Historia Shqiptare

Shiko temėn e mėparshme Shiko temėn pasuese Shko poshtė

Historia Shqiptare

Mesazh  LiLxLaDy prej Mon Oct 03, 2011 10:33 pm

Masakra e Tivarit, si u vranė 8 mijė shqiptarė?

Cili ishte roli i Miladin Popoviēit dhe pėrse hesht Ramiz Alia. Historia tragjike e mijėra burrave tė tradhėtuar nga Enver Hoxha dhe banda e tij


Shtabi Operativ i "Kosmetit" i urdhėruar nga SHS i UNĒJ-sė me qėllim tė shpėrbėrjes sė bėrthamės sė qėndresės shqiptare nė Kosovė, gjatė muajve mars-prill 1945 mobilizon me dhunė shqiptarėt pėr t'i dėrguar nė frontin e dytė tė ashtuquajtur tė "Adriatikut" nė veriperėndim tė Jugosllavisė. Skenaristėt e Masakrės sė Tivarit, pėr dėrgimin e mobilizuesve shqiptarė nė pjesėt veriperėndimore tė Jugosllavisė, kishin zgjedhur rrugėn Prizren - Kukės - Shkodėr - Tivar - Dubrovnik - Rijekė. Pėr kėtė front mobilizuan shqiptarėt nga Vushtrria, Besiana (ish-Podujeva), Prishtina, Kaēaniku, Ferizaji, Gjilani, Lipjani, Shtimja, Theranda, Burimi, Peja, Gjakova, Rahoveci, Sharri, Prizreni.

Sipas kujtimeve tė pleqve, qė pėrjetuan kėtė mobilizim tė dhunshėm, tė mobilizuarit shqiptarė, fillimisht janė tubuar nėpėr qendrat e rretheve dhe ato komunale e pastaj, tė organizuar nė njėsi ushtarake, tė komanduara nga oficerė shqiptarė, kanė udhėtuar nė qendrėn e pėrgjithshme mobilizuese (nė kazermat ushtarake) nė Prizren. Pas sistemimit, shqiptarėt e mobilizuar do tė ēarmatosen, me arsyetimin se armėt do t'i marrin nė Kroaci e Slloveni! Ēarmatosja, atyre iu ka dhėnė njė sinjal tė keq dhe me tė drejtė ka lindur dyshimi nė pėrgatitjen e ndonjė skenari shfarosės nė prapaskenė. Kjo psikozė u thellua edhe mė tepėr, atėherė kur u ēarmatosėn edhe oficerėt shqiptarė dhe pėr pėrcjelljen e tyre u ngarkua Brigada XXVII e divizionit 46-tė serb e njohur pėr terrorizimin e popullit shqiptarė gjatė muajve tė kaluar.

Marrėveshja UNĒ Jugosllave-UNĒ SHqipėrisė: Brigada e III dhe e V nga Shqipėria pėr spastrimin e Kosovės nga ēetat qė bėjnė rezistencė

Nė gjysmėn e dytė tė vitit 1944, derisa forcat aleate (amerikane-angleze-ruse) pėrparonin nė tė gjitha frontet e luftės kundėr ushtrisė hitleriane, Shtabi Suprem i UNĒJ-sė duke i shfrytėzuar rrethanat e krijuara, nė fillim tė shtatorit tė atij viti Shtabin Kryesor tė UNĒJ-sė pėr "Kosovė e Metohi" e degradoi nė Shtab Operativ dhe mė 14 shtator ia nėnshtroi Shtabit Kryesor tė UNĒJ-sė pėr Serbi. Dhe pėr ēudi, nė emėr tė Shtabit Operativ tė "Kosmetit" do tė nisin pėrgatitjet luftarake gjoja pėr ēlirimin e Kosovės dhe tė viseve tė tjera shqiptare a nė tė vėrtetė SHS i UNĒJ-sė kishte pėr synim ripushtimin e tyre. Nė vjeshtėn e atij viti, Shtabi Suprem i UNĒJ-sė i drejtuar nga Josip Broz Tito, nė emėr tė internacionalizmit, do tė bėjė marrėveshje me ushtrinė e kuqe ruse, mė pastaj me forcat bullgare dhe mė 2 shtator 1944 edhe me SHP tė UNĒ tė Shqipėrisė, pėr tė zhvilluar operacione tė pėrbashkėta ushtarake kundėr forcave gjermane nė Jugosllavi... Derisa ushtria gjermane tėrhiqej nga shumė fronte tė luftės, ideja e Shtabit Suprem tė ushtrisė gjermane pėr forcimin e vijės sė frontit nė Ballkan, u bė e parealizueshme dhe nė kėto rrethana armata "E" gjermane, e cila ishte e dislokuar nė Greqi, mori urdhėrin qė tė tėrhiqet nga ky rajon. Tėrheqjen do ta bėjė nėpėr Maqedoni, Kosovė dhe Sangjak, pėr tė kaluar mandej nė Mal tė Zi, Bosnjė e Hercegovinė nė drejtim tė veriut. Armata "E" pėr ēudi nuk u pengua (pėrkundėr propagandės sė bėrė nga strategėt e UNĒJ-sė), por kaloi me shumė pak humbje nė veri-perėndim tė Jugosllavisė, ndėrkohė qė luftimet mė tė ashpra nė Kosovė brigadat sllavokomuniste, do t'i zhvillojnė gjoja "kundėr forcave tė Mbrojtjes Kombėtare tė Shqipėrisė Etnike dhe bandave shqiptare qė po mbretėrojnė nė Kosovė. Pėr tė argumentuar kėtė qėndrim, po i referohemi letrės sė Miladin Popoviēit, tė cilėn nė emėr tė KK tė PKJ-sė ua dėrgoi tė gjithė komisarėve politikė nė Kosovė. Nė letėr ndėr tė tjera, M.Popoviē shkruan: "Edhe pse Kosovė-Metohia janė pa pushtues, ne nuk sundojmė nė gjithė terrenin. Pengesa janė bandat e armatosura qė pėrhapin shovinizėm. Tash kemi detyrė tė patjetėrsueshme spastrimin e Kosovės dhe tė Metohisė nga kėto banda. Bandat duhen likuiduar energjikisht dhe pa mėshirė. Tokat e atyre qė nuk dorėzohen deri nė afatin e caktuar do tė konsiderohen tė shtetit e kėtė (konfiskim - vėrejtja ime Sh.B) do ta bėjnė shtabet (e UNĒJ-sė-vėrejtja ime Sh.B). Nė fshatrat qė ėshtė bėrė rezistencė duhen gjetur organizatorėt dhe duhet dorėzuar gjyqit ushtarak, qė do t“i gjykojė menjėherė e fshatarėt t“i ēarmatosė..." Sipas marrėveshjes, UNĒJ-UNĒSH, nė fillim tė tetorit 1944 nė Kosovė do tė futen Brigadat III dhe V tė Korparmatės sė I-rė tė UNĒ tė Shqipėrisė. Mė 17 tetor 1944 edhe Armata II bullgare u nis pėr Kosovė, ndėrkohė qė atje (Kosovė) dhe nė viset e tjera etnike shqiptare nė Maqedoni dhe Mal tė Zi, i kishin pėrfunduar pėrgatitjet pėr ofensivė, njėsitet e Korpusit tė 13-tė tė UNĒJ-sė (Divizioni i 22-tė, i 24-tė, i 25-tė dhe i 46-tė serb), Divizioni i 41-tė maqedon, brigada e 9-tė malazeze dhe tė gjitha brigadat e UNĒJ-sė pėr "Kosovė e Metohi". Operacionet ushtarake tė kėtyre forcave, filluan ofensivėn pushtuese nė tri drejtime: 1.Kurshumli - Pėrpallac - Podujevė - Prishtinė; 2.Lebanė - Medvegjė - Prishtinė; dhe 3. Bujanoc - Gjilan-Prishtinė.

Vendosja e administrimit ushtarak nė Kosovė dhe mobilizimi i dhunshėm i shqiptarėve nė mars 1945

Brigadat III dhe V tė Korparmatės sė I-rė tė UNĒ tė Shqipėrisė ndihmuan vendosjen e administrimit ushtarak jugosllav

Nė kohėn kur forcat jugosllave zhvillonin operacionet mė tė pėrgjakshme nė Drenicė, mė 8 shkurt 1945, komandanti suprem i UNĒJ-sė J.B.Tito me urdhėr tė veēantė nr.31 vendosi administrimin ushtarak nė Kosovė. Pėr kėtė vendim, Titoja mė 7 shkurt nė Beograd pati njė takim me ushtarakėt serb: Savo Dėrleviēin, Gjuro Medenicėn dhe Kėrsto Filipoviēin, tė cilėve iu foli pėr rolin qė duhet ta luante Administrimi Ushtarak nė Kosovė. Me kėtė urdhėr, i tėrė pushteti nė Kosovė do t“i kaloi njė grupi tė caktuar ushtarakėsh serbo-malazez, tė cilėt do tė ushtronin pushtetin politik, ekzekutiv dhe gjyqėsor. Me kėtė rast pasuan ndryshime nė tėrė strukturėn e kuadrove komandues. Nė krye tė pushtetit ushtarak, pėrkatėsisht tė Shtabit tė Ri Operativ u emrua ish-shefi i Armatės sė I-rė kolonel Savo Dėrleviē, duke e zėvendėsuar Fadil Hoxhėn, i cili mbeti zėvendės i tij. Shef i Shtabit u emėrua nėnkolonel Dushan Vukotiē (deri nė atė kohė ishte zėvendėskomandant i Divizionit 46 jugosllav), shef i prapavijės u caktua Stevo Dobėrkoviē (i dėrguar nga shtabi qendror i Serbisė), ndėrsa komisar politik u emėrua nėnkoloneli Gjuro Medenica. Mė 10 shkurt 1945, kjo komandė bėri riorganizimin e tėrėsishėm tė ushtrisė duke formuar Divizionin e artilerisė, tė kalorėsisė, tė ndėrlidhjes, grupin operativ tė brigadave, Divizionin 46, 52 etj. Kjo makineri pushtuese ushtarake nė Kosovė, duke i marrė tė gjitha masat pėr "spastrimin" e terrenit nga "mbeturinat e fashizmit" dhe "kundėrrevolucionarėt" vrau e masakroi mijėra shqiptarė anė e kėndė Kosovės. Veēmas pas vendosjes sė regjimit ushtarak nė Kosovė, pėr shtypjen dhe shpartallimin e elementeve kryengritėse, Shtabi Operativ i urdhėruar nga SHS i UNĒJ-sė nisi mobilizimin e shqiptarėve pėr t'i dėrguar nė frontin e Trieshtės dhe Istrės (nė veriperėndim tė Jugosllavisė), ndonėse mobilizimi i shqiptarėve kishte filluar qysh nė fund tė dhjetorit 1944 (me dėrgimin e tyre nė frontin e Sremit, nė veri tė Serbisė). Mė 11.03.1945 nė Gjakovė u organizua njė demonstratė e grave, kundėr mobilizimit me dhunė tė djemve, vėllezėrve dhe burrave tė tyre.

Rrugėtimi i pėrgjakur i eshaloneve (grupeve)

Vrasjet e para u bėnė nė mesnatėn e 26/27 marsit gjatė njė pushimi nėn qiellin e hapur nė Kukės

Eshaloni i parė qė pėrbėhej nga 3.700 veta, u nis mė 24.03.1945 dhe pas 5-6 ditėsh arriti nė Tivar, ku iu dorėzua reparteve tė Divizionit tė IX-tė jugosllav. Gjatė rrugėtimit, derisa u dorėzuan nė vendin e caktuar, tė mobilizuarit u keqtrajtuan nė mėnyrė shtazarake nga kriminelėt serbo-malazezė. Tė mobilizuarit shqiptarė nga Tivari do tė nisen pėr nė Istri, ku fillimisht disa ditė do tė ndalojnė pėr tė pushuar nė ujdhesėn Ēiovė afėr Trogirit. Dhe ato ditė gjatė kalimit me njė anije tė vjetėr, nga ujdhesa pėr nė Trogirė, u mbytėn rreth 65 veta, prej tė cilėve 29 qenė vetėm nga Kaēaniku. Eshaloni i dytė i pėrbėrė nga 4.700 veta, u nis dy ditė mė vonė (mė 26 mars) nėn pėrcjelljen e forcave tė Brigadės XXVII dhe mė 30 mars nė Shkodėr iu dorėzua Brigadės X malazeze 6. Gjatė marshimit katėr ditor nė rrugėn Prizren-Zhur-Kukės-Pukė-Shkodėr, pėrkundėr lodhjeve e rraskapitjeve tė mėdha nga rruga e gjatė, tė mobilizuarit u maltretuan e u rrahėn dhe nė shumė vende shumė prej tyre u vranė, gjatė kohės sė pushimit, gjatė kalimit tė lumejve apo gjatė tentimit tė ndonjėrit prej tyre pėr ta shuar etjen, nė burimet e ujit.

Vrasjet e para u bėnė nė mesnatėn e 26-27 marsit gjatė njė pushimi nėn qiellin e hapur nė Kukės. Me kėtė rast u vranė njerėzit mė autoritativė nga radhėt e tė mobilizuarve, ishin eprorėt e njėsive ushtarake ata shqiptarė qė komanduan gjatė marshimit nga qendrat komunale pėr nė kazermat ushtarake tė Prizrenit. Nė mbrėmjen e 27 marsit ky eshalon arrin nė Fushė-Arrėz dhe sipas njė skenari tė parapėrgatitur mirė, xhelatėt serbo-malazezė, gjatė kohės sė pushimit (nė mesnatėn 27-28 mars) nėn qiellin e hapur duke fjetur (nė gjumė) vrasin mizorisht rreth 120-140 veta dhe kufomat e tyre u hodhėn nė njė hendek.

Pas kėtyre peripecive nga Shkodra nėn pėrcjelljen e malazezėve - nė mesditėn e 1 prillit 1945 arritėn nė Tivar. Atė ditė tė kobshėm rrugėve tė qytetit shihej njė mobilizim i ushtarėve serbo-malazezė, tė cilėt vėshtronin me pėrbuzje kolonėn e gjatė tė shqiptarėve. Kjo kolonė ėshtė ndaluar nė qendėr tė qytetit (me urdhėr) kinse pėr tė pushuar dhe ndėrkohė ndodhė njė eksces nė mes rojes dhe katėr shqiptarėve, tė cilėt u penguan qė tė pinė ujė nė njė krua aty afėr. Nga ky konflikt ushtarėt e urdhėruar derdhin njė breshėri plumbash nė trupat e shqiptarėve, me ē'rast vriten disa prej tyre. Situata e tensionuar me qėllim (pėr ta filluar komplotin e pėrgatitur) e shtyu masėn e shqiptarėve qė tė shtrihen pėr tokė, ndėrkohė qė ajo hapėsirė ishte vėnė nė shėnjestėr tė pushkėve dhe mitralozėve qė ishin vendosur nė ēdo qoshe tė rrugėve, dritare dhe tarracė tė shtėpive e nė shkėmbijtė e kodrave pėrreth. Gjatė muajve mars-prill 1945, pėrmes rrugės Prizren-Kukės-Shkodėr-Tivar (pėr nė Frontin e Adriatikut) janė deportuar 16.423 shqiptarė nga Kosova, kurse rreth 4. 600 tė tjerė u dėrguan nga viset shqiptare tė Maqedonisė. Ndėrkaq, nė janar 1945 pėr nė Frontin verior (tė Sremit) janė mobilizuar rreth 18.500 shqiptarė nė pėrbėrje tė Brigadave tė "Kosmetit" dhe 5000 tė tjerė nga Maqedonia. Nga kėto shifra rezulton se gjatė muajve janar-prill 1945, janė mobilizuar dhunshėm rreth 44.523 shqiptarė nga Kosova dhe viset e tjera etnike, pėr frontet e ashtuquajtura tė "Sremit" e tė "Adriatikut".

Mobilizimi i bėrėsve tė krimit pėr zhdukjen e krimit

Pėr tė humbur gjurmėt e kėsaj vepre mizore, u mobilizuan tė gjitha njėsitė ushtarake serbo-malazeze, qytetarė e punėtorė tė kėtij nacionaliteti dhe me kamionė, vagoneta, qerre etj, gjatė tėrė natės sė ½ prillit i bartėn kufomat dhe tė plagosurit (bashkė!!!) dhe i transportuan nė drejtim tė Tivarit tė vjetėr, tek njė vend (humnerė) nė mestė shkėmbinjve tė bregdetit. Kufomat e shqiptarėve fillimish u dogjėn dhe pastaj u hodhėn nė humnerė, ndėrsa pjesa tjetėr do tė varrosen...!!! Sipas burimeve arkivore rezulton se nė Tivar, mė 1 prill 1945 u vranė e u masakruan rreth 1700 shqiptarė, ndonėse nga kujtimet e dėshmitarėve qė pėrjetuan kėtė masakėr, del se ky numėr mund tė jetė shumė mė i madh. Kjo ngjarje tragjike pėr popullin shqiptar, edhe pse ndodhi larg opinionit tė atėhershėm, ishte e qartė se u pėrgatit nga kreu i udhėheqjes jugosllave edhe pse mė vonė Aleksandėr Rankoviēi me kompani, kėtė ngjarje do tė pėrpiqet ta cilėsojė si incident tė rėndė tė shkaktuar me fajin e vet shqiptarėve!

Barbarizmi i UNĒJ-sė kundėr popullit shqiptar

Gjatė kėtyre operacineve tė pėrgjakshme kėto forca kryen krimet mė tė shėmtuara qė njeh historia e njerėzimit, ndaj popullatės shqiptare, si dhe konfiskuan, plaēkitėn, dogjėn e shkatėrruan pamėshirshėm pronat e tyre. Gjatė kėsaj periudhe janė vrarė e masakruar nė mėnyrat mė mizore 47.300 shqiptarė. Kėshtu, nė:

1. Gjilanė janė vrarė 7854 veta,

2. Prishtinė 3.675

3. Drenicė 4.820

4. Mitrovicė 1.970

5. Pejė 3.540,

6. Ferizaj 1.260,

7. Podujevė 1.670,

8. Prizren 1.200,

9. Gjakovė 800,

10. Rahovec 750,

11. Suharekė 420,

12. Dragash 500,

13. Preshevė 690,

14. Shkup 1.450

15. Tetovė 4100,

16. Gostivar 715,

17. Kėrcovė 490,

18. Sangjak (Jeni Pazar) 1.410,

19. Kumanovė 780

20. Tutin 900,

21. Bihor 3820,

22. Plavė e Guci 710,

23. Ulqin 515 dhe

24. Tivarė e Dalmaci 2.600 shqiptarė

Nė kėtė situatė e tėrė pasuria e shqiptarėve tė vrarė ishte konfiskuar, asgjėsuar ose ishte plaēkitur nga kolonistėt serbė, qė qenė kthyer sipas direktivave tė Byrosė Politike tė KQ tė PKJ-sė.

Rrugėtimi (Prizren - Kukės - Shkodėr - Tivar), lehtėsia e forcave jugosllave pėr tė kaluar nė territorin shqiptar pa u shqetėsuar

Rrėfimi i Azem Hajdinit, i mbijetuari i masakrės sė Tivarit

Njė rrėfim tronditės do tė kujtonte Azem Hajdini shumė vite pas masakrės sė Tivarit nga ku ai falė fatit i mbijetoi. Ja se si e kujton Hajdini atė marshim qė do t'i ēonte drejt vdekjes me mijėra shqiptarė.

Kėshtu tė rraskapitur kemi vazhduar rrugėn pėr nė Pukė, ku atė ditė kemi arritur rreth orės 19.00 dhe na kanė vendosur nė njė luginė tė rrethuar me pyje, kurse mbi ne vazhdimisht binte shi si rrėke. Nė kėto kushte, nė periferi tė Pukės e kemi kaluar natėn. Tė nesėrmen shumė veta nuk kanė mundur ta vazhdojnė rrugėn kurse mbi dhjetėra, mėngjesi i gjeti tė vdekur. Kėsisoj, radhėt tona vazhdimisht zvogėloheshin, sepse njė numėr i shokėve tanė nuk mund t'i pėrballonte torturave, helmimit, urisė, veshmbathjes sė dobėt e sidomos frikės nga likuidimi fizik. Aq sa shtohej numri i tė sėmurėve, njėkohsisht rritej edhe numri i tė vdekurve sepse edhe ne, tė rraskapitur, nuk ishim nė gjendje mė t'i mbanim pėr krahėsh, sikurse vepruam njė ditė mė parė. Prej Puke, nė rrethana si ato tė deritashmet, vazhduam rrugėn kurse kah ora 20.00 arritėm nė vendin e ashtuqujtur "Ura e Zogut", te njė kanion i thellė nėpėr tė cilin rridhte ujė fare pak. Meqė urėn e kishin shkatėrruar fashistėt italianė, transportimin tonė nė anėn tjetėr tė kanionit pėrpiqeshin ta organizonin pėrmes njė vigu dhe njėlloj vagonete. Nė atė vagonetė me qėllim i ngarkuan mėse 50 veta dhe natyrisht teleferiku i improvizuar u kėput, kėshtu qė tė gjithė ranė nė atė greminė tė thellė. Disa prej tyre vdiqėn kurse disa u lėnduan rėndė e lehtė. Tentuam menjėherė t'i ndihmojmė, por na penguan pėrcjellėsit duke na thėnė se ata do t'i ndihmojė ushtria, kurse ne duhet tė vazhdojmė kalimin nėpėr atė vig tė improvizuar. Mirėpo, duke e ditur fatin qė na priste, refuzuam tė vendosemi nė atė vagonetė tė ndrequr dhe pas shumė bindjesh e rezistencash u detyruan tė na dėrgojnė kėmbė nėpėr kanion pėr tė dalė nė anėn tjetėr tė tij. Mirėpo, posa kaluam kanionin, sėrish na urdhėruan tė kthehemi poshtė dhe natėn ta kalojmė nėn qiellin e hapur. Edhe pse ishim tė rraskapitur dhe qullė nga shiu, tėrė natėn jemi pėrpjekur t'i ndihmojmė shokėt qė mbetėn gjallė e tė lėnduar nga rėnia prej vigu. Po ashtu kujdeseshim edhe pėr disa shokė qė i kishim bartur tėrė ditėn nė lese tė improvizuara, pėr krahėsh apo nė supe. Dikur kah mesnata na e kanė kumtuar urdhėrin se duhet t'i identifikojmė tė gjithė tė sėmurėt dhe tė barten nja 50 metra larg gjoja pėr t'i dėrguar nė ndonjė spital tė Shqipėrisė pėr shėrim. Mirėpo, tė udhėhequr nga pėrvoja e hidhur qė e patėm gjatė tėrė rrugės, nė kėtė urdhėr tė shtabit e refuzuam kategorisht. Nė mėngjes vėrejtėm se njė numėr i shokėve qė i kishim bartur dhe shumica e atyre qė kishin pėsuar lėndime pas rėnies nga vigu kishin mbetur tė vdekur, kurse na u pamundėsua bartja edhe tė disave qė lėngonin nga sėmundjet. Posa u larguam nga ai vend ata i mblodhėn nė qerre dhe i ēuan nė drejtim tė panjohur. Ne tė tjerėt vazhduam rrugėn dhe arritėm nė njė vend afėr Shkodrės ku duhej kaluar tė ashtuquajturin "Vau i Spasės". Edhe kėtu, meqė ura ishte e shkatėrruar, filloi transportimi ynė me njė anije tė improvizuar. Tė mėsuar nga pėrvoja me kėso improvizimesh refuzuam tė hipim nė atė anije pa prezencėn e ndonjė oficeri dhe tė sė paku dy-tre ushtarėve qė na pėrcillnin. Shtabi, i cili ende nuk kishte kaluar "Vaun e Spasės", pranoi kėrkesat e parashtruara kėshtu qė transportimi u bė pa ndonjė vėshtirėsi tė madhe. Mirėpo, edhe kėtu nė anėn tjetėr mbetėn disa shokė tė sėmurė rėndė, pėr fatin e tė cilėve kurrė nuk jemi informuar. Nė Shkodėr arritėm rreth orės 16.00 mė datėn 30 mars 1945. Nė tė dy anėt e rrugėve na pritėn mijėra njerėz, shumica prej tė cilėve duke na pėrshėndetur qanin, duke pėshpėritur "ku jeni duke shkuar", "me siguri nė ndonjė vend pa kthim".!? Shumė prej tyre na ofruan bukė e veēmas ujė dhe kėtu pėr herė tė parė shuam etjen. Kjo nuk zgjati shumė pasi qė shpejt e shpejt na vendosėn nė kazerma nė njė kodėr bukur tė lartė, emri i tė cilės nuk mė kujtohet, por e di se aty nuk kishte pasur ujė pėr pije. Por, pėr ēudi, ne kėtu veten e ndjenim pak mė tė sigurtė. Mirėpo, pėr fat tė keq, kėtu nuk na lanė tė qėndrojmė gjatė. Dikur pas mesnate u nisėm nė drejtim tė Ulqinit, duke i lėnė tė sėmurėt nė mėshirėn e ushtarėve serbė e malazezė. Nė rrugė e sipėr, jo fort larg Shkodrės, kolona jonė aty kah ora 3 pas mesnatės ka hasur nė njė eksploziv qė shtrihej mjedisit tė rrugės, nė njė gjatsi prej 10 deri 20 metrash. Me tė ndezur tė eksplozivit mes nesh u krijua njė panik shumė i madh, por pėrnjėherė pasoi urdhėri qė tė mos lėvizim nga vendi. Mirėpo, nga frika shumė prej nesh u rrokullisėn nė tė dy anėt e rrugės e mė pastaj filluan tė shtėnat e ushtarakėve me ē'rast u vranė dhe u plagosėn shumė shokė tanė, kurse nė mesin e tyre kam njohur Tafil Shabanin nga Kozhica. Pas nja 30 minutash na kumtuan se jeta jonė mė nuk ėshtė nė rrezik, duke thėnė se, "kjo qė ndodhi ėshtė vepėr e reaksionarėve apo e diversantėve shqiptarė tė Shqipėrisė, tė cilėt hakmerreshin ndaj shqiptarėve kosovarė pėr masakrat dhe torturat qė kinse paska bėrė Xhafer Deva dhe regjimenti i ashtuquajtur kosovar". Krejt kjo u bė sigurisht pėr tė fshehur qėllimin e vet dhe pėr tė nxitur urrejtjen vėllavrasėse nė mes tė shqiptarėve. Pas shumė kėrcėnimeve pėr ta heshtur kėtė situatė jemi detyruar tė nisemi dhe tė vazhdojmė rrugėn. Pos tre tė plagosurve qė na lanė t'i bartim, tė sėmurėt dhe tė plagosurit e tjerė nuk lejuan t'i marrim me vete, por i ngarkuan nė mjete tė ndryshme transportuese dhe i dėrguan nė drejtim tė Tivarit me qėllim qė tė mos bien nė sy. Shokėt e plagosur i kemi bartur mbi supe deri nė njė fshat, emri i tė cilit nuk mė kujtohet, por ishte me pullaze prej guri dhe me pak tokė tė plleshme. Aty fshatrėt na kanė dhėnė kanata qerresh tė punuara prej thuprave pėr t'i bartur tė plagosurit dhe tė sėmurėt. Nga kėto tortura dhe reprezalje qė na bėheshin gjatė rrugės, sigurisht mė vėshtirėsi e kanė pasur ata qė ndodheshin nė fund tė kolonės. Ata edhe kanė pasur mundėsi tė numėrojnė mė saktėsisht viktimat e rrugės, por sigurisht se nė kėto rrethana pak kujt i ka shkuar ndėrmend ta bėnte kėtė, nga se nė ēdo moment ekzistonte mundėsia qė edhe vet tė bėhej viktimė e pėrcjellėsve tė tėrbuar. Instinkti i vetekzistencės dhe rreziku qė nė ēdo moment mund tė likuidohej, nuk lejonte tjetėr tė mendohej por vetem si tė shpėtohet jeta. Kėtė gjendje psiqike e bėnte edhe mė tė tmerrshme hasja gjatė rrugės nė kufomat qė binin nė krye apo nga mesi i kolonės. Nė kėtė pjesė tė rrugės sharjet dhe ofendimet si "viste zarobljeni, vodiqemo vas u llogor na prinudni rad", "shoptarsku vam majku", "osvetiqese crnogorska omladina", etj., ishin "pėrshėndetjet" mė tė shpeshta qė na i drejtonte masa dhe pėrcjellėsit tanė, duke na provokuar vazhdimisht dhe duke na i shtuar reprezaljet. Edhe nėse ndonjeri ishte i gatshėm qė nga revolti tė reagojė duke ditur se ndoshta do ta paguajė me kokė, kėtė nuk e bėnte, sepse e dinte se pos tij do tė pėsojnė edhe shumė tė tjerė. Zaten ushtarėt serbė e malazezė mezi pritnin reagimin tonė mė tė vogėl pėr tė shtėnė mbi ne. Kėshtu tė lodhur e tė rraskapitur nga rruga, uria e etja, e mė tepėr nga pasiguria, nė gjendje tė tensionit tė lartė psiqik, e kaluam rrugėn nėpėr tėrė territorin e Shqipėrisė. Me tė hyrė nė kufirin e Jugosllavisė, afėr Ulqinit na kanė urdhėruar qė tė ndalet kolona gjoja pėr pushim, kurse tė gjithė tė sėmurėt dhe tė plagosurit qė ishin me ne, tė ndahen nė njė vend tė caktuar, gjoja pėr tė evituar ndonjė epidemi tė mundshme. Thanė po ashtu se ata tė transportohen nė ndonjė spital tė Malit tė Zi pėr shėrim, por sipas tė gjitha gjasave edhe ata i gjeti fati i njėjtė si shokėt tanė tė mėparshėm, kurse nė vazhdim rrugėn pėr nė Tivar. Me tė arritur nė Tivar, dikund nė mes tė orės 12 - 13.00 nė ēdo skutė tė qytetit diktohej njė mobilizim i madh i ushtrisė dhe popullsisė tė cilėt me armė nė dorė tė drejtuar kah ne, na shikonin me pėrbuzje tė madhe. Diktuam qartė komplotin dhe grackėn qė na ishte pėrgatitur. Shpirtrat tona virgjėresha u gjetėn nė shenjester tė pushkėve dhe mitrolozėve qė ishin vendosur nė ēdo qoshe tė rrugėve, dritare dhe tarracė tė shtėpive e shkėmbinjtė nė kodrat pėrreth. Fitohej pėrshtypja se nga kjo bllokadė as zogu s'do tė mund tė fluturonte gjallė. Nė qendėr tė Tivarit tė ri, na kanė urdhėruar tė ndalemi dhe tė ulemi midis rrugės, gjoja pėr pushim. Nė afėrsi tė rrugės kishte qenė njė krua nga i cili ujė rridhte pa ndėrprerė. Pasi qė ishim shumė tė etur, u morėm vesh qė tre shokė tanė tė prirė nga Sylė Gllobari tė ngriten nė kėmbė dhe tė apelojnė te njė oficer qė ishte afėr ēezmės pėr tė na lejuar tė pijmė ujė. Mirėpo, me tė paraqitur tė apelit, pėrnjėherė diktuam se oficeri u mėrdhez dhe filloi piskamėn e kėrcėnimin me fjalė ofenduese "shiptarsku vam majku" etj. Nė momentin kur Syla me shokė u pėrpoq tė arsyetojė kėrkesėn, pėrnjėherė oficeri ka urdhėruar ushtarėt tė vėrsulen mbi tė dhe tė shtijnė me armė tė zjarrta. Pos vrasjes sė tyre, nga plumbat qė kishin bredhur anash, u plagosėn disa shokė tanė dhe njė ushtar malazez. Pas kėsaj tragjedie, ne mbetėm tė shtangur nė mes tė rrugės, pa patur guxim tė lėvizim apo tė bisedojmė dhe me frikė pritnim se ēdo tė ndodhė me ne, pasi qė na ishin drejtuar shumė tyta tė armėve dhe bajoneta. Pėr njė ēast ushtria u tėrhoq nja 50 metra largė nesh dhe zurėn pozita mė tė sigurta - dikush pas shkėmbinjve, dikush pas shtėpive e disa sish edhe brenda tyre. Dhjetė apo pesėmbdhjetė minuta mė vonė nga komanda e vendit arritėn tre oficirė tė lartė dhe shumė oficerė e ushtarė tė tjerė. Ardhjen e tyre ne e pritėm me njė fije shprese se nė mesin e tyre do tė gjendet ndonjė revolucionar apo komunist qė do t' i jepte fund kėtyre torturave tona. Mirėpo, shpresa ishte e kotė, sepse njėri prej tyre zuri pozitė nė njė lartėsi dhe filloi tė na sulmoi e kėrcėnohet me fjalėt "shiptarsku vam majku", "sve qemo vas ubiti", "samo minuti su u pitanju" etj. Nuk vonoi shumė dhe pėrmes altoparlanti na u komunikua se gjoja dikush prej nesh ka tentuar t'ia grabisė ushtarit tė plagosur malazez revolen, andej kjo dhe kėrkesa e organizuar pėr ujė u shėrbeu si preteksti pėr ta kualifikuar si tentim kryengritje, pėr ēka u kėrcėnuan me masa hakmarrjeje mė drastike. Mirėpo, ne tė gjithė mirė e dinim se ky ėshtė vetėm njė trillim si bazė pėr njė masakér me pėrmasa mė tė mėdha. Pas disa ēastesh tė heshtjes sė varrit u ngrit nė kėmbė njėri nga shokėt tanė pėr tė cilin mė vonė mėsuam se ishte njė i ri nga fshati Kozhicė, i cili pas konsultimeve me shokė ishte drejtuar kah oficieret me kėrkesė dhe apel qė t'u japin fund kėtyre vrasjeve, maltretimeve dhe sjelljeve barbare. Por, pa u ofruar mirė, nė tė u vėrsulėn ushtarėt malazezė dhe me armė dhe bajoneta qė i kishin vu nė pushkė e copėtuan, por si lakėr. Tė shtrėnguar dhe tė tronditur nga kjo skenė e tmerrshme patologjike, ne nuk dinim mė ēka tė bėjmė, tė flasim apo si tė veprojmė. Tė hutuar e me sy tė zgurdulluar, vetėm shikonim para vetes dhe pritnim se ēka do tė sjellė secili ēast e minutė i ardhshėm. Kur mė nuk ngrihej askush nė kėmbė dhe nuk bėnte zė, oficierėt filluan tė kėrcėnohen se njė nga njė do tė na likuidojnė tė gjithėve. Heshtjes sonė tė mėtejme filluan t'u pėrgjigjen me tėrbim. Urdhėruan qė nga mesi i kolonės tė ndahen 80 veta, tė cilėt i lidhėn duart dhe i dėrguan pas njė ndėrtese, e mėpastaj vetėm dėgjuam refallet dhe britmat e klithjet e tyre qė u masakruan. Ndėr shokėt qė unė i kam njohur, e qė u pushkatuan nė mesin e kėtyre 80 vetėve, ishte edhe Abdyl Bislimi nga Kryshevci i Drenicės. Me tė pėrfunduar tė kėtij akti mizor, meqė ne ishim nė kolonė pėr katėr, nė gjatėsi prej 5-6 kilometrash, e mundėsia pėr shfarosje masive ishte mė e vogėl, na kanė urdhėruar tė ngritemi nė kėmbė dhe tė qėndrojmė nė vend me duar tė lidhura mbi kokė. Pas pak na kanė urdhėruar tė ecim drejt njė ndėrtese tė madhe trikatėshe, me njė sipėrfaqe prej afro 300 metra katror dhe me oborr tė rrethuar. Ndėrtesa ishte e rrethuar nga tė tri anėt me kodra shkėmbore, kurse oborri ishte me mure tė lartė me rrethojė tė hekurt, me maja tė prehta, gjė qė krijonte kushte shumė tė volitshme pėr likuidimin e tė gjithė neve pa marrė parasysh a gjendeshim nė oborr apo nė ndėrtesė. Nė tė hyrė tė oborrit tė ndėrtesės ishin vendosur nga 10-15 ushtarė nė tė dy anėt e hyrjes tė pėrgatitur me shufra hekuri nė dorė. Secili prej nesh qė hynte nėpėr atė hyrje merrte goditje nė kokė, gjoks apo shpinė me shufėr hekuri dhe vaj halli pėr atė qė nuk mund t'iu bėnte ballė tė rėnave, sepse akzistonte mundėsia ēdo herė qė tė mbetet nė vend. Ai qė mbetej i shtrirė nga tė rėnat shkelej pa mėshirė nga turma qė kalonte nėpėr atė hyrje, pa pasur mundėsi askush t'iu ndihmojė. Ishte e pamundur tė kaloje nėpėr atė hyrje tė ngushtė e tė mos marrėsh goditje. Vetėm gjatė kėtij akti, kėtu nė hyrje tė oborrit, mbetėn tė shtrirė rreth 100 apo 150 veta. Shumica prej tyre edhe tė vdekur. Ashtu tė pėrgjakur dhe tė rraskapitur nja 1000 veta qė ishim nė ballė tė kolonės, na futėn por si lopėt nė atė ndėrtesė. Pasi qė ndėrtesa u mbush pėrplot, nė oborr sipas njė vlerėsimi ngelėn mbi 2200-2500, kurse nė rrugė tė gjerė 7-8 metra e tė gjatė 80-100 metra, kanė ngelur tė rrethuar 1.000-1.100 veta, por tani jo tė rreshtuar, por grumbull. Kjo u bė pėr shkak se nė kėtė mėnyrė bėhej likuidimi mė i lehtė i tyre. Me tė pėrfunduar tė kėtij aksioni, ushtarėt e kapėn Milazim Haxhiun nga fshati Tėrnavc, me pretekst se ai qenka njėri prej atyre qė ka tentuar t'ia marrė revolen oficierit malazez qė u plagos ashtu siē pėrshkruam mė herėt. Edhe pse ky refuzoi akuzat, mbi trupin e tij para syve tanė u zbraz njė shanzher i revoles. Edhe pse e dinim se xhelatėt e pashpirtė po pėrgatitin masakėr tė paskrupullt ndaj nesh, i riu 17-vjeēar Ibrahim Koca nga fshati Polac i Drenicės sė bashku me 7 shokė shkoi te komanda e shtabit, e cila ishte e vendosur nė oborr dhe urdhėronte "udari majku vam shiptarsku neka znaju da je ovde Cerna Gora i da qemo sve do jednog zaklati...", Pėr dy qėllime:

a) - tė apelojė tė ndėrpritet masakra e mėtejme, sjelljet brutale, rrahjet nė hyrje me shufra hekuri dhe

b) - t'u lejojnė t'u ndihmojnė shokėve tė lėnduar qė kishin mbetur nė hyrje tė ndėrteses nga tė rėnat qė kishin pėsuar.

Para se Ibrahim Koca ta kryente paraqitjen e kėrkesave tė pėrmendura, me urdhėrin e komandantit, nė tė janė vėrsulur shumė ushtarė, e kanė ngulur nė bajoneta, e kanė ngritur lartė e pastaj e kanė gjuajtur nė njė shkamb pėr t'a parė mė lehtė. Pastaj, me njė fjalė nė mėnyrė mizore ia kanė pre hundėn, veshėt, krahėt e kanė bėrė copa-copa. Pas kėtij akti shtazarak, shtabi dhe ushtarėt janė tėrhequr anash 100 deri 150 metra. Pas dhėnies sė sinjalit me njė armė tė rėndė tė kalibrit tė madh, pėrnjėherė nga tė gjitha anėt janė dėgjuar krisma. Rebeshet e armėve tė ndryshme vinin drejtė nesh nga ēdo skutė, oborr, shtėpi, shkėmb, dritare e pullaze tė shtėpive. Shtihej me armė tė zjarrit, si pushkė, automatik, mortajė dore, revole e ēka tjetėr jo. Kėsisoj, brenda njė ore, asnjė nga grumbulli i njerėzve, pėrafėrsisht mbi 3 mijė veta qė ishin vendosur nė oborr dhe shesh, nuk mbeti nė kėmbė, kėshtu qė rrethi i ndėrtesės, oborri dhe sheshi u shndėrruan nė lumė gjaku qė i pėrgjante njė kataklizme tė vėrtetė.

Masakra e Tivarit, komplot i komunistėve shqiptarė pėr tė vrarė forcat e djathta "reaksionare"

Pėr masakrėn e Tivarit janė shkruar libra dhe kohėve tė fundit janė shkruar shkrime nga shumė individė, por duket se akoma nuk ėshtė thėnė qėllimi i vėrtetė i saj. Komunistėt shqiptarė nė Shqipėri dhe Kosovė heshtėn pėr shumė masakra qė i bėnė serbo-malazezet gjatė Luftės sė Dytė Botėrore. Teza tė forta janė ngritur nga historianė tė cilėt e cilėsojnė Masakrėn e Tivarit si plan pėr tė vrarė forcat e djathta, komplot ky midis Partisė Komuniste kosovare dhe Partisė Komuniste shqiptare qė drejtohej nga Enver Hoxha. Asnjė masakėr nuk ka guxuar tė kalojė pa u dėnuar, e sidomos ajo e Tivarit, e paparė ndonjėherė nė historinė njerėzore. Tivari ka qenė tabu-temė nė atė kohė. Po pėrse heshtėn krerėt komunistė tė Kosovės, pse heshti Enver Hoxha me kompaninė e vetė komuniste, kėtė nuk mund ta kuptojė logjika e shėndoshė, as sot dhe as kurrė. Rezoluta e Bunjajt (1943-'44) ka pasur pėr qėllim krijimin e Kosovės si njėsi tė Federatės Jugosllave. Por, nė fakt nė Bunjaj ėshtė aprovuar rezoluta nė tė cilėn ėshtė thėnė: "…arriti momenti i fundit pėr bashkimin e popullit shqiptar tė Kosovės me Shqipėrinė…". Kjo rezolutė ėshtė e shkruar nė gjuhėn shqipe dhe nė gjuhėn serbo-kroate. Kjo rezolutė ėshtė dėshmi se lufta nacional-ēlirimtare e Kosovės ka qenė luftė pėr bashkim me Shqipėrinė. Kjo rezolutė ishte e ngjashme me idenė e forcave tė djathta shqiptare si Balli Kombėtar, NDSH etj, pėr bėrjen e njė Shqipėrie etnike dhe demokratike. Njė muaj pas mbledhjes sė Bunjajt politbyroja e PKJ-sė i ka shpallur tė pavlefshme kėto vendime dhe kėshtu Kosova ka mbetur me dhunė si pjesė e Jugosllavisė me njė autonomi tejet tė zbehtė. Nė letrėn e politbyrosė tė PKJ, dėrguar Komitetit Krahinor tė PK tė Kosovės, tė cilėn e ka nėnshkruar Millovan Xhillas, e me tė cilėn hidhen poshtė vendimet e Bunjajt, ėshtė edhe direktiva qė orientimi pėr veprim nė Kosovė ėshtė diskutimi i Xhavit Nimanit. Kėshtu, Xhavit Nimani vrante e kthjelltė pėr 45 vite nė Kosovė dhe sot ka njerėz qė e adhurojnė siē e adhurojnė edhe Enver Hoxhėn, i cili mė 1944 i dėrgon 2 brigada tė ushtrisė shqiptare pėr tė siguruar Kosovėn si pjesė tė Jugosllavisė. Historiani prof.dr. Zekeria Cana nė librat e tij "Ditari i Robėrisė" 1998-1999 shkruan se nė masakrėn e Tivarit nuk u pushkatua asnjė gjakovar, sepse ata i shpėtoi Xhavit Nimani, i cili i nxori nga rreshti qė ishin duke shkuar pėr pushkatim. Vetė kjo tė bėnė me dije se komunistėt shqiptarė tė Shqipėrisė dhe Kosovės e dinin se po ndodhte kjo masakėr. Ata nuk reaguan duke menduar se me kėtė akt makabėr po vriten vetėm forcat e djathta "reaksionare", me qėllim qė pastaj komunistėt jugosllavė dhe ata tė Shqiperis te marin fryme me lehte!!

_________________
" LYOU 10-10-2010 "

" Liri Nė Mendim,... Respekt Pėr Njė Mendim Tė Kundėrt "

" Vetėm kur t'a dish se kush je, dhe nga vjen!!...Vetėm atėherė do t'a dish se nga do shkosh dhe ku do tė arrish "


" Ēdo fillim ka njė mbarim "
avatar
LiLxLaDy
Admin

Numri i postimeve : 320
Location : Nė shpirtin e F.....
Registration date : 15/12/2007

Shiko profilin e anėtarit http://www.albawebchat.com

Mbrapsht nė krye Shko poshtė

Shiko temėn e mėparshme Shiko temėn pasuese Mbrapsht nė krye


 
Drejtat e ktij Forumit:
Ju nuk mund ti pėrgjigjeni temave tė kėtij forumi