundėr republikės sė Kosovės, gjoja se, nėse shpallet Kosova Republikė, ėshtė mė vėshtirė tė realizohet kėrkesa gjithėshqiptare, pėr bashkimin kombėtar.... (!!!) (Nuk di nga e kam marrė kėtė citat, e di se e kam lexuar diku, por ku? an)
Mė kujtohet Gjykatėsi, Sali Gashi, gjatė procedimit, pasi mė pyet se ē’kuptoj me vetėvendosje, unė u mundova praktikisht t’ia spjegoj, duke zdeshur pallton e dimrit, meqė nė zyrė bėnte shumė nxehtė, “Kjo ėshtė e imja dhe mund ta veshė dhe ta zdeshi kur tė dua e ku tė dua” ai nė vend qė tė diktojė fjalėt e mia, filloi t’i diktojė daktilografit: Me vetėvendosje kupotojė qė Kosova tė bėhet republikė. Unė reagova, (natyrisht nuk i thashė ashtu siē e lypi: veē pse po ta kana a?), por iu pėrgjegja: askund nuk bėhet fjalė pėr republikė...
Viktor Meier (Majer) nė librin: Fundi i Jugosllavisė Goditja nė Kosovė, Lubjan: Liria, 2007, pėrveē tjerash shkruan: Ėshtė e vėrtetė se kėrkesa pėr ngritjen e Kosovės nė rangun e republikės federative nuk u theksua kurrė zyrtarisht… dhe se kėrkesat e demonstratave tė 68-shit, gati nė tėrėsi, u miratuan nė pranverėn e vitit 1969!!! ... Kėrkesat e 68-shit, vazhdon Majer, dihen... ndėrsa pėr ato tė viteve tė 80-ta, autori “nuk e ka tė qartė as nė ditėn e sotme...!!!
& Koha kur lindi ideja pėr republikėn e Kosovė: Konsulta gjuhėsore e Prishtinės e vitt 1968 i papriu aktiviteteve tė ndryshme, qė e ēuan pėrpara procesin e emancipimt tė pėrgjithshėm tė shqiptarėve tė Kosovės... Ajo u mbajtė nė rrethanat e njė entuziazmi tė pėrgjithshėm popullor, qė kishte krijuar iluzionin se edhe shqiptarėt, mė nė fund, do tė jenė tė barabartė me tė gjithė popujtė e Jugosllavisė. Nga ky iluzion i krijuar pėr mundėsitė e pakufizuara tė lirisė, nė vitin 1968 lindi ideja pėr republikėn e Kosovės, e cila u manifestua haptas nė verėn e atij viti edhe brenda struktutrave politike nė disa mjedise tė Kosovės. Mirėpo e verteta se shqiptarėt nuk ishin liruar, doli nė shesh qysh nė vjeshtėn e atij viti, kur nė instancat mė tė larta partiake e shtetėrore tė Jugosllavisė u tha shkurt se Kosova nuk mund tė jetė republikė... Sadri Fetiu. Zėri 10 maj 2008.

DEMONSTRATA SI NJĖ DASMĖ E MADHE LLAPJANE

Ishte vėrtet ditė feste nė Llap &. Haptas e pa frikė u kėrkua vetėvendosja
Nisja – Ishte njė Hap i pamatur, i nxituar, vonuar, i gabuar, apo i qėlluar?


Prinin Gjimnazistėt

Qė nga mėngjesi, i datės sė 27 nėntorit tė vitit 1968, rrugėve tė Podjevės kishin vėrshuar llapjanėt mu si lumenjtė, edhe nga katundet mė tė largėta. Dita ishte si e porositur, e bukur e me diell, si tė ishte pranėverė e jo vjeshtė e vonė.
Demonstratat filluan dy-tre minuta pas orės 13, nga oborri i gjimnazit “8 Nėntori”. Ora 13 ishte caktuar meqė nė kėtė kohė takoheshun dy ndėrrimet, ai i paraditės me atė tė pasditės. Organizuesit erdhėn mė flamuj kombėtar e tranparente tė pėrgatitura, nė Teqen e qytetit, vetėm disa metra larg gjimnazit. Ato u shpėrndanė brenda pak sekondash, vėrtetė u rrėmbyen nga duart e organizuesve. I pari ndėr tė parėt, Dasmėn e madhe llapjane e nisi Hasan Shala, i vėllai i dėshmorit Shaban Shala, duke valėvitur Flamurin me shqiponjėn dykrenare, shumė i emocionuar e me lot nė sy, me kėto fjalė: “Hajde na qoftė me hajėr e na priftė e mbara”. Dėgjohet njė zė nga masa “Pėr hajr o Hasan, pėrhajr”. Disa zėra si nė kor “Pėrpara o bijtė e Skėnderbeut” dhe filluan tė kėndojnė Marshin e Skėnderbeut, “Frynė murlani me stuhi/ Qielli ē’bumbullonte/ Nėn Flamurin kuqezi/ Skėnderbeu luftonte”. Dallohet njė zė baritoni i Esad Mehmetit, birit tė atdhetarit tė kėsaj ane Xhafer Meta, i cili njė pjesė tė rinisė e kishte kaluar nė burgjet jugosllave, “Pėr ku jeni nisur o burra? “Atdheun ta ēlirojmė” pėrgjigjet masa si nė kor. Nė kryqėzimin e parė tė kolonės i bashkaqngjiten nxėnėsit e shkollės fillore “V. Bashkimi” me gjithė mėsuesit etyre.
Nisja qe e mbarė. Frika dhe shqetėsimi mė i madh, qė vazhdimisht na kishte munduar, se mos do tė pengoheshim qė nė fillim, kaloi. Fillimi i mbarė thonė ėshtė gjysma e punės.
Nė kryqėzimin e dytė, para Spitalit tė vjetėr e tė tregut tė qytetit, priste masa e pėrbėrė nga mėsuesė, zejtarė, punėtorė, tregtarė etj., tė ardhur nga tė gjitha katundet llapjane. Posa masa doli nė rrugėn kryesore, tani e pėrbėrė nga disa mijėra demonstruesė, filloi brohoritja e parullave, me tė cilat shprehnin kėrkesat llapjanėt, qė njėheri ishin kėrkesa tė tė gjithė shqiptarėve.... pėr herė tė parė haptas e pa frikė: “Duam vetėvendosje”, “Duam Kushtetutėn tonė”, “Duam Universitetin tonė“, “LNĒ nuk na solli barazi”, etj. Nga Parku i qytetit doli njė grup bukur i madh i pėrbėrė nga mė tė vjetrit, i cili qė nga mėngjesi kishte pritur si nė ankth se ē’do tė bėhet e si do tė zhvillohet situata.

“Nuk kėrkojmė as mė shumė as mė pak seē kanė popujt tjerė

Masa u ndal pėrballė hotel “Llapi” ku edhe ishte caktuar vendtubimi kryesor. (Ishte vendi prej nga mė 28 Nėntor 1941, Jahja Fusha, Hoxhė Visoka, Bajram Ajvazi dhe Mulla Hysen Statofci iu ishin drejtuar llapjanėve, kishte mbetur i paharruar recitimi i vjershė “Ti o dielli i Shqipėrisė”, nga Mulla Hyseni…
Aty pėr aty u improvizua “Bina”- njė kontejner i sjellė nga Xhafer Salihu me njė tjetėr tė cilin nuk e njihja dhe as sot nuk e dij se cili ishte, gjė qė mė vjen shumė keq.
Masės sė tubuar nga “Bina” iu drejtua Sabit Syla me kėto fjalė: “Vėllezėr e motra shqiptare, jemi tubuar sot kėtu prej nga do t’i drejtohemi opinjonit tė brendshėm e tė jashtėm, qė nė kėtė mėnyrė t’i paraqesim disa kėrkesa, qė njėherit janė kėrkesa tė tė gjithė kosovarėve”. Nuk di se si, instiktivisht, gjindem nė anėn e Sabitit, pėrballė masės. Shikoj masėn e madhe, nuk u besoj syve. Shikimi mė ndalet te Hasani, i cili nė njėren dorė mban Flamurin kombėtar, ndėrsa me tjetrėn fshin lotėt. Mendja mė fluturon te Shabani, i vėllai, qė dha jetėn pėr kėtė flamur. Truri im rikthen fjalėt e Shaban Shalės tė thėna para 10-15 vjetėsh; “Fillimi, hapi i parė do tė jetė mė i vėshtiri, e ai qė e nisė e ka mė sė rėndi, po dikush duhet ta nisė, dikush duhet tė jetė i parė..” Po, po hapi i parė u bė, sikur i pėrgjigjem Shabanit pas sa vitesh. Lumi u zgjua, tash doli nga shtrati dhe nuk do tė ketė mė forcė qė ta kthejė nė shtratin e gjumit. Brohoritjet e masės mė kthejnė nė tokė. Sabiti mu si njė bilbil, tash i kishte mundur emocionet, vazhdonte tė fliste qetas: “Nuk kėrkojmė as mė shumė as mė pak seē kanė popujt tjerė nė Federatėn Jugosllave, ate pėr tė cilėn shqiptarėt liftuan dhe dhanė shumė viktima nė tė ashtuquajturėn LNĒ, idealet e tė cilėve, si tė Meto Bajraktarit, Emin Durakut etj., u tradhtuan. (Ajo qė u tha pėr herė tė parė nė Podjevė mė 1968, se LNĒ-ja nuk na solli lirinė e pritur... se u mashtruam etj. Nė Slloveni, Kroaci, Maqedoni etj. u tha vetėm pas 15-20 vjetėsh, e mė nė fund edhe nga intelektualėt e politikanėt kosovarė.)
Kėrkojmė tė vendosim vetė pėr fatin tonė, pra vetėvendosje”, masa si nė zė brohorit “Vetėvendosje, Vetėvendosje, Kushtetutė, Kushtetutė”, Kėrkojmė kushtetutėn tonė, vazhdoi Sabiti, Universitetin tonė, kėrkojmė vende pune kėtu nė Kosovėn e pasur e tė varfėruar. Kėrkojmė qė tė kthehen baballarėt dhe vėllezėrit tanė tė punojnė kėtu nė Kosovė e jo tė sillen rugėve tė Beogradit dhe tė qyteteve tė tjera jugosllave pėr njė kafshatė bukė. Kėtij tubimi dhe kėtyre kėrkesave nuk i bashkohen vetėm frikacakėt, vetėm qyqarėt e tradhtarėt e popullit shqiptar”. Masa brohoriste poshtė frikacakėt, poshtė tradhtarėt e heshtakėt.
Nė demonstrata me tupan -(edhe plaku 80-v.)
Nė demonstratat e Podjevės morėn pjesė i madh e i vogėl, djemė e vajza, madje edhe tetėdhjetėvjeēarėt, si Mulla Hajriz Bradashi, gjyshi i Bahri Shabanit, njėrit nga organizuesit e demonstratave. Demonstratat i kishte bėrė edhe mė madhėshtore bashkangjitja e njė tupanxhiu, i cili i binte daullės mu sikur tė ishte daulle kushtrimi. Ishte vėrtet ditė feste nė Llap.
Pjesa mė e madhe e demonstruesve nė Podjevė kanė qenė nxėnės tė gjimnazit “8 Nėntori”, nė Podjevė, tė cilėt dhanė ndihmesėn e tyre edhe rreth organizimit tė demonstratave, si: Ramadan Paēarada, motrat Sherife e Nazife Blaku, Ajshe Ahmeti, Xhemile Gashi, Sabit Ejupi, Zejnullah Rrahmani, Ejup Sheholli, Safet Nishefci, Fatmir Sejdiu, Naip Zeka, Esad Mehmeti, Fehmi Zymeri, Nexhmi Rerxhepi, Mehmet Blakēori, Selatin Seta etj.
Demonstratės iu kishin bashkangjitur edhe shumė mėsuesė tė shkollave tė Podjevės dhe fshatrave: Sveēėl, Bajēinė, Gllamnik, Ballofc etj. si Bajram Shala, Adem Ajeti, Qazim Musa, Azem Ēitaku, Ejup e Shefki Xhata, Idriz Gashi, Nazif Lepaja, Selim e Selatin Vokrri, Sallah Ademi, Hilmi Nishefci, Daut Ajvazi etj.
Nga profesorėt e gjimnazit dhe intelektualė tė tjerė, ndihmė tė madhe kanė dhėnė, si me konsultime, kėshilla e sugjerime, ashtu me pjesėmarrje tė drejtpėrdrejtė, vėllezėrit Murat e Rifat Blaku, Abdullah Vokri, Idriz Hasani, Ramadan Salihu, Ibrahim Stublla, Jusuf Gėrguri, Jakup Sokoli, Shefki Toplica etj.
Ndihmuan e dhe shumė zejtarė, punėtorė e tregtarė si: Emin e Nexhip Ejupi, Sylejman Babatinca, Nezir Bunjaku, Sami Sejdiu, Ali Gashi, Miftar Muqolli, Ibrahim Durulaku, Idriz Rrahmani, Rrahim Gashi, Remzi, Ujup e Muhamet Nishefci, Rexhep Visoka – Nga bankėnota prej 20 frangėsh, e kohės sė Mbretit Zogu I, tė cilin e pati pru Rexhep Visoka ėshtė nxjerrė shqiponja qė u priu demonstratave nė Podjevė a.n.), Rasim Ahmeti etj. Mė ka mbetur nė kujtesė dialogu i Rasimit me njė koleg tė vetin. Pasi Sabiti e kishte pėrfunduar “fjalimin”, kolegu i thotė Rasimit: “Hajde tė shkojmė”, “Ku tė shkojmė? ia kthen Rasimi, paj ne kėtė ditė e kena prit more djalė, qe sa vjet qė t’na prin Flamuri kuqezi. Po a ke pa ti darsėm mė tė mirė e mė tė madhe se kjo?! Ec e mos ba shumė zhurėm, ku kėta edhe na”.
Ishte edhe njė pjesė e madhe e qytetarėv qė nuk na ishte bashkangjitur. Ata ecnin trotuarėve (Disa me detyrė tė grupit), ose diku mbrapa, apo edhe mė larg, anash. Nė fytyrat e tyre sheshazi vėrehej se edhe ata solidarizoheshin me ne dhe kėrkesat tona. Shikimet e tyre sikur na thonin: “Ju lumtė djema, mos na e shihni pėr tė madhe qė nuk iu bashkangjitemi, duhet t’na kuptoni e ta dini se edhe ne me ju jemi”. E ne sikur ju pėrgjigjeshim “S’ka gjė, s’ka gjė, e dimė se edhe ju sot ose nesėr do tė jeni aty ku jemi ne sot, se nuk keni kah t’ia mbani”.

Trajtimi i demonstratave si armiqėsore Pėr befasinė tonė, as nė fillim, as gjatė parakalimit, as gjatė fjalimit nuk ndėrhyri as policia, as strukturat politiko-shoqėrore, tė cilat me aq besnikėri dhe verbėri (jo tė gjithė an) u shėrbenin politikės antishqiptare tė Beogradit. Vetėm Kryetari i komunės, Ramush Rama, gjatė kthimit, doli dhe u “mundua” tė ndalojė demonstrimin, duke kėrkuar qė tė ndalet demonstrimi, (ai tani veē ishte kryer, ishim diku te Shtėpia Kulturės, duke u kthyer aty prej nga ishim nisur) dhe tė hyhet brenda qė tė bisedohet se pėr ēfarė kėrkesash ėshtė fjala.
Ėshtė e pabesueshme, por edhe nė mesin e policve shqiptarė ka pasur tė informuar pėr veprimtarinė e grupit. Njėri nga ata ka qenė Shefqet Ejupi, i cili, pėr tė fshehur punėn e tij me propozimin e Xhaferit i kishte nėnshkruar fletėparaqitjet pėr disa pjesėmarrės nė demonstrata. Nė vitete e 90-ta, Sami Sejdiu mė tregon se si pas pėrfundimit tė demonstratave i kishte marrė disa parulla dhe i kishte ngjitė, njė nė murin e stacionit tė policisė, njė nė hyrje tė komunės, kurse Shefēet Ejupi me njė polic tjetėr, qė nuk i kujtohej ishte serb apo shqiptar, ishin shtirė kinse nuk po shihnin asgjė.

Asnjė gjimnazist nuk u dėnua, as u pėrjashtua nga shkolla !!

Diku mė lart kemi theksuar se demonstratat nė Podjevė u organizuen nga mėsuesit, zejtarėt dhe nxėnėsit e gjimnazit “8 Nėntori”, dhe se, shumica e pjesėmarrėsve nė demonstratat e 27 Nėntorit nė Podjevė ishin nxėnėsė tė gjimnazit “8 Nėntori”. Kėtu mund tė shtojmė se vėrtet roli, dhe ndihma e tyre ka qenė shumė e madhe. Ndihmė tė madhe, si rreth organizimit tė demonstratave, ashtu dhe me pjesėmarrje tė drejtpėrdrejtė, gjatė gjithė demonstrimit kanė dhėnė: Ramadan Paēarada, Ajshe Ahmeti, Xhemile Gashi, Sabit Ejupi, Safet Nishefci, etj.
Falė ndihmės, organizimit tė tyre, nga oborri i gjimnazit “8 Nėntori” edhe u nisėn demonstruesit... Ishte nisja e parė e njė rrugeje e kosovarėve pėr t’i treguar pushtetit jugosllav se tash e tutje do ta marrin fatin e tyre nė dorė dhe mė nuk do tė vendosin tė tjerėt...
Lidhur me organizimin e demonstratave nė Podjevė, si me rastin e pėrpjekjes mė 8 Nėntori, ashtu dhe pėr 27 Nėntorin, kanė qenė tė informuar edhe disa profesorė tė gjimnazit, nė krye me drejtorin e tyre, Selman Qerimin – Brymėn...
Natyrisht se pati edhe profesorė, (ashtu si politikanė), tė Gjimnazit qė, jo vetėm qė ishin kundėr, por edhe i sulmuan shumė ashpėr, u munduan t’i ndalin... i shanė dhe i fyen, duke i quajtėr edhe derra, nxėnėsit e tyre, por shumica i pėrkrahėn dhe i mbrojtėn. Ėshtė, pėr t’u shėnuar se asnjė gjimnazistė nuk u dėnua as u pėrjashtua nga Gjimnazi. Pati disa shkarkime nė Organizatėn e Rininsė. U shkarkua nga detyra e kryetari Ramadan Paēarada, dhe nga Komiteti i Rinisė Ajshe Ahmeti... Meritėn kryesore pėr mos marrjen e masave ndėshkuese, ndaj nxėnėsve, por edhe ndaj profesorėve tė Gjimnazit, flitej se ka pasur Ramush Rama, kryetari i komunės, e veēanėrisht drejtori dhe profesori shumė i nderuar, Selman Bryma, pėr ēka edhe qe shkarkuar nga drejtori i gjimnazit “ 8 Nėntori” nė Podjevė. Shumė ish gjimnazistė tė atyre viteve, pėrkujtojnė kėshillat e urta tė Selmanit, jo vetėm prej drejtori, profesori por edhe prej njė prindi, “Ruane njėri tjetrin, mos lejoni t’u pėrēajnė”. Falė kėshillave tė tij, tė gjithė nxėnėsit ishin kompakt. Njė mbrėmje ishte ftuar Ramadan Paēarada nė SUP, e gjithė klasa shkoi pas tij dhe nuk u largua nga dera e Stacionit policor, derisa nuk u lirua shoku i tyre... Sipas kujtimeve tė gjimnazistėve, Rada Trajkoviqi, njė kolege e tyre, (sot emėr i njohur) me babain e saj, ishte shkaktare pėr largimin e Selmanit nga Gjimnazi “8 Nėntoir” por edhe nga Podjeva… I ati i Rades ishte ankuar nė tė gjitha instancat krahinore, republikane madje deri edhe nė Federatė se si ishte shkarkuar e bija nga Komiteti i Rinisė vetėm pse kishte kėrkuar tė dėnoheshin demonstruesit... Edhe profesorit Shefki Toplica, i kujtohet se Selmani ishte thirur uregjentisht nė Komitet dhe si i kishte thėnė: Duhet tė bėjmė ēmos, qė jo vetėm kuadrin por nė rradhė tė parė nxėnėsit t’i mbrojmė dhe t’i shpėtojmė”.
Ramadan Paēarada, kryetari Komiteti tė Rinisė, tė Gjimnazit, edhe sot (tetor 2008) i kujtohen ato ditė tė vrullshme e mė tė lumtura tė rinisė qė ka kaluar nė gjimnazin “8 Nėntori” nė Podjevė... Edhe sot i ka tė freskėta kujtimet e atyre ditėve... E rikujton, sidomos mbrėmjen e 26 Nėntorit 1968, kur njė grup gjimnazistėsh mbajtėn mbledhje dhe vendosėn qė tė gjithė tė merrnin pjesė nė demonstrata qė do tė organizoheshin me rastin e Ditės sė Flamuri... Nė kėtė mbledhje edhe u vendos qė tė pėrkrahet vendimi i Grupit organizues, qė demonstratat tė niseshin nga oborri i Gjimnazit, pikėrisht nė orėn 13.00. Kjo kohė ishte mė e pėrshtatshme meqė nė orėn 13.00 takoheshin dy ndėrrimet, ai i paraditės, dhe i pasditės. Ramadani pohon se njė pjesė e madhe e tyre kanė qenė tė informuar edhe pėr pėrpjekjen e Grupit organizues, qė demonstrata tė organizohen edhe mė 8 nėntor, ditėn e mbajtje sė mitingut... Ramadani thotė se ka biseduar edhe me drejtorin e Gjimnazit, Selman Qerimin, qė tė shkojnė nė miting nė mėnyrė tė organizuar, pa ia pėrmendur qėllimin...(Manifestime sportive pėr ditėn e shkollės, shih te Ajshja) Nė bazė tė pėrgjegjes qė ka marrė nga Drejtori, “se kjo ėshtė shumė e rrezikshme...” shihet se Selman Qerimi ka qenė i informuar edhe pėr pėrpjekjen e grupit organizues qė me 8 Nėntor tė organizohen demonstratat.... Ramadanit i kujtohet edhe takimi i parė, pas pėrfundimit tė demonstratave, me komitelinjtė, dhe polemikat e zhvilluara me ta, dhe kur njėri nga ata iu kishte drejtuar gjimnazistėve nė kėtė mėnyrė: Si nuk u erdhi turp tė shkoni prapa berberėve dhe terzive, Ramadani ishte pėrgjegjur, shul shqip: Edhe Shoku Tito ka qenė kovaq!!!“
Flitej se nė mbrojtje tė profesorėve dhe nxėnėsve tė tyre, pėrveē kryetarit tė komunės Ramush Rama, kryetarit tė rinisė, Rrahim Gashit, kishin qenė edhe Nebi Gashi e Ramadan Vraniēi, qė mė 27 Nėntor 1968, “rastėsisht” kishin qėlluar nė Podjevė....

Vijon: NISJA PĖR NĖ PRISHTINĖ - NDARJA NGA DY-TRE VETA

Andi Ballshi

Numri i postimeve : 4
Registration date : 23/12/2009

Shiko profilin e anėtarit

Mbrapsht nė krye Shko poshtė

Viti gjashtėdhjetėetetė - Dasmė e madhe LLAPJANE

Mesazh  Andi Ballshi prej Tue Feb 16, 2010 3:14 pm

NISJA PĖR NĖ PRISHTINĖ - NDARJA NGA DY-TRE VETA

DEMONSTRATAT PĖRFUNDUAN MĖ MIRĖ SE SA U MENDUA

Pas pėrfundimit tė fjalės sė Sabitit masa u kthye pėrsėri rrugės sė APJ, gjer te shtėpia e kulturės, vazhdoi rrugės drejtė stacionit hekurudhor, ktheu majtas rrugės “M. Popoviq” dhe doli nė vendin prej nga ku ishte nisur. Pas fjalės sė Sabitit edhe njė herė tė pėrsėritur, demonstruesit nė mėnyrė tė qetė u shpėrndanė, ndėrsa, tė gjithė anėtarėt e Grupit, por edhe shumė tė tjerė, nė krye me profesorin Rifat Blaku, nė njė autobus tė mbushur pėrplotė u nisėn pėr nė Prishtinė qė tė marrin pjesė edhe nė dasmėn e madhe kosovare qė do tė fillonte nė orėt e pasditės nė Prishtinė.
Ndarja ne stacionin e autobusėve nga 2-3 veta pėr tė mos rėnė nė sy, unė mbeta me Rifat Blakun me tė cilin aty kah ora pa pesėmbėdhjetė nė katėr, pas dite, shkuam drejt Fakultetit Filozofik... Nė oborr tė Fakultetit asnjėri i gjallė. Hymė brenda nė hol askush, qetėsi e plotė nuk ndihet zė as s’ lėviz kush. Ē tė jetė vallė?! Qė tė dyve na pushton njė ndjenjė shqetėsimi, njė brengosje e thellė. Mos janė zbuluar? Mos janė burgosur Organizuesit? Apo ndoshta ėshtė ndėrruar koha dhe vendi i nisjes? Kjo pyetje disi na ngushėllon dhe qetėsohemi pak. Presim edhe pak, as zė s dėgjohet. Nisemi pėr nė qytet as s flet Rifati as unė, ecim nė heshtje. Aty pėrballė hotelit “Avalla” takojmė shokėt Ismajl Zhushin dhe N.N. Mundohem me pak fjalė t’u tregoj se si nė Podjevė i kryem demonstratat me sukses mu ashtu si e kishim paraparė bile edhe mė mirė. Ismajli gėzohet mė shtrėngon dorėn dhe nė sytė e tij vėrehen lotė gėzimi. N.N. mė drejtohet me kėto fjalė: “Shko more kep harrna se ka kush merret me politikė, s’ėshtė punė kjo pėr ty”. Sikur tė kisha lexuar atėherė Aristotelin e dijshėm, me siguri do t’i pėrgjigjesha, “Paj more shok jurist vetėm shtaza dhe Perėndia nuk kanė nevojė tė merren me politikė dhe se njeiru bėhet njeri vetėm nėse merret me politikė... jashtė bashkėsisė politike jetojnė vetėm kafshėt”.
Ky jurist ėshtė njėri nga ata tė pakėt shqiptarė qė prishėn besėn grevistėve dhe grevave qė pat organizuar Sindikata e pavarur e Kosovės me tre shtator 1990 nė mbarė Kosovėn, madje edhe tė birin e kishte dėrguar me dhunė nė punė. Mė kujtohet edhe njė rast tjetėr, njė inxhinier, intelektual mjerisht edhe ky, se sa me kokėfortėsi mbronte tezėn tė cilėn e kishin lansuar ish spiunėt e UDB-sė se kėto demonstrata i ka organizuar UDB-ja. Po ashtu edhe ky inxhnier si N.N. ėshtė njėri nga ata shqiptarėt e pakėt qė ka mbetur nė punė nė KE tė Kuvendit tė Kosovės, pas “shpėrndarjes” tė Kuvendit tė Kosovės-suprimit tė autonomisė sė Kosovės...

Kurrė nė jetėn time nuk kisha parė kaq shumė flamuj kombėtarė

“Muhabetin” na ndėrprenė zėra tė largėta, tė paēarta derisa para nesh u shfaq njė lum njerzish qė s’kishte forcė qė ta ndalė. Rifati mė shikon dhe sikur pyet “Po nga doli gjithė kjo mori njerėzish, dhe ku ishte vetėm pesė minuta mė parė? Ra nga qielli apo biu nga toka? Vėrtetė ku ishte e nga doli?
Pėrnjėherė na pushton njė ngazllim i thellė. Kur diē tė tillė nuk kishim parė. Ishte diēka madhėshtore, e papėrshkrueshme. Sa zili ua kisha Grupit organizues tė Prishtinės, qė kishte arritur tė qitnin nė rrugė, si mė dukej mua, gjithė dynjan! E ku ishin demonstratat e Podjevės nė krahasim me kėto. Nė Podjevė kishim arritur tė qitnim nė rrugė ndoshta njė mijė, dy mijė, kurse kėtu me mijėra. I numėroj flamujt, njė, dy, tre, dhjetė, nuk arrij t’i numėroj tė gjithė, vėrtetė janė shumė dhe kurrė nė jetėn time nuk kisha parė kaq shumė flamuj kombėtar. Nė mesin e atyre qė prijnin-ishin nė ballė, shoh edhe disa shokė tė grupit tė Podjevės , Bahriun, Hamitin, Hakifin, Hasanin etj. Hasani dhe flamujt se si ma pėrkujtojnė Shaban Shalėn dhe ditėn kur mė “mori” e mė “ēoi” nė Klubin e emigrantėve shqiptarė, qė ishte vetėm disa metra larg dyqanit tonė, qė ta shoh Flamurin Kombėtar. Mė bėhet qė edhe sot e dėgjoj zėrin e ėmbėl tė Shabanit, “Ja shikoje se si ėshtė Shqipja e jonė e gatshmė tė fluturoi Kosovės Kreshnike, tokės sė Arbėrit, siē e quante ai Kosovėn, dhe vetėm pret njė Skėnderbe qė t’i prijė”. Ende pa u larguar nga ky vegim - zėri i Shabanit, se si mė bėjnė veshėt, apo mos po ėndėrroj? A ėshtė e mundur? Do tė thotė se nuk jamė i vetmi qė “merrem” me Shaban Shalėn, po, po, vėrtet unė nuk vegoj, jam nė botėn reale dhe dėgjoj brohoritjet pėr Shaban Shalėn heroin e Llapit, viktimėn e parė, pas “ēlirimit” pėr Flamur. Nė janar 1969, nė burgun e Prishtinės, nė derėn e qelisė, sa mė kujtohet, Nr. 24, me gjak, apo ngjyrė tė kuqe nuk jam i sigurtė, shkrunate: Kėtu ėshtė mbytur atdhetari i madh Shaban Shala!

Andi Ballshi

Numri i postimeve : 4
Registration date : 23/12/2009

Shiko profilin e anėtarit

Mbrapsht nė krye Shko poshtė

Viti gjashtėdhjetėetetė - Dasmė e madhe LLAPJANE

Mesazh  Andi Ballshi prej Tue Feb 16, 2010 3:22 pm

DASMA LLAPJANE III

PAK BIOGRAFI ( BREZI YNĖ &. ODA SHQIPTARE) pėr vete dhe shokėt

Shumica e anėtarėve tė grupi tė llapit kanė qenė mėsues
Veprimtaria atdhetare as nuk kishte nisur me ne e as qė do tė pėrfundonte me ne
Mėsuesit janė themel i themeleve tė dritės sė njė kombi Kadare.


Shtresa e mesme – shpėtimi i kombit!

Ne – brezi ynė u edukua, u formua dhe u frymėzua nga ODA – mysafirėt, Shaban Shala, emri i bacės ADEM, librat e ndaluar dhe Radio Tirana
Kur Radio Tiranėn ishte rreptėsisht tė ndaluar
Cilėt ishim organizuesit e demonstratave nė Podujevė, Si u njohėn? Ē’i lidhi? Ē’i bashkoi dhe Ē’ nxiti tė merreshin me njė veprimtari tė tillėmi me njė veprimtari tė tillė, pa u shkuar mendja se po bėni politikė dhe se po hynin nė histori...

Shėn Pali thotė: “Ai qė ka dashuri, gjithmonė ka diēka tė jepė”.

Edhe ne pėrpiqeshim tė pepshim atė qė mundnim, atė qė kishim. Nuk jepnim qė tė na kthehej. Nuk mbillnim qė tė korrnim-korrtarėt do tė ishin tė tjerėt. Asnjėri nuk mendonte pėr pozita, kolltuqe a levėrdi tjera materiale, madje siē thekson Adil Pireva: “As qė pretendonim tė ishim farė teoricientėsh apo ideologėsh, por vetėm veprimtarė tė thjeshtė pėr liri e atdhetarė tė ndėrgjegjėshėm”.
Qė tė gjithė rrjedhnin nga shtresa e mesme, shtresa qė gjithmonė kishte lozur rolin nė historinė e njerėzimit. Shtresa qė kishte mbajtur barrėn mė tė rėndė tė historisė dhe qė kishte luftuar mė sė shumti… Pėr nga shkalla, niveli i shkollimit, pėrveē autorit tė kėtyre rreshtave dhe Hamitit, qė ishim vetėm me shkollim fillor, tė tjerėt i kishin kryer shkollat e mesme… Edhe pėr nga mosha nuk dallonim shumė. Shumica ishim tė martuar, madje nė moshė fare tė re, 18-20 vjeēare. Kishim rregulluar pak a shumė jetėn, meqė shumica, pėrveē Sabit Sylės, ishim tė punėsuar si arsimtar, mėsuesė e zejtarė.
Sumica e anėtarėve tė Grupit tė Podjevės kanė qenė mėsuesė, qė punonin nė katėr anėt e Llapit, (ēfarė rastėsie!!!), duke filluar nga verilindja, Hertica, (Bahriu), jugu-Batllava, (Shaqiri), Veriu-Bajēina, ( Hasani), qendra-Podujeva-Gllamniku, (Xhaferi, Hakifi e Skėnderi), dhe ndoshta nuk do ta teprojmė nėse themi se demonstrata e 27 nėntorit 1968 nė Podjevė i kanė organizuar mėsuesit dhe zejtarėt (edhe gjimnazistėt) - vetėm Sabiti ishte student. Hasani, mėsues, bir fshatari tė varfėr por shumė tė ndershėm, tepėr i ndieshėm, tip melankolik, pėr ēkado prekej... dhe shpesh reagonte vrullshėm, siē kam theksuar diku, kur nė mesnatė deshi tė dilte nga oda. Te Hamiti qajti nga gėzimi qė u caktua tė barrtte flamurin nė demonstrata. Po ashtu qau edhe me rastin e nisjes nga oborri i gjimnazit, qante edhe gjatė fjalės sė Sabitit; Shaqiri, njė kushėri i Hasanit, mėsues, po ashtu nga njė familje e varfėr, por e ndershme katundare, po tė gjithė ishim katundar!; Sabiti e Bahriu, dy mė tė rinjtė, nga mosha por mė tė vondosurit dhe mė tė guximshėmit. Edhe atėherė edhe sot mė lind pyetja nga gjithė ai guxim, ai vullnet, ai idealizėm, ajo vendosshmėri e tyre por edhe njė siguri-bindje nė sukses?! Sabiti, student, ishte bir i njė fshatari shumė tė varfėr, Bahriu i biri i njė nėnpunėsi; Xhaferi, arsimtar, rrjedhte nga njė familje zejtare, brezi i parė zejtar shqiptar; Xhela ishte bir mėsuesi, Skėnderi bir njė nėpunėsi, brezi i parė i shkolluar nė Llap, natyrisht nė gjuhėn serbe, gjuhėn e dėrzhavės, gjuhėn e “Zotit”.
A mund tė jetė njeriu plotėsisht objektiv
Diku mė lartė kam shkrua se atė natė qė mė informoi dhe mė ftoi Hamit Abdullahu pėr mbledhjen e 24 Nėntorit, (meqė num mundja tė shkoja) nė rast tė mospajtimit tė qėndrimeve, i kisha thėn do tė mbėshtes ty, Xhaferin, Xhelėn, dhe Hakifin…
Pėrse kisha vepruar kėshtu dhe a ishte i drejtė njė vendim i tillė? Natyrisht jo. Njeriu ėshtė vėshtirė tė lirohet plotėsisht nga ndijimet subjektive, tė jetė real. Kėtė mendim e kanė thėnė shumė njerėz tė dijshėm e shumė moti. Kėshtu ka qenė dhe kėshtu, mė sa duket, do tė mbetet gjithmonė.
Me Hamit Abdullahun u njohėm nė vitet e pesėdhjeta, pikėrisht mė 28 nėntor tė vitit 1957. Ai ushtronte zejen e berberit, unė tė rrobaqepėsit. Nė fillim na lidhte vetėm esnafllėku, por mė vonė edhe diēka tjetėr edhe mė e fortė. Miqėsinė tonė e nisėm duke e dėgjuar Radio Tiranėn, atėherė rreptėsisht tė ndaluar edhe pėr ēka mund tė fitoje disa vite burg; e vazhduam me kėmbimin e librave, po ashtu shumė tė rrezikshme e tė ndaluar, si Lahuta e Malcis tė Fishtes; “Shota” e “Hasan Prishtina” tė Ajet Haxhiut; “Tradhtia” e “Ushtima e Korabit” tė Kapllan Resulit e libra tė tjerė qė tani nuk mė kujtohet titulli i tyre, e qė kanė qenė shumė.

Mėsuesit janė themel i themeleve tė dritės sė njė kombi

Edhe me Xhafer Ejupin njiheshim qysh nga vitet e pesėdhjeta... Ishte i pari shok me tė cilin bisedonim pėr gjėra “me zararė”), se edhe ne duhet dhe borxh e kemi qė tė provojmė tė bėjmė diē pėr kėtė Kosovė; dhe duhet t”u tregojmė pushtetarėve se shumica e llapjanėve mendojnė ashtu siē ka menduar Shaban Shala e Sabit Kapiti... ashtu siē mendonin Adem Demaēi e Zeqir Gėrvalla me shokė e shumė tė tjerė.
Hakif Shehollin e njoha nė njė mbrėmje (1968) koncerti tė njė shoqėrie kulturoartistike. Sa mė kujtohet ka qenė mbrėmja kur mysafire ishte SHKA “Liman Kaba” nga Dibra. Vetėm pak ditė pas njohjes, e njoftova me idenė qė kishte lindur ato ditė, mė shumė nė formė pyetjeje, se sa ishte e qėlluar ideja pėr njė lloj proteste, qė mendonim tė organizonim njė ditė tregu nė Podjevė.
Nga pėrgjigjja e atypėratyshme u befasova. Mė befasoi edhe gatishmėria por edhe besimi. Ai ishte mėsues e unė njė terzi mė katėr klasė fillore! Shpesh e pėrkujtoj atė moment, para hotel “Llapi”, pikėrisht nė ora 12. Befasia mė e madhe ishte besimi qė pati tek unė…Pas njė ore, kur e ktheva nė dyqan e gjeta para dyqanit, duke mė pritur. Dhe, qė nga ai moment kishim njė shokė mė shumė, njė shok tė zemrės e tė idealit.
Edhe pse isha gati 10 vjet mė i vjetėr, sa i vogėl, shumė i vogėl, mė dukej vetja, ashtu si para mėsuesit tim tė parė Alushi i Bekteshit, ndaj tė cilit ndjej njė borxh dhe njė nderim tė veēantė, po aq sa ndaj babės Halit qė mė rriti e mė edukoj…Qė tė gjithė mėsuesit, gati pa pėrjashtim, i konsideroja si profet, i adhuroja. Sa qesharak kam rėnė shumėherė, madje shumė, shumė naiv, kur mė kujtohet se me ata tė cilėt mė kanė tėrhequr, vetėm pėr njė kėmishė, apo pėr njė krevatė kuqezi, apo me njė fjalė apo kėngė pėr Shqipėrinė… Por me Hakifin nuk kisha gabuar, nuk isha mashtruar, si nė shumė raste tė tjera. Dua tė jam i ēiltėr, nė fillim, mė lindi njėfarė dyshimi. Ai krimb qė ėshtė burim i tė gjitha tė kėqiave... Mos?! Nga thellėsia e shpirtit mė thoshte njė zė “Nuk guxon tė dyshosh”. Dhe vėrtetė ai zė i shprtit, ai instinkti i njeriut qė rrallė gabon, pati tė drejtė. Hakifi e tregoi vetėn edhe atėherė edhe mė vonė. Ndoshta ai ka pasur mė shumė tė drejtė tė dyshojė nė mua. Kush isha unė?!…Nga mė kishte lindur ajo ide apo e kujt ishte, siē mė shtronin lloj-lloj pyetjesh disa me tė cilėt bisedoja. Ai kurrė nuk mė pyeti se ide e kujt ishte, as para hotelit, as pas ardhjes nė dyqan, e mė vonė edhe nė shtėpi. Edhe sot mė duket se e dėgjoj atė zė karakteristik tė Hakifit: “Kur tė doni dhe ku tė doni!?... (shih te Zena)
Me Xheladin Rekaliun u njohėm nga mesi i tetorit, 1968. Nė fillim mė dukej tepėr serioz dhe shumė i mbyllur. Nuk fliste gati fare ose shumė pak. Ne nuk ishim mėsuar kėshtu. Ndryshe nga Xhaferi dhe Hakifi, tė cilėt na mbytnin me ato shakat dhe humoret e tyre therėse, Xhela vėrtetė ishte tip tepėr i mbyllur, dhe tepėr serioz. Por qė nė fillim u pa se ai kishte pėrvojė nė punėn organizative, dhe vėrtetė, siē kam theksuar diku mė lartė ai solli njė freski, njė pėrvojė nė grupin tonė qė ishte njė ndihmesė shumė e madh. Mbi tė gjitha mė pėlqeu, edhe pse mė befasoi serioziteti dhe sinqeriteti i tij, pėr moshėn qė kishte. Qė ditėn e parė mė bėri vėrejtje shumė me vend. Mė pėlqeu mėnyra se si e shprehu haptaz, pavarėsisht mė pėlqeu mua apo jo.
Sa i pėrket Hasan Shalės, me tė cilin e ishim njohur pėrmes Xhaferit, dhe ishte njė kohė bukur e gjatė qė njiheshim, ai ka pasur njė vend tė posaēėm nderi nė grupin tonė, nė radhė tė parė pse ishte vėllai i dėshmorit tė Llapit Shaban Shala, por edhe pse kishte pranuar me gjithė shpirt dhe mezi kishte pritur tė inkuadrohet dhe tė vazhdojė rrugėn atdhetare tė tė vėllait mė tė madh.
Mė duhet tė pranoj se nuk isha treguar i drejtė ndaj shokėve tė tjerė. Qė tė gjithė ishin shokė tė mirė dhe patriot tė vėrtetė, meqė kishin pranuar dhe ishin tė gatshėm tė merreshin me njė veprimtari shumė tė rrezikshme e pa kurrfarė interesash vetanake e duke marrė parasysh edhe pasojat shumė tė rėnda pėr veti dhe familjet.
Ē’tė them pėr Sabit Sylėn, tepėr idealist e entuziast, shumė guximtar, qė sipas mendimit tim edhe ka meritėn kryesore qė u lidhėm me Grupin Organizues tė Prishtinės... Derisa Hamiti ishte motori i grupit, Sabitin e quanim drugėza e Grupit... Po pėr guximin, vullnetin dhe kėmbėnguljen e Bahri Shabanit, qė s’i trembej syri dhe as qė ia ndiente pėr asgjė vetėm qė t’ia arrinte qėllimit dhe nė vend qė tė “Ngrenin kupa e tė puthshin ēupa” bashk me Sabtin e shokė tė tjerė tė rinj, meqė ishin mė tė rinj se ne tė tjerėt, filluan tė merreshin me politikė. Se si mė ka mbetur nė kujtesė njė detal, kur gjyshi i Bahriut, 70-80 vjeēar, qė mendoj se ka qenė pjesėmarrėsi mė i vjetėr, jo vetėm nė Podjevė, por nė mbarė Kosovėn, i demonstratave tė 68-shit. Ai duke dashur tė bėjė shaka nė llogari tonėn njė ditė tha:”Ju vallahi keni me ja nxanė venin T.T. (sekretarit tė KK tė Podjevės), “Jo gjysh, ia kthen Bahriu, i tėrė i skqur, ne nuk luftojmė pėr me ja nxanė venin askujt por qė nė ven tė T.T. e shokėve tė tij, tė pashkollė, tė vijnė njerėz tė shkolluar, tė dijshėm e shqiptarė tė vėrtetė. Edhe Skėnder Hoxha, edhe Shaqir Shala ishin dhe u treguan veprimtarė tė vėrtetė...

Intelektualėt shqiptarė mė nė fund e kishin kuptuar se kishin jetuar nė robėri

Oda Shqiptare

Nė odė tė burrava, thotė Kadare, nuk bėhen ēfarėdo bisedimesh…
Qė nė fillim kemi cekur se ODA ishte vendi ku i morėm xixat e para tė ndjenjės sė dashurisė pėr Kosovėn, pėr Nėnėn Shqipėri... Qė tė gjithė anėtarėt e Grupit tė Podjevės ishin rritur nė oda tė njohura llapjane.
Nė odat tona flitej pėr llapjanėt patriotė llapjanė siē ishin: Haxhi Sadria, Murat Gjaka, Ramė Vllasa, Bajram Ajvazi, Fetah Sheholli, Sahit e Jahja Fusha, Ali Ahmeti, Hoxhė Visoka e shumė e shumė tė tjerė qė s’ishin nė mesin e tė gjallėve e qė nuk u dihej as varri, por edhe pėr patriotėt e gjallė si Sabit Kapiti e Xhafer Meta me shokė, Adem Demaēi e Zeqir Gėrvalla me shokė, madje edhe mė gjėrė pėr heronjtė kombėtar: Skėnderbeun, Hasan Prishtinėn, Isa Boletinin; pėr Shaban Polluzhėn, Ibrahim Lutfiun, Rifat Berishėn, Nazmi Gafurrin etj. etj…
Ėshtė thėnė dhe ėshtė shkruar se oda shqiptare ishte: Alfabeti dhe shtypi kombėtar; i vetmi institucion kulturor e politkė nė gjuhėn Kombėtare: oda ishte edhe shkollė, edhe mejtep, edhe xhami, edhe universitet edhe kuvend… aty mendohej shqip, trajtohej shqip, bisedohej shqip, kuvendohej shqip, merreshin vendime, kėshillime, lindėshin ide, shprehej, thuhej, krejt ēka i duhej njė populli: kritika, lavdėrime, pa ofendime, gjithnjė me qėllime tė mira; Kurrė s’i thuhej njė tjetri po gėnjen, po rrenė, por nėse vėrtetė gėnjenjte i thuhej: Po nėse qenka ashtu…. ose unė mendoj pak mė ndryshe...
Nė njė odė tė tillė llapjane, siē shkruan Adili, edhe lindi ideja e demonstratave tė 1968.
(Nė njė odė tė tillė, nė odėn e Jakup Lladofcit, pa banga pa dėrrasė tė zezė, pa fletore, me disa fletė, e me njė gjysmė abetare, me nga njė gjysmė lapsi, shumėherė dhe njė tė tretė tė lapsit, edhe unė fillova tė mėsoj Abetaren nga mėsuesi shumė i nderua Alush Bekteshi… E ku ta dija unė si fėmijė se ai gjithė atė qė na mėsonte neve, si shumica e mėsuesve shqiptarė, e mėsonte natėn, ose nė ndonjė seminar tremujore…)
500 vjet i kėnduam babės mbret, 50 vjet Titos
Nė odat tona rrėfehej e kaluara e jonė heroike pėrmes epizodash tė ndryshme trimėrie nga gjyshėrit, axhallarėt tanė, nga mysafirėt e ndryshėm, qė gjithmonė ishin tė mirėseardhur. Aty hidhej fara e dashurisė pėr vendin, pėr njerėzit. Aty hidhej fara e besnikėrisė, bujarisė, trimėrisė, guximit, durimit, mikpritjes; aty flitej edhe pėr mikun edhe pėr armikun; aty flitej edhe pėr ata qė “historia” qė mėsonim ne nė shkolla, i quante armiq tė popullit, armiq tė socializmit, armiq tė vetėqeverisjes, e armiq tė vllazėrimbashkimit, kurse ata ishin bijtė mė tė mirė tė Kosovės.
Nė odėn tonė vinin njerėz tė ndryshėm… Oda jonė, ashtu si gjithė odat shqiptare, ishte e hapur pėr tė gjiithė: edhe pėr tė varfėrin edhe pėr tė pasurin, edhe pėr tė menēurin edhe budallain, edhe pėr hoxhėn edhe pėr mėsuesin, edhe pėr tė sėmurin edhe pėr tė shėndoshin, edhe pėr policin edhe pėr kaēakun, edhe pėr ateistin edhe pėr besimtarin…
Sa me krenari rrėfenin gjyshėrit dhe gjyshet tona pėr lloj-lloj epizodesh trimėrie qė kishin bėrė tė afėrmit dhe mė tė dashurit e tyre. Mė kujtohet gjyshja ime e ndjerė, nga nėna, se si rrėfent pėr heroizmin e tė vėllait, Xhemė Llalloshi, 15-16 vjeēarė i cili kishte marrė pjesė nė njė aksion nė Merēez tė Podujevės, pėr lirimin e tė burgosurve sė bashku me trimin bashkėvendasin nga Hėrtica, topxhiun Namon Dėrvishollin. Rrėfenin pėr masakrat qė i kishin dėgjuar, por edhe pėr masakrat qė i kishin parė e pėrjetuar, si nė kohėn e turkut ashtu edhe nė kohėn e shkaut, sidomos gjatė Ėrrėfisė kur, me dhjetra e qindra burra, gra e fėmijė ishin masakruar nė sytė e tyre. Vėshtirė e kishin tė rrėfenin por edhe mė vėshtirė tė heshtnin, tė mbanin mbyllur gjithė ato tmerre qė kishin pėrjetuar.
Por sa mė shumė qė shtohej terrori e dhuna ata pėrherė bėheshin mė tė fortė, mė tė qėndrueshėm e mė tė vendosur dhe gjithnjė e mė tė fortė, lidheshin pėr tokėn mėmė, pėr Kosovėn kreshnike si Anteu pėr tokėn. Sa mė shumė shtohej urrejtja aq mė e madhe bėhej dashuria pėr vendin dhe besimi pėr tė ardhmen, pėr lirinė.
Pėr gjyshin tim, se si nuk i dihej as varri as nishani, kam shkruar diku mė lart, por nuk ishte vetėm kjo. Familja jonė 40 anėtarėshe kishte mbetur herėt vetėm nė gra dhe fėmijė, pa asnjė mashkull tė rritur.
Ėshtė shkrua dhe ėshtė thėnė se secili fshat, secila shtėpi shqiptare kishte nga njė Penelopė! Kjo ėshtė njė e vėrtetė. Vetėm nė shtėpinė tonė dhe nė fshatin Ballofc pati disa ponelopa. Penolopat e Ballofcit ndejtėn me ditė, muaj e vite, tė ulura nė shkėmbat trekėmbėsh, pa u shtrirė nė shtrat, duke pritur odisetė e tyre,... Nė katundet tona, priti guaja burrin, priti i biri tė atin, priti babai djalin, priti vallai vėllain, mu ashtu si i ati Uliksin.
Nuk i pata as gjashtė vjet kur pash kufomat e masakruara tė fqinjėve, zebicėve... Kishin shkuar nė mal pėr tė prerė drunj qė tė meremetonin shtėpitė e djegura nga “vėllezėrit” serbė dhe ishin kthyer nė tabuta. Pėr kthimin e trupave nė tabuta dy tė rinjve ushtarė, kam shkruar mė lart... Nė vitin 1953 UDB-ja titiste u mundua tė montojė nė proces gjyqėsor, kinse nė odėn tonė, me nisiativėn e Xhemajl Sejdiut, qe formuar njė grup armiqėsor. Po thua se tė gjithė burrat e laxhes u thirrėn, u maltretuan e u rrahėn, por falė qėndrueshmėrisė dhe pathyeshmėrisė sė tyre u liruan. E kam borxh qė tė kėtu tė shėnoj, se mė 1950, nė odėn e Xhemajl Sejdiut, pashė pėr herė tė parė Flamurin kombėtar!.
Oda pa mysafir thuhej si ara pa farė
Pėrveē mysafirėve tė njohur e tė panjohur, mysafirė tė shpesht nė odėn tonė kanė qenė edhe Bajram Ajvazi, Mulla Hysen Statofci, Mulla Ramė Govori, etj. Hamit Zasella, (Pėr tė cilin flitej se kishte sjellė abetarėn e parė nė Mitrovicė, por edhe nė Llap... etj…
Nė odėn tonė, pėrveē llapjanėve tė pėrmendur, ishte mysafir i shpeshtė edhe Hamit Zasella (Skėnderi) nga Mitrovica. Hamiti ishte njė mik-dost i ngusht i axhės Murat. Derisa njė mbrėmje, unė lexoja nga libri i Hafiz Ibrahim Dalliut, axha Murat i thotė: Mos asht edhe ky libėr qė e ke pru ti nga Shqipnia”… Nga muhabeti i zhvilluar mėsova se Hami Zasella ishte njė atdhetar. Nga goja e tij dėgjova se si i kishte sjellė abetaret e para nga Shqipėria, se si i kishte shpėrndarė, jo vetėm nė Mitrovicė e Drenicė por edhe nė Llap etj. Tregonte se si i kishte rujatur nė “Sanė” dhe se si abetaret kishin qenė tė rrezikuara, mė shumė se ai vetė, edhe nga minjtė edhe nga shkau…
Mė ka mbetur nė mend rrėfimi rreth regjistrimit tė djalit. Kur i tregon ofiqarit, pėr emėrin qė kishte vendosur t’ia vejė, ofiqari (natyrisht serb), nuk do t’ia regjistrojė. Por kėmbėngulėsia e tij bėri qė atij, nė librin e tė lindurve, iu desh tė shėnojė, jo vetėm njė herė emrin Skėnder, por pėr inat tė tij e detyroi ta regjistrojė me mbiemėr Skėnderi. Fjala ėshtė pėr Skėnder Skėnderin, sot njė shkencėta i njohur, jo vetėm nė Kosovė por edhe mė gjėrė.
Qė nė fėmijėri kishim dėgjuar e mėsuar Nga Mulla Hysen Statofci pėr Mithat e Mehdi Frashėrin, me tė cilėt Mulla Hyseni kishte bashkėpunar nė vitėt e 40-ta. Edhe nga Bajram Ajvazi edhe nga Ramė Govori, edhe nga Mulla H. Statofci edhe nga Meha i Hasanit, edhe nga tė tjerėt, dilte e njejta porosi: “Kujdesė: Krejt ēka vjen nga sllavėt dhe miqtė e tyre pėr ne ėshtė e keqe, asaj i vie erė pansllaviste, e ēka i vie erė pansllaviste ėshtė antishqiptare, pa marrė parasyshė se nė ēfarė petku vjen... Jugosllavia ėshtė njė ēorbė e tyre. Na kajti, s’na kajti neve. Nuk ėshtė se edhe nuk e kemi meritue kėtė Kazan. 500 vjet i kėnduam Babės mbret, 50 vjet Titos, besoj qe atij qė do tė vijė pas tij s’do t’i kėndojmė as 5 ditė...
Dashurinė pėr Nėnėn Shqipėri e ujiti dhe e rriti edhe poema e tė madhit Naim “Bagėti e bujqėsia” (Unė pata fatin tė shoh vetėm disa vargje tė saj nė vitin 1956). Fara gjeti arėn e gatshme, ajo ishte gatitur nga gjyshėrit, axhallarėt, mysafirėt e mėsuesit e guximshėm, qė nuk na mėsonin historinė ashtu siē shkruhej nė librat tona, po ashtu siē ishte, dhe vetėm priste farėn.

A adhurohej Shqipėria e shokut Enver

Qysh kur lexuam “Bagėtinė e bujqėsinė”, Shqipėrinė e konsideronim si vendin mė tė bukur, si vend tė shenjtė. Shqipėria pėr ne ishte edhe Meke, edhe qėndresė, edhe shpresė – ishte ėndrra jonė. E si mos tė ishte kur atje kishim gjysmėn e trupit tonė, kishim vėllėzėrit e gjakut e tė gjuhės. Historia, fati, vuajtjet, gėzimet tona ishin tė pėrbashkėta, tė pandara. Pra ne nuk e adhuronim Shqipėrinė e Shokut Enver Hoxha, Shqipėrinė komuniste, (Sa di unė asnjėri nga grupi i Podjevės nuk ka qenė anėtar i PKJ), siē na akuzonin, por Shqipėrinė e Naimit tė ndritshėm. Nuk e mohoj se Enverin e simpatizonim, bile shumė, kishim arsye dhe aspak nuk na fyente as epiteti nacionalist as epiteti irredentist e as ai separatist as ai enverist.

SUKSESI DUKSHĖM I MADH PAKSA NA KISHTE RRITUR MENDJEN - LAZDRUAR

Se kush ishim, dhe ēka ishim ne, tregoi bashkangjitja, tregonte besimi qė kishin nė ne edhe pėrkundėr njė propogandeje tė madhe qė bėhej, si me rastin e pėrpjekjes sė parė, 8 nėntor, si me rastin e demonstratave tė 27, se kėtu ka dorė UDB-ja, shumica e llapjanėve na besuan dhe na u bashkangjiten. Ky besim, e sidomos nderimi qė na bėnin pas demonstratave, sikur na rriti pak mendjen. Ėshtė e ēuditeshme por njeriu kishte nevojė gjithnjė, mund si fėmija pėr njė bravo! Nuk ishin vetėm disa “fėmijė tė mashtruar”, siē thonin zyrtarėt politik qė na kishin ardhur prapa, por edhe tė vjetėr, burra, tė shkolluarė e anafalbetė, por qė kurrė nuk u mungoi dashuria pėr liri. Nuk kishim kryetar grupi, kėtė e kam thėn edhe diku mė lartė. “Ishim tė gjithė tė barabartė nė mesin e tė barabartėve”, kėshtu thotė Adili pėr grupin organizues tė demonstratave, por kėshtu ishte edhe nė Grupin e Podjevės. Por, mė duhet tė theksoj, se, qė nga mbledhja e 6 nėntorit, Xheladin Rekaliu kishte njė vend nderi mė tė lartė…
Suksesi i demonstratave tė 68-shit ishte njė sukse qė nuk kishte arritur asnjė organizatė as ilegale as legale. Por, ishim tė vetėdijshėm se nuk ishte sukses, merite vetėm e Grupit Organizues, ishte meritė e gjithė llapjanėve - kosovarėve... Nuk e di kush e tha, se kėrkesat, dėshirat e brezit 68, ishin pėrfshirė, thithur nga tė gjitha shtresat e popullatės, nga zejtarė, punėtorė, nxėnės, mėsuesė por edhe disa intelektualė e udhheq politikė...
Megjithėatė, dėshira pėr “njė bravo, pėr njė ju lumtė” nuk ka treguar, dėshmuar se ndonjėri nga ne ka patur ambicie, lakimi karrieriste pėr pushtet a ndonjė pozitė, as atėhere kur kishim filluar tė merreshim me gjėra me zararė, por as mė vonė, kurrė nuk na kishte shkuar mendja pėr ndonjė prestigj, shpėrblim apo pėr tė dalur nė gazeta. Por do tė ishim tė lumtur edhe ne siē thoshte Ēajupi, po tė munt tė vėnim edhe njė gur tė vogėl, njė gurriēkė makar nė godinėn e kombėsisė sonė do tė ndjenim njė lumturi tė veēantė”. “As qė pretendonim tė ishim farė teoricientėsh apo ideologėsh, por vetėm veprimtarė tė thjeshtė pėr liri e atdhetarė tė ndėrgjegjshėm” thotė Adil Pireva. Kishim menduar se sa vite burg do t’i “fitojmė”.
Qė nga Lidhja e Prizrenit, organizata e Kaēakėve, partizanėt e LNĒ, ishte njė sukses i madh, pėr herė tė parė i njė Grupi - Organizate kombėtare qė kishte ditur se ē’ishte e mundshem dhe ēka nuk duhej dhe nuk mund tė kėrkohej… Kjo edhe i kishte tmerruar shovinistėt serbė! Por jo vetėm shovinistėt serbė por, mjerisht edhe disa udhėheqės politikanė e intelektual shqiptarė... Te kėta tė fundit madje shihej edhe njėfar xhelozie. Vėrtetė suksesi, simpatia, kishte ndikuar qė organizuesit e demonstratave tė 68-shit tė bėheshin edhe objekt, jo vetėm i urrejtjes, por edhe i zilisė.... Ishte, Organizata e parė, anėtarėt e sė cilės ishin gjykuar e dėnuar me burgime tė rėnda, ndėrsa kėrkesat e tyre ishin realizuar! “gjė qė kurrė s’kishte ndodhur diēka e tillė, madje sa ishin ata nė burg”!, thekson Adili.
Por meqė tė mirat i shfrytėzonin edhe pjesa e madhe e popullėsisė, pėrveē vėllezėrve-motrave, bijave dhe tė afėrmeve tė organizuesve, organizuesit aspak nuk brengoseshin. (Jo vetėm organizuesit e demonstratave qė u dėnuan, por edhe anėtarėt e familjeve tė tyre patėn pasoja tė mėdha: vėllezėrit, motrat dhe tė bijėt e bijat e tyre, nuk kishin tė drejtė as pėr shkollim as pėr punėsim... (Kėshtu kishte ndodhur me bijat e Xhelės dhe tė Hakifit, edhe pse nxėnėse tė shkėlqysheshme nuk kishin tė drejtė tė regjistroheshin nė fakultete; vėllai im, Nysret Nishefci, madje edhe si nxėnės i shkollės tetvjeēare, qe larguar nga shkolla! Edhe pas dilpomimit nė Akedeminė e Arteve pėr 8 (tetė) vjet mbeti pa punė… (Vetėm pse ishte vėllai im!)
Organizata e parė pa program
Grupi i Podjevės, (ashtu si edhe ai i Prishtinės), ishte Grupi – Organizata e parė pa program, tė pėrpiluar, (programi i tyre ishte i shprehur nė shkruarjen dhe brohoritjen e parullave), pa statut, pa kryetar, pa betim para flamurit e pistoletės... Anėtarėt e grupit silleshin njėsoj si ndaj atyre qė ishin pro, si ndaj atyre qė ishin kundėr dhe asnjėnjėsave, si ndaj atyre qė rrinin dhe shikoni sehir… Kjo ishte arritur falė disa kėshillave tė Mulla Ramė Govorit e disa tė tjerėve, qė u pėrmendėn nė fillim. (Gjithnjė jam duke folur pėr Grupin Organizues tė Podjevės, por, kjo frymė, kjo ide, sa di unė, por edhe sipas shkrimeve tė Adil Pirevės dhe tė Selatin Novosellės, ka qenė edhe te anėtarėt e Grupit Organizues tė Prishtinės).
Ishte, ndoshta e vetmja organizatė-grup qė nuk e kishte nė program bashkimin gjithėkombėtar, kjo edhe mė sė shumti i tmerroi shovinistėt serbė, dhe kishte ndikuar qė organizuesit e demonstratave tė 68-shit tė urreheshin aq shumė nga shovenėt serbė. Nuk kishin prova pėr ta gjykuar, edhe pse organizuesit u akuzuan si irredentistė, nacionalistė e shkatėrruesė tė Jugosllavisė vetėqeverisėse socialiste... Nuk kishte dhėnė fjalė tė mėdha patriotike pėr bashkim mė Nėnėn Shqipėri… Ishte i vetėdijshėm se kėrkesa pėr bashkim ishte e drejtė, por, pėr momentin e caktuar, ishte e pamundshme... Nuk e di nga na kishte hyrė nė kokė se pa bashkimin e dy gjermanive nuk do tė ketė bashkim kombėtar!?
Nuk e di nga kush u th a, apo u shkrua se brez i 68-shit ishte shumė real me forcėn e mundėsitė - kaēikun dhe nuk i bėri gabimet e shumė organizatave, si tė LP, etj, qė siē shkruan Lumo Skendo, alias Midhat Frashėri qė s’i kish ardhur akoma mjaftė fuqi dhe barra qė desh tė ngrinte ishte shumė e rėndė pėr eshtrat e hollė tė saj edhe kėshtu u thye nė mes...” Sikur i pėrmbaheshim porosisė sė Horacit i cili kėshillon: tė marrim pėrsipėr vetėm njė barrė qė i pėrshtatet shpatullave tona... Andaj lindi njė ide e re se idealet e Lidhjes sė Prizrenit dhe tė gjitha organizatave tė tjera qė i pėrmendėm mė lart mund tė realizoheshin me mjete tė reja, paqėsore, pa luftė, pa dhunė, pa revolucion, pa kryengritje tė armatosur, edhe pse mė vonė u vėrtetua se kjo nuk ishte njė ide krejt e qėlluar. Kėtė e treguan sidomos vitet e 90-ta kur u vėrtetua se vija qė pėrkrahu idenė, se Liria, Pavarėsia e Kosovės do tė arrihej lehtė e pa luftė, ishte plotėsisht e gabuar. Por, kurrsesi nuk mund tė pajtohemi me mendimin se kjo vijė nuk e dha kontributin e vetė dhe se u tradhtua, apo tradhtoi siē e pėrdorim lehtė ne shqiptarėt, mund tė thuhet se u mashtrua, sikur se u mashtuam shumė herė. Dhashtė Zoti tė jetė mashtrim i fundit…

Kėrkesat e demonstratave tė 68-shit, ishin kėrkesa qė deri diku pėrputheshin me kėrkesat e politikanėve shqiptarė qė ishin nė pushtet. Demonstratat edhe qenė njė ndihmesė e madhe pėr kėta politikanė, por me tė drejtė ėshtė thėnė se nuk ditėn, apo nuk patėn guxim, t’i shfrytėzojnė sa duhe e si duhet... Po cili shqiptar, cili politkan shqiptar nuk dėshironte, nuk ishte pėr Republikėn e Kosovės?!. (Vėrtetė pati edhe tė tillė por ishin tė pakėt. Nė Podjevė siē flitej kishte qenė vetėm njė qė nuk kishte mundur ta merrte me mend, ta kuptonte se si ėshtė e mundur tė kėrkojmė tė ndahemi nga Serbia!!!?)
Suksesi i madh shkatoj urrejtje edhe mė tė mahe
Mendoj, qė me tė drejt u tha, se pikėrisht pėr atė se Kėrkesat e organizuesve u realizuan, meqė ato ishin kėrkesa reale, tė drejta, (Me kėtė nuk them se kėrkesat, pėrpjekjet madje deri edhe nė vdekje tė organizatave tė mė hershme, qė nga LP, nuk kanė qenė kėrkesa reale, tė drejta kombėtare a.n), tė mundshme, tė arrijtshme, tė realizueshme, dhe meqė ishte Organizata-Grupi i parė qė kishte arritur njė sukses tė madh, urrejtja e shovinistėve serbė ishte edhe mė e madhe, andaj anėtarėt e Grupit, madje edhe pas “larjes sė faijt” (edhe te Podjevės ashtu si tė Prishtėnės e qyteteve tjera) u pėrcollėn, u ndoqėn, u burgosėn edhe u gjykuan... Andaj edhe plotėsiht e natyrishme qė shovinistėt serbė nuk ishin tė kėnaqur me dėnimet e shqiptuara, edhe pse shumė tė larta, (gjė qė s’kishte ndodhur askund, nė asnjė vend tė botės, rinia tė dėnohej pėr veprimtari rė tilla) ndėrsa vetė anėtarė e grupit ishin, ndiheshin shumė krenarė, ishin tė kėnaqur…
Si ndaj ēdo organizate, legale apo ilegale, ashtu edhe ndaj organizuesve tė demonstratave ’68, shovinistėt serbė, u shfrynė – shfrynė urrejtjen shekullore ndaj shqiptarėv e ēdo gjėje shqiptare...

Trumbetimi i Ali Shukrisė

Urrejtja ndaj organizuesve dhe simpatizuesve tė demonstratave u pėrhap edhe tek katundarėt serbė. (Ajo vėrtetė vetėm sa ishte mbuluar pėr njė kohė nėn parullėn e vėllazėrim-bashkimit).
Propoganda, jo vetėm e Beogradit por edhe e disa politkanėve shqiptarė ishte aq e fortė sa neve na trajtojshin, jo vetėm si nacionilistė e ekstremistė por edhe sikur tė ishim gogola e pėrbindsha.
Kėtė e vėrteton edhe ky rast: Njė ditė derisa isha nė librarinė “Rilindja”, pėr ballė komunės, ku kthehesha shpesh, hyri fqinj im, Borisavi, mori njė formular dhe doli. Nuk mė pėrshėndeti si bėnte zakonisht, pasi doli e pashė duke qėndruar para komunės. Dola dhe pasi e pėrshėndeta e pyeta se ē’hall kishte. Mė tregoi formularin ia mora nga dora dhe hyra nė zyrėn e Jusuf Gėrgurit. Jusufi ia plotėsio dhe bashkė me tė shkuam nė Arkiv ku e dorėzoi. Po atė ditė duke shkuar pėr nė katund – Ballofc, kishte takuar axhėn tim, Murat Nishefcin, dhe ndėr tė tjera i kishte thėnė; “E kam ditur se i biri Halitit nuk mund tė jetė demonstrat”!!!

VI GJYKIMI – DĖNIMET ((24 tetor 08)
Demonstrata e Podjevės, falė oranizimt tė shkėlqyer tė Grupi, por edhe disiplinės sė pjesėmarrėsve, pėrfunduan si ėshtė mė sė miri. Nuk pati kurrfarė ēregullimesh, nuk u pėrdor dhuna, asnė gur nuk u hodh, asnjė xham nuk u thye, ato u zhvlluan nė mėnyrė te denjtė, ashtu siē i ka hije njė populli tė qytetėruar e tė kulturuar, mu sikur tė ishi bėrė rrugėve tė Parisit, tė Londrės etj., me njė pėrvojė tė gjatė, e jo nė njė mes qė pak dishim se ē‘ėshtė demonstrata. Megjithatė, organizuesit e demonstratave tė Podjevės, ashtu si edhe ato tė Prishtinės e qyteteve tė tjera, u gjykuan e u dėnuan me dėnime tė rėnda....
Edhe pėrkundėr faktit se demonstratat ishin plotėsisht paqėsore, nė bazė tė qėndrimeve partiake ato u trajtuan armiqėsore, ashtu si tė gjitha demonstrata nė Kosovė, kurse oeganizuesit e tyre u shpallėn armiq e shkatėrrues tė sistemit vetėqeverisės socialist, armiq tė barazisė nacionale, armiq tė vėllazėrimbashkimit, madje armiq edhe tė vetė popullit shqiptar. Ishin dėnuar mė shumė pse nuk u ishin pėrmbajtur qėndrimeve tė Partisė, tė propozuara e tė miratuara nė Beorad- se ē’ėshtė e lejueshme tė kėrkojnė shqiptarėt e ēka jo! Ata mund dhe duhej tė kėrkonin vetėm aq sa nuk cenoheshin interesat serbojugosllave.
Mjerisht, demonstratat e 68-shit, nė rradhė tė parė, ata qė i dėnonin dhe i emėronin, ishin vetė politikanėt shqiptarė, ashtu siē i kishin emėruar e etiketuar edhe bartėsit e tyre me lloj lloj epitetesh fyese. Kishte nga kėta plitikanė qė pa fije turpi gėrthitnin “Si nuk u vjen turp, deri dje s’kemi pasur Abetare, e sot kėrkoni univesitet shqiptar! E dini se ēka bėrė Serbia pėr shqiptarėte sot tė kėrkojmė tė ndahemi!? Jen nė vete apo jo?! E tė tjera e tė tjera.
Ndaj organizuesve tė demonstratave, jo vetėm politikanėt serb e jugosllavė, por edhe politikanėt shqiptarė, edhe pse, siē thamė mė lartė, shumicės sė politikanėve shqiptarė, demonstratat u konvenonin dhe u kishin shėrbyer, ATA publikisht ishin distancuar – demonstratat i shpallėn armiqėsore, ndėrsa organizuesit e tyre armiq, jo vetėm tė Jugosllavisė Socialiste por edhe tė vet popullit shqiptar...
Fadil Hoxha, mė shumė i lidh me propogandėn e Tiranės, duke i quajtur: ” viktima tė propogandės sė Titarėnės”…
Veli Deva, sulmon mėsuesit qė nxitėn disponim irredentist, dhe vazhdon tė bėjė fajtorė punėn mė rininė, sidomos shkollore. “ Nė vende publike, nė oborre shkollore etj, shpesh kėndohen kėngė irredentiste, nėn firmėn e barazisė kombėrtare… ne haptas duhet tė flasim se si disa arsimtarė po i edukojnė fėmijėt tanė. Tė gjithė kėta arsimtarė, duhet patjetėr tė largohen nga shkolla…
“... parullat e tyre, gjėja pėr interesin e shoqėrisė, nė tė vėrtetė janė vetėm kamufllim i tendencave tė tyre irredntiste kundėr Jugosllavisė socialiste… pėr kėtė tė gjitha kombet e Kosovės, nė rradhė tė parė shqiptarėt, kėrkojnė dėnime tė ashpėra - mė tė rėnda kundėr kėtyre armiqve, jo vetėm tė Jugosllavisė por edhe tė vetė popullit shqiptar”, trumbetonte Ali Shukrija.
Ndėrsa KK i LK tė KM kishte konkluduar: Pėrmbajtja a parullave me tė cilat forcat reaksionare kanė dalė nė rrugė dhe momenti i zgjedhur qartė flet se fjala ėshtė pėr njė bashkim tė kundėrshtarėve politikė tė tė gjitha ngjyrave, duke filluar nga agjentura e jashtme, pėrmes forcave tė mbetura reaksionare dhe shoviniste gjer te devijantėt e ndryshėm...
Mendoj, qė me tė drejt u tha, se pikėrisht pėr atė se Kėrkesat e organizuesve u realizuan, meqė ato ishin kėrkesa reale, tė drejta, (Me kėtė nuk them se kėrkesat, pėrpjekjet madje deri edhe nė vdekje tė organizatave tė mėhershme, qė nga LP, nuk kanė qenė kėrkesa tė drejta... a.n), tė mundshme, tė arrijtshme, tė realizueshme, dhe meqė ishte Organizata-Grupi i parė qė kishte arritur njė sukses tė madh, urrejtja e shovinistėve serbė ishte edhe mė e madhe, madje edhe pas “larjes sė faijt”, organizuesit, e grupi tė Podjevės, ashtu si dhe tė qyteteve tė tjera, u pėrcollėn, u ndoqėn, u burgosėn edhe u gjykuan...
Me tė drejt u tha dhe u shkrua se ndaj organizuesve tė demonstratave ‘68 u shfrynė shovinistėt serbė, shfrynė urrejtjen shekullore ndaj shqiptarėv e ēdo gjėje shqiptare...

Pėr orgaizim ose pjesėmarrje, por edhe pėrkrahje tė demonstratave tė 27 Nėntorit 1968, nė Podjevė u dėnuan:
Pėr vepėr penale:
Hamit Abdullahu, berber, (ka vdekur mė 30 korik 1994), me 16 muaj burgim. Burgun e vuajti nė burgun e Prishtinės dhe tė Nishit.
Sabit Syla, student, me 14 muaj. Burgimin e vuajti nė Prishtinė e Goliotok dhe
Hakif Sheholli, mėsues, me 12 muaj. Burgimin e vuajti nė burgun e Prishtinės dhe tė Nishit.
Pėr kundėrvajtje me nga 1 muaj:
Hasan B. Shala, mėsues, ka vdekur mė 1983; Shaqir Shala, mėsues, Selatin Vokrri, mėsues, Skėnder Hoxha, mėsues, Bahri Shabani, mėsues, Hasan SH. Shala, student, Xhafer Ejupi, arsimtar, Nexhip Ejupi, rrobaqepės dhe Abdullah Nishefci, rrobaqepės. Nezir Bunjaku, berber, u dėnua me njė muaj edhe si pjesėmarrės edhe si pėrkrahės dhe se kishte “fyer” udhėheqėsinė kosovare.
Suksesi i arritur, gati qindpėrqind kėrkesat e demonstratave tė 68-shit u realizuan, dhe simpatia e madhe ndaj organizuesve, jo vetėm e popullit por edhe e njė pjese tė madhe tė politkanėve shqiptarė, i kishte tmerruar politikanėt serbė... Andaj edhe plotėsiht e natyrishme qė shovinistėt serbė nuk ishin tė kėnaqur me dėnimet e shqiptuara, edhe pse shumė tė larta, ndėrsa vetė anėtarė e grupit ishin, ndiheshin shumė krenarė, ishin shumė tė kėnaqur…
Nė krahasim me “parashikimet” tona, kishim biseduar me disa juristė, veēmas Adem Ajvazin, gjykatės, dėnimet nuk ishin tė larta, natyrisht nė krahasim me dėnimet e studentėve tė Beogradit ishin shumėfish mė tė larta. Kishte mendime se kėrkesat pėr dėnime sa mė tė larta ishin tė politikanėve qė vetė nė fillim nepėr tubime tė ndryshme, deri sa nuk ua kishin tėrhequr vėrejtjen nga lartė... kishin kėrkuar atė qė u kėrkua nė demonstrata, me qėllim qė tė laninn fajet para organeve mė tė larta serbe e jugosllave. Natyrisht as me kėto dėnime e qėndrime ata (politikanėt kosovarė) nuk shuan etjen shoviniste tė sllavokomustėve...
Mund tė pohoj me sinēeritetin mė tė plotė se, edhe nė mėmgjesin e 8 Nėntorit 1968, edhe nė mėmgjesin e 27 Nėntorit 1968, qė tė gjithė anėtarėt e Grupit, kanė dalė nga shtėpia, por nuk kan menduar se si dhe kur – pas sa vjetėsh do tė kthehen! Madje, edhe vetėvetes ia kishin caktuar minimumin e viteve tė burgimit, minimumi ishte pesė vjet. .
Sa pėr ilustrim tė asaj qė shkruam mė lart dhe se ē’ndodhi me arganizuesit e demonstratave, pse u pėrcollėn, u ndoqėn dhe u burgosėn edhe pas vuatjes sė dėnimit, nxorėm pjesė nga libri i Selatin Novosellės: “Kosova ‘75”
“… Ndonėse organizatorėt e demonstratatve tė 27 nėntorit 1968,… ishin dėnuar mė burg tė rėndė deri nė pesė vjet: ndonėse ishin dėnuar mė shumė se organizatorėt e demonstartve tė Beogradit dhe tė Zagrebit, tė mbajtura po nė tė njėtin vit; ndonėse nuk kishin shembull nė botė qė demonstruesit tė dėnoheshin pėr vepėr tė tillė me kėso dėnimesh drakonike, prapseprapė pushteti jugosllav as me ato nuk ishte i kėnaqur. Kėtė do ta thonė shumė herė organet e burgjeve ku do t’i mbajnė dėnimet demonstruesit, do ta thonė plotikanėt serbė dhe kuislingėt shqiptarė, si Sinan Hasani, i cili vlerėsonte: Madje, edhe pėrkundėr masave administartive e ligjore, ... e as qė ishin adekuate dėnimet me peshėn e veprave dhe nuk iu shkulėn thellė rrėnjėt e irredentizmit dhe nacionalizmit shqiptaromadh” ... Pushtuesi jugosllav jo vetėm se i cilėsoi tė buta dėnimet e shqiptuara pėr demonstruesit, por kėrkoi qė ata tė jenė gjithnjė nėn mbikėqyrje… dhe qė tė kihet kujdes pėr ēdo lėvizje e veprime tė tyre. Kėto cilėsime vinin pėr shkak tė qėndrimit tė tyre gjatė hetimeve, gjatė gjykimeve, gjatė mbajtjes sė dėnimeve dhe shoqėrimit tė tyre pas lirimit nga vuatja e burgut… gjatė hetimeve kishin mbajtur qėndrim tė fortė dhe me asnjė fjalė nuk e kishin rėnduar njėri tjetrin; gjatė hetimeve secili prej tyre e kishte marrė mbi vete organizimin e demonstrata, me qėllim qė nga hetimet tė liroheshin tė tjerėt ose qė nė gjykim tė lehtėsiheshin ata, pa marrė parasysh se sa do tė dėnoheshin vet; gjatė mbajtjes sė dėnimit do tė jenė shumė solidarė mes vete, duke u ndihmuar reciprokisht dhe duke bėrė disa herė greva nė mrojtje tė njeri-tjetrit… edhe pas lirimit tė tyre nga vuatja e dėnimit, ishin gjithnjė sė bashku nė shoqėri, nė shtėpi tė njėri tjetrit, nė fakultete, nė gazmende familjare, nė vizita tė ndryshme, nė shėti nė qytete, etj…arsyeja pse ishin tė tillė: njė kohė tė gjatė njheshin reciprokisht para se tė arrestoheshin; nė ngritjen e tyre intelektuale dhe nė vetėdijen e lartė kombėtare.. Me burgosjen e tyre pushteti jugosllavė mendonte se do tė ērronjosė definitiv irredentizmin shqiptar nė Kosovė”.

Andi Ballshi

Numri i postimeve : 4
Registration date : 23/12/2009

Shiko profilin e anėtarit

Mbrapsht nė krye Shko poshtė

Viti gjashtėdhjetėetetė - Dasmė e madhe LLAPJANE

Mesazh  Andi Ballshi prej Tue Feb 16, 2010 3:32 pm

DISA KUJTIME PLOTĖSUESE PĖR SHOKĖT INTELEKTUALĖT DHE POLITIKANĖT E ASAJ KOHE:

Ejani, ejani, o kujtime, se kam nevojė pėr ju. Zėmra sot mė ka pikėllim. Ejani se u dua. T’ėmbėla a tė hidhurė, gjithnjė u kam dashur, o miqt’ e mij... Midhat Frashėri/

Xheladind Rekaliu dhe tri nėnat tona tė mėdha

Pėr Xhelėn, diku mė lartė, kam thėn se ishte serioz, tepėr serioz, por edhe I sinēertė, tepėr I sinēertė. Ai ishte enverist, tepėr enverist. Ai ishte fanatik enverist, ashtu siē ishim shumica. Ishte fanatik enverist jo pse ishte komunist, por pse ishte nacionalist!-nė vitet e 68-ta, mendoj se tė gjithė ekstremistėt-nacionalistėt ishin enveristė. Ai ishte I pakompromist-nuk donte ta dinte tė pėlqen apo nuk tė pėlqen ta hudhte nė sy, prapa kurrė. Ishte optimist-fanatik optimist.
Me Hamitin kishin shumė tipare tė pėrbashkėta por edhe shumė gjėra qė I dallonin, gati aq sa I bashkonin. Ajo qė I bashkonte-dashuria pėr atdhe-kombėtaren-besimi nė liri-bashkimi-optrimizmi. Edhe nė sėmundje, qė tė dyve tė pashėrueshme e shumė tė rėnda, qė tė dyt treguan njė durim tė paparė. Mejkėt kanė thėnė se dhembjet e Xhelės kanė qenė dhimbje tė mėdha, tepėr tė padurueshme, por kurrė nuk u dėgjua tė ankohej, kurrė nuk bėri oh, gjithnjė sipas porosiė sė Nėnės sė Mic Sokolit:Plaē I thoshte dhimbjes. I tillė ishte edhe Hamiti. Edhe ai pati njė sėmundje tė rėgjatė e tė rėnd.

Xhela nuk mund tė kishte shumė shokė. Ishte tamam njė personazh i Niēes. Ishte i zhveshur. Kishte njė fytyrė. Nuk vente maskė. Si pėr miqtė si pėr armiqtė, ishte ai qė ishte. Nuk shtihej. Mė duket se ėshtė i vetmi njeri qė kam njohur, qė nuk dinte tė shtihej, nuk dinte tė gėnjente... Kur fitonte njė bindje pėr tjetrin ishte vėshtirė t’i nxirrej nga koka! Ai kurrė nuk arsyetohej as ankohej. Ishte shumė i hidhėruar pėrse nuk pata shkuar nė mbledhjen e 24 nėntorit... Me asgjė, mė tha me njė rast, nuk mund ta arsyetosh mungesėn! Hamitit i kisha treguar tė vėrtetėn, dhe isha i bindur se i kishte treguar edhe atij, por ai ishte i tillė qė nuk donte kurrfar arsyetimesh. Madje edhe njėherė, nė prezencėn e Hamitit mė tha “Vėrtetė Dul, pėrse nuk erdhe atė natė”, meqė tė njėten pyetje dhe nė tė njėtėn mėnyrė ma kishte bėrė edhe njė herė... Kur e pashė se ishte aq i mllefosur, edhe unė kokė shqiptari, desha t’i them “nuk desha tė vijė dhe pikė dhe pėr kėtė kurrė mė nuk dua tė bisedojmė”, por nuk pata kohė meqė ndėrhyri Hamiti dhe tha: Xhelė a po di ēka po flet? Ti po sjellesh tamam si njė komisar komunist … U shkaktua njė heshtje pak sa e gjatė… Xhela, pas pak nxori njė cigare, e ndezi, e thithi dhe filloi njė muhabet krejt tjetėr, sikur tė mos kishte ndodhur asgjė. Ka qenė tepėr vėshtirė tė mbash inat me tė. “Po shkojmė te unė pėr darkė, besoj se nėna do tė na pėrgatit diēka tė mirė dhe do ta luajmė nga njė shah, tha pas njė heshtjeje tė gjatė. Shkuam te ai ku ndejtėm deri vonė dhe u kėnaqėm. Askund nuk ndiheshim mė mirė dhe mė tė lirė se aty... O zotė ēfarė gruaje dhe ēfarė nėne e mrekullueshme ka qenė nėna Bahrie. Mė kujtohet, gjatė kohės sa ishte Xhela nė burg, ishte e sėmurė, edhe ajo pati njė sėmundje tė rėndė e tė gjatė, bashk me Jetishin, tė atin e Xhelės e dėrguam te mjeku. Kur u kthyem nė shtėpi, unė desha tė largohem, Jo tha, do tė hysh brenda, ta pish njė kafe, sikur tė ishte Xhela kėtu dhe mė pėrqafoi duke mė thėnė: “ Linda njė djal e Zoti mė dha edhe disa tė tjerė, kur ju shoh juve mė duket se edhe zemrėn disi e kam tė plotė”. Vėrtetė ka qenė njė nėnė e madhe, dhe jo paarsye, bashkė me nėnėn e Ismail e Osman Dumoshit, nėnėn Sadie, dhe nėnėn e Sabri e Selatin Novosellės, nėnėn Naile, i quanim Tri nėnat tona tė mėdha.
Natyrisht, kishim pasur edhe mospajtime tė tjera… Pėr disa (anėtarė tė grupi tonė) zbulimi, burgosja dhe dėnimi i Adil Pirevės ishte humbje, pėr tė tjerėt fitore! Por kėto mospajtime kurrė nuk kanė ndikuar qė tė hidhėrohemi e tė mos flasim, ose tė leēitemi.
HAMIT ABDULLAHU: Toska i Llapit
(Hamiti vdiq mė 30 korrik 1994)
Me Hamitin siē shkruam mė lart, u njohėm nė vitet e pesėdhjeta. Edhe pse ka kaluar, gati njė gjysmė shekulli, truri im e rikujton, takimin e parė me Hamit Abdullahun, mu sikur tė ishte dje! Atė ditė tė largėt tė 28 nėntorit l957, kur nė dyqanin tonė tė rrobaqepėsisė, erdhi atdhetari Shaban Shala. Ishte veshur si pėr bajram (festė), "ēou" mė "urdhėroi". Vetėm disa metra larg dyqanit tonė ishte Klubi i emigrantėve shqiptarė. Pas njė trokitjeje tė Shabanit, derėn e hapi njė zgjatafell, me sy tė vegjėl tė stėrkuqur e zhbirues, i cili kundėrmonte njė erė tė rėndė rakie. Nė murin pėrballė mė ra nė sy fotogrfia e njė plaku mjekėrbardh dhe shqiponja e zezė dykrenare nė fushėn e kuqe. Shabani sikur e kuptoi habinė time, duke bėrė me gisht drejt murit pėrballė, mė tha: " Ky plaku mjekėrbardh ėshtė Ismail Qemali, qė mė 28 Nėntor 1912 e ngriti flamurin nė Vlorė, lart ėshtė flamuri shqiptar, anash portreti i Skėnderbegut, kurse kėto fotografi janė tė tre vėllezėrve frashėri.
Ai qė na hapi derėn iu drejtua njė ēuni 15-16 vjeēarė, qė mė vonė mora vesh se quhej Hamit, me njė zė tė lartė e tė vrazhdė, " Tė thashė se nuk pėrshėndetet shqiponja ashtu, ajo ėshtė pėrshėndetje enveriste. Hamiti si pėr inat tė tij, ngriti dorėn e djathtė, duke e bėrė grusht, dhe ia krisi me sa zė qė pat, "Pėr atdhe me ty pėrpara".
Ky ishte takimi i parė me Hamit Abdullahun. Kjo ishte edhe hallka e parė qė na lidhi - Shabani - Klubi i emigrantėve shqiptarė - Flamuri kombėtar - portreti i Skėnderbeut - Ismail Qemal Vlora dhe vėllezėrit Frashėri.
Hallka e dytė, ishte "Bagėti e bujqėsia" e Naimit, prap pėrmes Shaban Shalės dhe Lahuta e Malcisė. Kėsaj hallke i shtohet Radia Tirana dhe shumė libra tė tjerė tė ndaluar, me pėrmbajtje "armiqėsore" qė Hamitit ia dėrgonte nga Tirana, njė kosovar, sa mė kujtohet quhej Mursel Halimi, pėrmes punėtorėve kosovarė qė punonin nė Zvicėr e nė Gjermani.

Hamitin tė gjithė e nderonin, tė gjithė i nderonte

Mungesėn e shkollimit Hamitit ia kishte plotėsuar oda, plus edukata familjare, kontakti me njerėz tė profesioneve tė ndryshme, e veēanėrisht leximi sistematik i librit me pėrmbajtje atdhetare. Pėr t'u bėrė atdhetar i mirė, thuhet, nuk duhet shkollė e madhe, mjafton vullneti, dėshira dhe guximi e qė nuk i munguan Hamitit Tė gjithė myshterinjėt i nderonte dhe tė gjithė e nderonin, por ndaj ish tė burgosurve politikė, atdhetarėve llapjanė, duke filluar nga Mulla Ramė Govori, nismėtarit tė NDSH dhe ismail Ajetit-Bushit, tė cilėt ishin dėnuar me pushkatime e burgim tė gjat, ndaj anėtarėve tė Organizatės sė atdhetarit Sabit Kapitit, si Nuhi Gashi, Xhafer Meta, Nexhmi Sejdiu, Ibrahim Demolli, etj, si dhe anėtarėve tė LBSH-sė tė Adem Demaēt, Azem Beqiri, Zeqir Gėrvalla etj, kishte njė nderim tė veēantė.
Hamiti veēmas dallohej nga anėtarėt e grupit me guximin, vendosmėrinė dhe urtėsi e gjindshmėri.
Guximin e tregonte duke u shoqėruar me ish tė burgosurit politikė, me shpėrndarjen e librit me pėrmbajtje atdhetare, pėr ēka mund tė "fitonte" disa vite burg. i pari ndėr tė parėt e vuri nė dyqan flamurin kombėtar dhe portretin e Skėnderbeut. Qė nė vitet e pesėdhjeta i shkruajti Radio Prishtinės, "Pėrse nuk flisni gjuhėn e Naimit, bilbilit tė gjuhės shqipe". Natyrisht letra nuk u lexua, pėr ēka ishte dėrguar, nė emisionin "Lexuesit na shkruajnė", por u pėrcoll atje ku pėrcillej ēdo gjė e "dyshimtė e nacionaliste". Qė atėherė u quajt toska i Llapit. Jo vetėm se pranoi qė mbledhja e 24 nėntorit 1968 , ku definitivisht u vendos tė organizoheshin demonstratat e 27 nėntorit nė Podjevė, tė bėhet nė shtėpinė e tij, por edhe mori pjesė nė pėrgatitjen e parullave dhe me Flamurin kombėtarė nė dorė iu priu demonstratave, jo vetėm rrugėve tė Podjevės por edhe atyre tė Prishtinės...
Se vėrtetė ishte i gjindshmėm tregon ideja e shpikjes sė letrės anonime, tė cilėn organet e hetuesisė e kishin "ngrėnė" siē thoshte shpesh e qė ishte njė ide shumė e qėlluar dhe e menēur. Ajo letėr "shkėputi" lidhjen me mbledhjet e mė parshme organizative, po ashtu edhe me Grupin organizues tė Prishtinės dhe lehtėsoi (vėrtet rėndoi akuzėn ndaj Hamitit) akuzėn ndaj Adilit, (Pirevės), Xhelės, (Rekaliut( dhe ilazit (Pirevės) por edhe pėr tė gjithė anėtarėt e grupit tė Podujevės ishte njė lehtėsim i madh, meqė ishte marrė si e vėrtetė se ideja, qe edhe nė Podujevė tė bėheshin demonstratat, kishte lindur nga kjo letėr – aty pėr aty. Po si kishte lindur kjo ide? Vėrtet prindėrit na kishin mėsuar tė jemi tė drejtė, tė ndershėm dhe gjithmonė ta flitshim tė vėrtetėn, vetėm tė vėrtetėn, po tė shkohej edhe koka, mirėpo jeta, pėrvoja, na impononte diēka tjetėr. “Edhe nė mbledhjen e 24 nėntorit lindi ideja e letrės anonime, por, derisa ngjitesha shkallėve pėr te hetuesi", tregonte Hamiti, mu kujtuan fjalėt e “imamit” tonė, si e quanim shpesh Mulla Ramė Govorin, "armikun rreje, hedhja derisa s'ta ka hedhur ai, kėshtu na porosit edhe Kurani i madhėrueshėm. Ndaj tė pabesit s'ka besė, thotė populli i ynė i menēur". Edhe tubimi nė shtėpinė e tij kur u mbajt mbledhja vendimtare pėr organizimin e demonstratave, kinse pėr tė pėrgėzuar hyrjen nė shtėpi tė re, ide shumė e qėlluar, po ashtu ishte ide e Hamitit...
Ėshtė thėnė se Perėndia, pėr profetė, zgjodhi njerėz tė thjeshtė e pa shkollė dhe pa influencė, vetėm e vetėm pėr tė poshtėruar filozofėt dhe njerėzit e mėdhenjė e tė shquar, ndėrsa ne do tė shtonim se Perendia , nė vitet e 60-ta, zgjodhi pikėrishtė Hamitin pėr tė poshtėruar disa intelektualė dhe politikanė llapjanė, ashtu siē zgjodhi nė vitet e 90-ta, ushtarėt e UĒK-sė, pėr tė poshtėruar politikėn dhjetėvjeēare tė nėnshtrimit.

XHAFER META (njė ish i dėnuar politiksht)

U ēoftė e mbara e dalshi faqebardhė dhe ta dini se po ua kam lakmi!(Fjalėt e fundi, nė dalje nga duqani)

Njė mbrėmjen e 26 nėntorit, gjersa isha pėrgatitur ta mbyllja dyqanin, sa i kisha fikur dritat, erdhi, mėsuesi dhe atdhetari i njohur i kesaj ane, Xhafer Meta. I them tė dalim ta pijmė nga njė kafe, jo, tha do tė ulemi pak kėtu, dhe mos i ndez dritata!. Pak mė shkoi mendja se pėr ēka kishte ardhur pikėrish nė kėtė kohė. Filloi ngadal, ashtu si e kishte ai zakon, me njė zė tė qetė, “Mė duhet tė bisedoj diēka me ty Dul, si vėllau me vėlla apo si prindi me evlat. Unė, si e di, kam shumė fėmijė, por Tefikun e kam si hazreti Jakupi Jusufin”, e dita se ku po del, “ashtu desha t’i them unė jam pėr Halitin, babain tim, por e tha ai vetė. Edhe ti tash veē je prind, e di se ē’ėshtė evlati. Bali Halit ėshtė shumė i merakosur. Ai nuk mund ta paramendojė qė ty tė ndodhė diēka… Dėgjo, Xhafer, i them, jeni ndėr njerėzit mė tė nderuar nga unė, jeni ndėr ata qė ua kam pasur lakmi, ende pa ju njohur, vetėm emrin kur ua kam dėgjuar, herėt si fėmijė edhe nė odėn tonė por mė shumė tė dajat. Pėr herė tė parė ju pashė, nėse tė kujtohet, nė vitet e 50, kur erdhėt me Riza Vokrrin, nė Ballofc, pėr ta bindur Balin Halit qė tė mė dėrgonte nė shkollė... Mu si sonte qė ke ardhur tė mė bindėsh qė tė heqi dorė nga “Politika”… Jam gati pėr ēdo gjė qė kėrkoni t’ju dėgjoj, por vetėm kėtė mos e kėrko tė lutem, nga unė... Qėllimin kryesor e kishte qė tė mos mirrja pjesė nė demonstrata. E dini, jam i sigurtė se keni qenė njoftuar, pėr 8 nėntorin. Unė nuk kam dashur tė bisedoj me ju, jo pse nuk kam pasur besim te Ti por nuk kisha besim tek vetja, andaj mė ėshtė dashur tė mbaja njė rezervim ndaj teje, ashtu si edhe ndaj disa tė tjerėve. E di tha, ndoshta edhe mė mirė ėshtė bėrė qė ajo pėrpjekje dėshtojė. Unė, i them mendoj ndryshe, dhe pikėrishtė kėtu ėshtė problemi qė unė nuk mund tė heqi dorė nga ajo qė po kėrkon babai im. Unė e ndiej vetėn fajtor pėrse atė ditė nuk mundėm t’i thomi Ali Shikrisė boll mė... A bėn tė tė pyes unė diēka, i them, a keni marrė pėlqimin nga bablokun, baba Met, dhe ai keni treguar se ēka je duke bėrė, edhe pse e di, si e di gjithė Llapi, se ai ka qen njė trim dhe patroit i njohur? Natyrisht, tha, jo, Po sikur ta pyetshe, e tė thoshte “Jo”, do ta dėgjoje?! Nuk mu pėrgjegj, vetėm mė shikoi drejt nė sy, me sy tė pėrlotur. Pasi, pushoi pak, tha: Tė them tė drejtėn jam prek pak qysh mos me mė njoftue, pėr 8 nėntorin! (Ishte fjala pėr pėrpjekjen e demonstrimit gjatė mitingut tė pėrmendur). Baca Xhafer, i them, edhe njė herė po ta them se nuk ka qenė nė pyetje mosbesimi, dhe se nuk ka nevojė tė ta pėrsėris se sa i nderuar ke qenė, jo vetėm nga unė po nga tė gjithė llapjanėt, e sidomos nga shokėt e grupit, por vendimi ynė ishte ishte i tillė, dhe ia tregoj shkaqet e mosbisedimeve dhe kėshillimeve me disa, siė kemi theksuar gati nė fillim...
Ėshtė edhe njė arsye tjetėr, madje shumė e madhe, qė unė nuk mund tė heqi dorė nga ajo qė kėrkon im atė, ėshtė mosshkuarja nė mbrėmjen e 24 nėntorit te Hamiti, (mosmarrja pjesė mbledhjen e 24 nėntorit), dhe, nėse nesėr unė nuk u bashkangjitem shokėve si do tė komentohet?! Hė tė lutem veje vetėn nė vendin tim. Mendoi bukur shumė, mu duk tepėr gjatė, dhe mė nė fund u pėrgjegj: “Do tė veproja ashu siē paske vendosur ti, dhe shtoi “Qofshi faqebardh e u daltė mbarė”.
Po a bėn edhe njė pyetje, si lindi kjo ide dhe kush qėndron prapa jush? Iu pėrgjegja shkurtimsht, se ideja pėr njė lloj proteste ishte paksa mė e moēme... (shih te Ideja
Pas sa vitesh, pas vdekjes sė Xhaferit, i biri Tefiku, mė pati treguar, se nė mbrėmjėn e 7 nėntorit 68, M.B. njė kryudbash me njė tjetėr paskan ardhur nė shtėpi tė Xhaferit dhe iu paskan kėrcėnuar se nėse nesėr, (ėshtė fjala 8 nėntorit ditėn e Mitingut), ndodh diēka dije se kije me pėsue shumė keq!.. Ėshtė interesan, se po ky M.B., me njė polic, nė mbrėmjen e 7 Nėntorit 1968, erdhi para dyqanit tim, iu afruan Flamurit kombėtar, ishte i ri kuq si gjaku me shqiponjen e zezė dykrershe, i madhėsisė 2x1,30, e shikoi bukur gjatė, pastaj filloi ta shikoi dhe prek flamurin jugosllav, dhe atė tė partisė qė ishin shumė mė tė vegjėl dhe tė vjetėr, ai jugosllav ishte edhe i shkyer mu si njė leckė, hyri brenda dhe mu drejtua me fjalė shumė tė ashpėra “Pse kėshtu kush je ti qė guxon tė luajshė nė kėt mėnyrė me flamuj?!... Po atė natė Flamurin kombėtar persona tė panjohur patėn ndyer, jo vetėm me baltė… Erdhi Raif Gashi e shikoi, as mė pyeti gjė, as i tregova se kush ishin pėrdhėnuesit, isha i sigurtė se cilėt ishin.

RAMUSH RAMA (Kryetar komune)

Pas botimit tė Fejtonit pata mjaft vėrejtje tė drejpėrdrejta por edhe tė tėrthorta rreth shkrimit pėr Ramushin, se kam qenė tejet subjektiv dhe se kam shkruar me njė simpati tė madhe e qė nuk e paska merituar. (Vėrejtje kam marrė edhe pėr disa tė tjerė, disa ndoshta me vend).
Po, e pranoj se kam shkruar me njė simpati tė madhe dhe mendoj se edhe ndonjė tjetėr do tė shkruajė pėr Ramushin dhe se Ramushi e meriton kėtė. As qė mė shkon mendja se Ramush Rama ka patur vetėm merita pa asnjė “gjynah”. Pse shkrova dhe do tė shkruaja me njė simpati pėr Ramush Ramėn? Pėr emrin e Ramushit, pėr herė tė parė dėgjova nė vitet e pesėdhjeta, sė pari nga shoku e miku im, tani i ndjerė, mėsuesi Imer Ajvazi, se si nė njė mbledhje tė mėsuesėve llapjanė, me njė guxim tė madh, kishte mbrojtur shkollėn shqipe qė donin ta mbyllnin shovnėt serbė. Kėtė, sipas kujtimeve tė Nazmi Sejdiut dhe Shefki Zenelit (qė tė dytė mėsuesė nė vitet e 50-ta), Ramushi e kishtė bėrė edhe nė Prishtinė kur edhe kishin dashur ta burgosnin. Kjo pėr mua thoshte se ai ishte njė atdhetar i madh por edhe guximtar. Se ishte trim, mendoj se e vėrteton edhe ky rast: Nė maj tė vitit 1963, i veshur si ushtar, pritsha nė koridorin e komunės, Ramushi kaloj atypari dhe pas 10-15 minutash duke u kthyer mė pyeti se ēka po pres, i tregova, hapi derėn e zyres, para sė cilės isha duke pritur dhe iu drejtua punėtorit zyrtar mė kėto fjalė: Stevo pėr pesė minuta t’ia kryesh punėn kėtij ushtari, mbylli derėn dhe shkoi duke me thenė, “Nėse nuk ta kryen pėr dy-3 minuta eja te unė” Vėrtetė pas dy-tre minutave doli Steva me dokumentin nė dorė, “Merre, mė tha, “tuzhibabo jedno” (qaramash-njeri qė ankohet pėrherė). Njė tjetėr moment qė pėr mua ishte shumė mė madhor se dy tė parėt, ishte i vitit 1967, po atė ditė qė u konstitiua- Kuvendi i Kosovės, ku Fadil Hoxha ishte zgjedhur kryetar Kuvendi. Nė mbrėmje ishim mysafirė te Idriz Hasani: Ramushi, i vėllai Kadrushi, Jakup e Xhafer Ejupi dhe unė. Kadrushi pėrmendi njė rast kur i kisha kėrkuar ndihmė pėr ta vizatuar shqiponjėn nė njė pėlhurė, dhe mė quajti disi pariot. Ramushi reagoi, plotėsisht me vend. “Patriot, tha, ishte Shaban Shala qė dha jetėn pėr flamur, dhe se me emrin e tij duhet tė emėrohet ndonjė shkollė nė Llap”. Kjo pėr mua ishte e pabesueshme. Tė dėgjoja nė vitete e gjashtėdhjeta nga kryetari i komunės, qė njė shkollė tė emėrohej me emrin e Shaban Shalės, tė cilin e kishin mbytur udbashėt e tė njėjtit shtet tė cilin pėrfaqėsonte Ramushi, ishte befasia mė e madhe dhe mė e kėndshme pėr mua... Ramushi foli edhe pėr zgjedhjen e Fadilit pėr kryetar Kuvendi, mė kujtohet rikthimin e tij nė Kosovė e konsideronte si ngjarje shumė tė madhe pėr Kosovėn. Ėshtė e vėrtetė se ramushi ka qenė njė fadilist i flakėt. Nė tė kohė, mendoj se shumica e intelektualėv qė i konsideronim si mė shqiptarė, kėn qenė fadilista. Kėta intelektualė, shumica mėsuesė kishin ndikuar te njė numėr i madh llapjanėsh qė Fadili tė pėrmendej me njė simpati tė madhe. Nuk e mohaj edhe unė, por si zejtar e admiroja...
Mendoj se Ramushi u takon atyre poltikanėve shqiptarė, qė siē thotė V. Majer mezi pritnin tė dėgjonin zėrin e popullit pėr ta pasuruar pozitėn e autonomisė… dhe se nuk i takon byrokracisė politike tė tė vjetėrve por as tė tė rinjve… Ramushi ishte njėri nga ata politikanėt realist, qė, siē thotė Demaēi, “nuk u mungonte ndjena atdhetare, por ishin real dhe e dinin se ēka ėshtė e mundur e ēka jo…
Historiani llapjan, Dr. Fehmi Pushkolli, nė librin: “Llapi gjatė historisė”, lidhur me Ramush Ramėn shkruan: “Si kryetar i Kuvendit tė Komunės nė Podjevė ( ishte brenda viteve 1967 - 1969), “Ramush Rama ka dhėn kontribut tė veēantė nė zhvillimin e arsimit, shkollave, kulturės dhe tė tjera, jo vetėm pėr Llap, por edhe pėr Kosovėn nė pėrmasa kombėtare. Me angazhimin e tij, nė vitin 1962 u hap Gjimnazi nė Podujevė.. u ngritėn 10 shkolla tė reja nė fshatra… dėrgoi 83 mėsuesė, pa shkėputje nga puna, nė kryerjen e Shkollės Normale nė Prishtinė, … u ndanė 272 bursa pėr nxėnės e studentė… Nė vitet 1969-1974 ishte deputet dhe kryetar i Kėshillit pėr Arsim. Shkencė dhe Kulturė nė Dhomėn Krahinore tė Kuvendit tė Kosovės, koha mė e rėndėsishme pėr formimin e institucioneve, sė Universitetit, RTP… Prej vitit 1974-1981 ishte drejtor i Entit tė Teksteve dhe Mjeteve Mėsimore tė Kosovės...”
Kaq pėr Ramush Ramėn. Kėto ishin ato qė mė kishin shtyrė tė shkruaja me simpati dhe nė njė mėnyrė subjektive. Mė ka mbetur disi nė kujtesė njė shkrimi i Rrustem Berishės, nė “Zėri...” ato ditė qė ishte zgjedhur Ramushi pėr kryetar komune, se si intelektualėt llapjanė i kanė borxh t’i ndihmojnė Ramushit. Besoj se shumė intelektualė llapjanė kanė se ēka dhe pėrse tė shkruajnė pėr jetėn dhe pėr veprėn e Ramushit, tani tė ndjerė.

Profesor Shefki Sejdiu &. Rizah Vokrri

Bartje nga Kujtimet: Unė profesorin Shefki Sejdiun e njihja, vetėm si fytyrė, si profesor gjimnazi. Kurrė as njė mirėmngjes nuk i kisha thėnė. Ishte vėshtirė qoftė edhe njė mirėmengjesi t’ia drejtoje! Edhe po ta njihja nuk kisha guxim tė bisedoja me tė. Ai ishte tepėr serioz, kjo nuk mė pėlqente te Ai. Gati gjithnjė e shihja fillkat vetėm, me askėnd nuk shoqėrohej gjatė shkuarjes-ardhjes pėr nė gjimnaz! Kisha dėgjuar nga Rizah Vokrri, se shqiptar mė tė zotin, e mė tė mirė, jo vetėm nė Llap, por as nė Kosovė nuk ka. Dy tri herė mendova t’i them axhės Rizah qė tė bisedonte me profesor Shefkiun, por hoqa dorė, edhe pse me axhėn Rizah bisedoja si me vėrsnikėt, apo kolegėt e mi. I kam besuar shumė por edhe mė ka besuar. Shumė mė ka dashur por edhe mė shumė e kam dashur. Nuk besoj se na lidhte vetėm ana familiare “ilake”. Nėna e axhės Rizah dhe gjyshja ime, nga nėna, ishin motra. Na lidhte diēka ma shumė. Janė disa tė tjerė, si Faik Zeneli-Pakashtica, Mulla Mehmeti-Bajrami, nga Dumnica, Emin Maloku, Mulla Ismaili nga Perani,… qė pėrveē shokėve dhe miqve tė ngusht, tė babės, si Mulla Ilazi-Prapashtica, Nexhmi Z. Sejdiu, e disa tė tjerė, mė kishin pranuar si vėrsnik tė tyre. Nuk di pse. Di njė gjė se ky pranim, kjo miqėsi qe shtuar shumė pas ngjarjeve tė 68-shit.
Nuk kam mundur ta harroj njė “ligjeratė”, tė Mulla Ilazit, qė e pėrsėriste nė xhami e nėpėr oda, me rastin e regjistrimit tė popullėsisė nė vitet e 70-ta: Ne tė gjithė mendojmė shqip, tė gjithė flasim shqip, pse jemi shqiptarė, e jemi shqiptarė pse kėshtu deshi Krijuesi ynė. Ēfarėdo qė bėjmė ndryshe jemi nė kundėrshtim me krijuesin, Allahun, Zotin tonė.

JETULLAH GASHI (Kryetar i Komitetit Komunal ne Podjeve)

Me insistimin e Hasan Shalės dhe tė Idriz Gashit, kisha konkuruar pėr arsimtar nė shkollėn e Bajēinės, edhe pse Komisioni mė kishte pranuar, si kisha dėgjuar, kishte ndėrhyrė Komiteti Komunal, dhe mė refuzuan. Nuk di as vet, por nga kurreshtja apo nga naiviteti, shkova nė Komitet. Mė pranoi mirė, dhe ndėr tė tjera mė tha se unė asgjė nuk kam gisht nė kėtė punė dhe se i vjen mirė qė paskam arritur nga njė rrobaqepės gati tė bėhem profesor, por mos e ndal dhe kryeje, vetėm njė gjė po ta them se kurrė nė arsim nuk do tė punosh… Mos mendoni se jeni mė shqiptarė se unė!. (Sa herė e kam dėgjuar kėtė frazė?!). Mos mendoni se e doni Kosovėn mė shumė se ne?!. Nuk them se jeni tė kėqinj, por se jeni nacionalista naiv dhe se nuk keni haber me politkė mund ta them. Nuk dua kėtu tė them ato qė kam thėnė dhe mė duhet tė them nėpėr mbledhje, se jeni nacoinalistė dhe irrdentistė, maoistė, enveristė, dhe se vetėm sherr jeni duke bėrė dhe duke sjellė probleme… madje tha edhe kėtė: keni marrė rrugėn e ballistėv, kur reagova, se si ėshtė e mundur, ne kaq tė ri tė jemi ballist. Ai tha se edhe nė Kroaci janė tė ri po shihni ēka po bėjnė… Ju nuk dini asgjė prej gjėje. Pėr atė qė ju mendoni ta realizoni ėshtė njė ėndėrr, ėshtė utopi. Rruga e vetme ėshtė kjo e LK me nė krye shokun Tito… Ai qė merret me politikė duhet ta dijė se ē’ėshtė e mundshem e ēka jo, tjetėr se ēka na kana. (!!!… Nga tė gjithė ju vetėm Skenderi, (Hoxha) ėshtė pėrmirėsua, ka pa gabimin, ndėrsa Hakifi (Sheholli) mund tė dijė diēka! Nuk di se ēka deshi tė thotė pėr Hakifin..) Tė gjithė tė tjerėt vetėm mund tė jenė nacionalista dhe asgja tjetėr, dhe nuk di ēka tė duhet ty tė shoqėrohesh me ta?! Ēka tu desh ta bėsh bajraktar tė birin e Jetishit, (ishte fjala pėr Xhelėn nė dasmėn e vėllaut tim), edhe mė keq ia fute Hilmi Durmishit nė veturė, ide e kujt ishte ky budallallėk, vetėm qė tė na nxirrni telashe e probleme. (Pėr kėtė rast po atė mbrėmje, si flitej, ishte tubuar Aktivi Politik!!). Ia thash ashtu siē ishte nė tė vėrtetė. Flamurin ia kemi dhėnė Xhelės me plotė vetėdije, meq mendonim se ai e meritonte, ndėrsa sa pėr Hilmiun, mund t’ua themė se nuk ėshtė bėrė me kurrfarė qellimi tė keq, por ka qenė vetėm njė rastėsi, asgjė tjetėr.
“Ne njihemi njė kohė tė gjatė, tė njoh shumė moti dhe mė njeh shumė mirė, mė intereson njė gjė pėrse tash nuk mė pėrshėndet si mė parė”, vazhdoi Jetullahu… Ishte e vėrtetė qė nga zgedhja pėr Kryetar tė LK nuk e pėrshėdtsha, shtihesha se nuk po e shoh, shkaku ishte se kishim dėgjuar se ėshtė duke e kundėrshtuar Ramush Ramėn dhe se ishte kudėr shumė intelekrualėv tė mirėnjohur llapjanė, tė cilėt edhe u detyruan ta lėshonin Podjevėn).. (As sot nuk e di se si dhe kush mė kishte propozuar pėr anėtar tė komisionit pėr zgjedhje nė vitin 1965. Jetullahu ka qenė kandidat, nuk e di pėr deputet Federativ apo republikan, gjat punės sė komisionit kishin ardhur disa rome dhe kur e panė mbiemrin Gashi, “Kurrė nuk do ta votojmė se ai nuk po na jep ndihma”, unė mundohesha t’ua skjaroj se nuk ėshtė ai gashi qė po mendoni, se ky ėshtė mėsues dhe se ėshtė shumė i mirė , (Jetullahu ndėrkohė kishte hyrė nė lokalin ku bėheshin votimet dhe e kishte dėgjuar “polemikėn” time me romet, dhe natyrisht i kishte ardhur mirė. Edhe mė parė vinte nė dyqan por pas kėtij rasti vinte edhe mė shpesh, edhe me punė edhe pa punė, dhe disi u bėmė shokė, ashtu si me shumicėn e mėsuesve tė tjerė llapjanė, tė cilėt, gati qė tė gjithė, i admiroja!
Kisha dėgjuar nga Rexhep Paēarada, Rrahim Gashi, (kryetar i rinisė) e shumė tė tjerė se ai (Jetullahu) nuk ishte zgjedhur me pajtimin- pėlqimin e plotė tė intelektualėve tė vėrtetė llapjanė, por nga karrieristėt, heshtakėt, injorantėtė, politikanėt lakej, politikanėt Legen, qė as dinin, as donin, as qė kishin haber nė politkė as ekonomi as tregti, madje shumica e intelektualėve tė vėrtetė e atdhetarė, ishin hapur kundėr tij, dhe pas zgjedhjes sė tij, ėshtė e vėrtetė se shumė prej tyre e lėshuan Llapin. Zgjedhja e J. nė krye tė komitetit mendoj ishte shumė e dėmshme. Ishte rival numėr njė i Ramushit. Natyrisht ai, sipas mendimit tim, kishte disa veti, karaktere pozitive, vėrtetė ishte serioz, me moral tė fortė, por aq i bindur nė drejtėsinė e titizmit dhe tė komunizmit jugosllav, se vetėm ajo ishte rruga e vetme, e drejtė dhe e vėrtetė!. Nuk mund tė them se ishte tradhtar dhe antishqiptar, siē etikohej... Unė shihja disa veti pozitive, ashtu si te shumica e njerėzve edhe tė mirėn edhe tė kėqen. Kurrė nuk i kam shikuar njerėzit vetėm tė zi as vetėm tė bardhė, por edhe tė pėrhimtė, gri… Nuk di nga naiviteti apo sinqeriteti i tepruar gjithnjė iu kam ofruar tė tjerėve me njė inferioritet tė tepruar dhe se ai filani ėshtė shumė mė i menēur se unė dhe ka mė shumė tė mira se tė kėqija!..

NDUE SELMANI: TI JE AVDULLAH SHNAJDERI – TERZIA A ?!

Nė vjeshten e viteve tė 70-ta pėr ēdo ditė udhėtoja me veturė pėr nė Prishtinė. Njė mengjes heret, Ndue Selmani, mė bėri me shenjė me dorė qė tė ndalem. Edhe atėherė edhe sot mendoj se nuk mė kishte parė mirė, ishte njė mengjes i ftohtė, xhėmat e veturės ishin mjegulluar, se pėrndryshe nuk do tė hipte nė njė veturė me mua. Po sa e kalova urėn mbi lumin Llap, takoi Hamitin. (Hamiti ushtronte zejen e berberit nė Lluzhan), E ndali veturėn dhe ia hapi, derėn e prapme. Hyn duke thėnė njė mirėmengjesi, vetėm pasi ulet vėren bashkėudhėtarin tjetėr. Tė kishte qenė ndonjė tjetėr, nė vend tė Hamitit me siguri do tė befasohej, ndoshta edhe do tė reagonte nė njėfarė mėnyre, por Hamiti ishte Hamit, e tė tillė ka pasur pak nė Llap. Asnjė fjalė, qė tė tre heshtnim, dhe qė tė tre, isha i sigurtė, mendonim tė njėten gjė. Vitet 68 e 69, demonstratat dhe dėnimet. Ndue Selmani, kishte qenė kryetar i gjykatės nė Podjevė dhe kryesues i Trupit Gjykues qė kishte dėnuar Hamitin, mė sė rėndi, Hakifin dhe Sabitin. Kėshtu kaluam gjer nė Lluzhan. Shtiheshim se po dėgjonim Radio Prishtinėn. Isha i sigurtė se asnjėri nuk e dėgjonim, por secili e mendonte tė njėjtėn ngjė por nga kėndi i vetė. Vetėm pasi zbriti Hamiti, Ndue ia zgjidhi grykėn thesit. Ti je Avdullah shnajderi (Rrobaqepėsi) a ? Po i them, e di ti se edhe para edhe pas gjykimit sa letra anonime kam marrė pėr ty, madje edhe ka patur interesime tė drejtpėrdrejta, pse nuk ishe nė mesin e kėtyre tė treve, (ishte fjala, pėr Hamitin, Hakifin e Sabitin. Qė u gjykuan si organizues tė demonstratave nė Podjevė). E kemi ditur se nė dyqanin dhe shtėpinė e juaj keni mbajtur mbledhje, e kemi ditur edhe shumė gjėra pėr ty e pėr tė tjerėt... por i kemi rėnė mė sė shkurti qė kemi mundur... Thėnė tė drejtėn mė befasoi. Edhe se si ia filloi tė flasė, gjė qė nuk e prisnja fare, por edhe mė shumė pėr atė qė tha. E filloi kėshtu: “ E di se nuk do tė mė besosh, por edhe ti edhe unė e dimė se nuk kam kurrfarė nevoje tė tė arsyetohem. Edhe atėherė edhe sot mendoj se e keni patur gabim. Mė janė dhimbsur mu si tė ishin djem tė mij, edhe ky berberi, edhe ai Sheholli, por mė sė shumti ai studenti, (ishte fjala pėr Sabiti Sylėn). Filloi tė arsyetohej, nuk e dija pėrse, as sot nuk e kam tė qartė, pėrse dhe ēka i duhej ajo. (Ka qenė viti 1972 ose 1973))...

STUDENTI N.N. Taman Zhozef Fushe i S. Cvajgut
Diku mė lart kam pėrmedur Studenti N.N, krėnden e xhehenemit. Kėtu do tė pėrpiqem qė portretin e tij ta pėrshkruaj pak mė gjėrėsisht. Vėrtetė ishte krėndja e xhehenemit, si e quanim atėherė, por edhe sot. Mė ka rėnė rasti tė rrij nė kafene e nė oda me tė, kurrė asnjė fjalė, kurrė, asnjėherė nuk iu dėgjua zėri pos njė zė i dobėt, zė sorre, i njė merhabaje tė shterrur. Kishte njė zė tė hollė femėror- as femre as mashkulli… Mė vonė “ekonomist” i diplomuar... tė mos dėgjosh sė paku njė fjalė qė vlen diē!... Askund nuk e kam gjetur mė tė pėrshtatshėm dhe nuk ėshtė dashur farė mundi tė gjejė shprehje tė qėlluara e tė duhura pėr tė portretizuar, botėn e brendshme dhe tė jashtme tė kėtij N.N. Askund nuk i flen vendi mė mirė se nė rrobet e Fushesė. Taman Zhozef Fushe i Stefan Cvajgut, (i njohur si biogarfi mė i shquar i figurave tė shquara por edhe tė urryera). Por unė nuk jam Cvajg as NN nuk ėshtė Zh. Fushe por njė ēyēar….“Sikur ta kishte kryer shkollėn e manastirėve-bizantine, pėr t’i mėsuar shumė gjėra, para sė gjithash teknikėn e tė heshturit dhe tė fshehurit, artin kryesor pėr tė fshehur ndjenjat, mendimet e veta. (Mjeshtrinė e hetimit tė botės shpirtėrore dhe tė psikologjisė sė njerėzve?) Askush nuk mund t’i zbulonte asnjė shenjė emocioni, zemėrimi, inati... “Faktin qė gjatė gjithė jetės, madje edhe nė ēaste tė shpėrthimeve tė pasionit, ky njeri arrin tė zotėrojė ēdo muskul tė fytyrės, qė asnjėherė, askush, nuk mundi tė zbulonte asnjė shenjė zemrimi, inati, emocioni nė fytyrėn e tij tė nemitur e si tė ngrirė qė me zėrin e tij monoton shpreh njėlloj qetėsisht edhe fjalėt mė tė rėndomta, edhe ato mė tė tmershmet dhe me hapa njėlloj tė qetė shkonte edhe nė dhomat e Perandorit, edhe nė mbledhjet gjithė rrėmujė tė Asamblesė… Fusheja edhe kur ishte tridhjetė e dy vjeē. Atė nuk mund ta quash kurrsesi burrė tė bukur. Trupi i ligur, i tharė, thuajse pa gjak; fytyra e ngusht, koskėdalė, me pėrvijime tė vrazhda, ėshtė e shėmtuar dhe antipatike. Hunda e mprehtė, buzėt e holla, gjithmonė tė shtrėnguara pas njėra-tjetrės, sytė e ftohtė, si tė peshkut, nėn kapakėt e rėndė e si tė pėgjumur, bebėzat e hirta, si tė maces, ngjajnė me zare prej xhami. Gjithēka nė kėtė fytyrė, gjthēka te ky njeri sikur vuan nga mungesa e mishit tė gjallė: ai duket si dikush nėn dritėn e njė llambe me gaz, i zbardhulėt, nė ngjyrė tė blertė, tė shpėlarė. Nuk ka shkėlqim nė sytė, nuk ka sensualitete nė lėvizjet e tij, nuk ndihet ndonjė kumbim i metaltė nė zėrin e tij...”
I tillė ishte edhe studenti N.N; Intrigash, edhe dje edhe sot edhe atėherė e kemi ditur…

PĖRFUNDIM
Shtrohet pyetja: A kanė qenė tė informuar organet partiake e shtetėrore pėr organizmin e demonstrata tė 68-shit??? Ka mendime se po! Kėshtu mendoj edhe unė... (shih diku mė 8 nėntor NN-in me njė tjetėr, tė cilin mjerisht e kam harruar, policia i kishte marrė dhe kishin shkuar pėr Orllan...) Nėse po! Pėrse lejuan tė organizoheshin ato? Pėrse nuk i burgosėn organizuesit para se tė vepronin?!
Mendoj se, natyrisht jo pėr tė gjitha hollėsitė, kanė qenė tė informuar. Pėrgjegjen “pse lejuan!? e gjej kėtu: Politikanėve shqiptarė iu konvenonin kėto demonstrata dhe kėrkesat e tyre. Ishin po ato kėrkesa qė nė fillim tė diskutimeve rreth ndėrrimeve tė Kushtetutės jugosllave i kishin kėrkuar. Cili politikan shqiptar mund tė ishte kundėr Vetėvendosjes, kundėr asaj qė Kosova tė ishte elemnt federativ dhe kundėr Republikės sė Kosovės?! Edhe nėse kishte kundėr ndarjes nga Serbia, ata ishin tė pakėt. Nė Podjevė flitej se vetėm njėri nga strukturat e larta, kishte shprehur habi: Si ėshtė mundur tė ndahemi nga Serbia!) Por edhe ish-rankoviqve po ashtu u konvenonin kėto demonstrata! Donin t’i tregonin opinionit jugosllav se vetėm dora e fortė, ashtu si politika rankoviqiane mund t’i mbajė nė zap shqiptarėt.

Sa i pėrket strukturave tė udhėheqėsve politikė tė Llapit, edhe nėse nuk na kanė dashur, mendoj se, shumica e tyre nuk na kanė urrejtur. Kishte prej tyre qė edhe haptas e shprehnin simpatinė ndaj organizuesve tė demonstratave. Kam pas fituar njė bindje se edhe atyre u kishin pėlqyer. Por, ishte Partia ajo qė caktonte se ēka duhet dashur – ēka duhej pėrkrahur, e ēka duhet urrejtur. Mė duket se mė shumė u pėlqente se sa ishin kundėr, kjo fare lehtė vėrehej nė sjelljet e tyre, se si gjithnjė mė dukej na shikonin me njė simpati. Kėtė mendim timin e vėrteton edhe rėfimi i Hamitit, pak ditė para se te vdiste. “Gjithnjė e kam parasyshė fytyrėn e Ramush Ramės, (kryetari i komunės) edhe pse mundohej tė tregohej shumė i ashpėr, unė disi vėreja njėfar nėnqeshjeje nė fytyrėn e tij, dhe mė dukej sikur thoshte, “Grahni ju se shumė mirė e keni nisur veē mos e teproni, unė po bėj punėn time e ju bėnie t’juajen”. Hamitit, Ia pėrkujtoj njė mbrėmje nė korzėn e Podjeves, derisa shėtitnim, ishim 10-12 veta me koka tė qethura, njė bashkėvendas i tij, kishte thėnė: “I shihni kėta, pa flokė? Unė do t’ua hiqsha kokat, jo flokėt! “Po, po, por ai ishte njė kurkushi, edhe pse mė vonė pati marrė funksione tė larta nė komunė, kam njė bindje se asnjėri nga udhėheqėsit komunal nuk do tė mendonte kėshtu”. Edhe atėhere edhe sot mendoj se Hamiti kishte tė drejtė.
Ndėrsa Xhafer Ejupit, Jakup Ejupi, drejtori i shkollės, ku punonte Xhaferi, atė natė kur ka shkuar te Hamiti, me lot nė sy i kishte thėn:Ta kam lakmi dhe qė nga sonte rroga ime do tė ndahet nė dy pjesė, njėra pėr familjen tėnde dhe tjetra pėr familjen time!”
.................
Nga gjithė kėto kujtime shihet se pėr demonstratat e 68-shit kanė qenė dy taborre tė skajshme tė intelektualėve dhe tė politikanėve shqipatarė: njėri qė i tejēmonte, tjetri i nėnēmonte. Natyrisht kishte edhe tė tillė qė ishin aq indiferent thuase nuk kishte tė bėntė farė me tė as me rrethin ku jetonin…!
Deri sa njėri taborr, vazhdimisht pėrsėriste: Ju kemi thėnė se kėto demonstrata sjellin vetėm dėm do tė hiqen edhe ato pak ndryshime pas Plenumit, ua keni hapur gojėn nacionalistėve serbė- ish udbashėve, dotė ēojnė ujė nė mulli tė tyre, ata tash do tė shfryhen, etj, etj., Mustafė Hoxhė Nishefci, sipas Dr. Hakif Bajramit do tė thotė: ... mė duket se mė 1968 rinia e tha fjalėn e saj: filloi tė qajė... Ato ngjarje na kanė dhėnė krah, na kanė dhėnė Flamurin me tė cilin hyra nė Prishtinė triumfalisht si komandant mė 18-19 nėntor 1944… demonstratat e 68 ia kanė dhėnė – vu – kapakun tragjedisė sė shpėrnguljeve nė Turqi. Demonstratat e 68 kishin hapur dy pėrspektiva strategjike kombėtare, sė pari e shpejtuan aktivitetin pėr hapjen e Universitetit, sė dyti ato hapėn nevojėn qė nė krye tė Partisė nė Kosovė tė vijnė kuadro tė reja…Rruga jonė deri nė vitin 1968 del si e projektuar me njėfarė stihije politke…
E ndiej njė si detyrim shpirtėror qė kėtu t’i shėnoj disa fjalė tė axhės tim,Tahir Nishefcit: “Unė nė jetėn time kam pasur disa gėzime qė kurrė nuk kam mundur ta harrohen, e njėri nga ato gėzime ka qenė dita kur hyri nė kafenė (nuk mė kujtohet emri i kafesė, an) njė shok ( sa mė kujtohet ishte fjala pėr Shaban Lepajėn ) dhe na tha “Myzhde vllazėn Kralevina e Jugosllavisė kapituloi! U quam dhe u pėrqafuam duke qajtur nga gėzimi. Njė kėsi gėzimi kam ndier edhe pas 27 vjetėsh, mė 27 nėntor 1968, kur i pashė gjithė ata flamuj kuqezi rrugėve tė Prishtinės”.

Krejt nė FUND
Ndoshta dikush do tė thotė se e kam tepruar me gjithė ata emra, me ēka mund tė nxirret njė pėrfundim se qė tė gjithė llapjanėt, pa pėrjashtim, madje edhe strukturat politike, paskan qenė pėr organizimin e tyre. Jo, jo. Eshtė njė pjesė edhe e intelektualėve edhe e ish tė burgosurve, qė nuk na pėrkrahėn, madje edhe na shanė e na fyen me lloj lloj epitetesh. Emrat e tyre nuk e pashė tė arsyeshme t’i pėrmend. Po shėnoj vetėm disa raste. Rasti i parė, derisa nxėnėsit dilnin nga oborri i gjimnazit, profesori i tyre, “Ku po shkoni o derra! Njė rast tjetėr Hakifit, njė koleg etij i thotė: “Si s’tė erdhi turp tė shkosh pas berberėve e terzive?! Ndėrsa autorit tė kėtij vėshtrimi, njė tjetėr:: “Shko more kep pantolla se ka kush merret me politikė”. Njė rat tjetėr, pas pėrfundimit tė demonstratave, profesori i mėrdhezur, siē tregonin nxėnėsit, kishte filluar t’i rrahė kokės me ditar!!! Dhe pa qenė fare e paraparė tema me shkrim, tė cilėn edhe kurrė nuk ua pruri nxėnsve, caktoi temėn e hartimit “Ēfarėdo pune qė bėn, mendoje fundin”.
Nė kėtė vėshtrim, tė nxjerrė nga njė punim mė i gjėrė, pėrgatitur nė vitet 92-96, (njė pjesė ėshtė botuar nė gazetėn “Bujku” nė Nėntor tė vitit 1996, ndėrsa plotėsuar gjatė vitit 2001-2003, botuar nė Kosova sot mė 2005. Plotėsimet e fundit janė bėrė nė vitin 2007-2008, dhe ėshtė botuar, nė 8 vazhdime, nė gazetėn ditore “Zėri”, nga 16-24 shtator 2008), jam munduar, natyrisht me ndihmėn edhe tė shokėve, tė qes nė letėr disa kujtime, jo vetėm rreth oragnizimit tė demonstratave tė 68-shit nė Podjevė, por edhe disa kujtime tė tjera qė mendoj disi e kanė veshur “skeletin” e kėtyre ngjarjeve, qė sipas mendimit tim janė ndėr ngjarjet mė tė rėndėsishme, si njė hallkė nė gjithė vargonjtė e historisė sonė kombėtare. Jam munduar tė jem sa mė objektiv, i paanshėm, e sa kam arritur, kėtė do ta vlerėsojė lexuesi i nderuar. Jam plotėsisht i vetėdijshėm pėr atė qė thotė Shėn Jeronimi se kush synon tė merret me shkrime apo me gojėtari do tė ketė kundėr vetes aq shumė gjykatės sa edhe lexues”. Fatkeqėsisht te ne nė kohėn e fundit, fiton kundėrshtarė, madje edhe armiq, madje. madje edhe epitetin tradhtar, nėse nuk flet dhe nuk shkruan si mendojnė “ata”.
Kam pėrmendur disa ngjarje e shumė veta qė kanė ndihmuar nė organizimin e demonstratave tė 68-shit nė Podjevė. Kėrkoj falje nga tė gjithė ata qė ėshtė dashur tė pėrmendėn, janė lėnė nė heshtje, por jo me qėllim, e nuk jan pėrmendur, por edhe pėr ata qė, ndoshta, nuk ėshtė dashur pėrmendur, qė sipas disave, as gjatė viteve tė 60-ta, as mė vonė, nuk kanė gėzuar ndonjė popullaritet e respekt, e megjithate janė pėrmendur...
Kėtė fejton do ta pėrfundoja me fjalėt e Pjeter Bogdanit: …Tė lutem pra, lexuesi im i urtė, tė mė arsyetosh nėse gjen fjalė qė do t’i trazojė vesht, sepse as dielli pa hije, e as hėna pa mjegulla nuk ėshtė…

Andi Ballshi

Numri i postimeve : 4
Registration date : 23/12/2009

Shiko profilin e anėtarit

Mbrapsht nė krye Shko poshtė

Re: Viti gjashtėdhjetėetetė - Dasmė e madhe LLAPJANE.

Mesazh  Sponsored content


Sponsored content


Mbrapsht nė krye Shko poshtė

Shiko temėn e mėparshme Shiko temėn pasuese Mbrapsht nė krye


 
Drejtat e ktij Forumit:
Ju nuk mund ti pėrgjigjeni temave tė kėtij forumi