Luftė e ftohtė mes Serbisė dhe Shqipėrisė

Shiko temėn e mėparshme Shiko temėn pasuese Shko poshtė

Luftė e ftohtė mes Serbisė dhe Shqipėrisė

Mesazh  LiLxLaDy prej Mon Oct 03, 2011 10:40 pm

Dr. Alban Daci
Pas mbarimit tė Luftės sė Kosovės (22 prill 1996 – 10 qershor 1999), e cila pėrfundoi falė luftės qė bėri Ushtria Nacional Ēlirimtare (UĒK) dhe ndihmės sė madhe qė luajti faktori ndėrkombėtarė (Shtetet e Bashkuara tė Amerikės) me ndėrhyrjen e NATO-s (Aleanca Atlantike qė nga krijimi i saj nė vitin 1949 me ndėrhyrjen nė Kosovė, mori pjesė pėr herė tė parė nė njė konflikt tė mirėfilltė ushtarak) , si dhe rolit mjaft tė rėndėsishėm qė ka luajtur Shqipėria dhe faktori shqiptarė i kudo gjendur nė Botė, mes Kosovės dhe Serbisė u bė i pamundur fillimi i ndonjė konflikti tė ri tė armatosur.
Pėr shkak tė rėndit tė ri ndėrkombėtar, ku njė rol shumė tė rėndėsishėm pa diskutim luajnė SHBA dhe BE si edhe pėr faktin se Serbia pėr shkak tė luftėrave qė kishte realizuar nė ish Jugosllavi nė vitet e fundit, ajo ndodhej nė njė situatė izolimi ndėrkombėtar, shkatėrrimi ekonomik dhe destabilizimi politik tė brendshėm. Ajo, nė kėto rrethana nuk mund tė mendonte tė fillonte ndonjė aventurė tė re ushtarake as me Kosovėn dhe me asnjė shtet tjetėr nė Rajon. Njė pengesė e madhe e Serbisė pėr tė rifituar pėrsėri njė status tė hapur dhe bashkėpunues ndėrkombėtar ishte ēėshtja e Kosovės (Ajo qė lidhet me pranimin de jure tė pavarėsisė sė Kosovės) si edhe pėr faktin, se gjakpirėsit, kriminelėt e luftės akoma livadhisnin tė lirė nėpėr Serbi dhe nuk po dorėzoheshin nga autoritet serbe nė gjykatėn e Hagės.
Mosdorėzimi i kriminelėve tė luftė ishte edhe njė ndėr pengesat kryesore tė Serbisė pėr integrimin e saj Europian. Ndėrsa Shqipėria, pėr rolin e saj mjaft tė rėndėsishėm pėr stabilitetin dhe paqen nė Rajon si dhe pėr shkak tė politikės sė saj pro-amerikane, ajo bėri hapa tė rėndėsishėm nė procesin e integrimit euro-atlantik. Shqipėria, nė 20 vitet e fundit ka bėrė njė politikė tė jashtme tė lidhur ngushtė me interesat amerikane nė Rajon dhe mė gjerė. Pėr kėtė arsye ajo ka siguruar njė mbėshtetje tė rėndėsishme nga Shtetet e Bashkuara nė Ballkan.
Duhet theksuar, se Shqipėria, ėshtė realisht dhe jo vetėm diplomatikisht vendi mė amerikan-dashės nė Rajon. Kjo u vėrtetuar mė sė mirė gjatė vizitės qė bėri presidenti Bush nė Shqipėri. Momenti i vizitės sė Presidentit Bush nė Shqipėri, ishte njė moment jo shumė i lumtur pėr Shtetet e Bashkuara tė Amerikės pėr shkak tė luftės anti-terror qė ajo e bėri pjesė tė strategjisė sė saj nacionale si dhe pėr faktin e luftėrave qė kishte ndėrmarr nė Afganistan dhe Irak. Kishte njė rritje nė nivel ndėrkombėtarė tė pakėnaqėsisė kundėr politikave tė Bush dhe tė Shteteve tė Bashkuara tė Amerikės.
Presidenti Bush, nė turneun e tij qė ndėrmori nėpėr Botė, para se tė vinte nė Shqipėri, u prit nga vendet qė vizitoi me protesta dhe thirrje kundėr amerikane. Shqipėria, ishte i vetmi vend nė Botė, ku ai, jo vetėm nuk u prit me protesta, por u prit si njė hero i vėrtetė i shqiptarėve. Vizita e Bush nė Shqipėri, bėri qė politika e jashtme e Shteteve tė Bashkuara tė Amerikės tė ishte e palėkundur nė mbėshtetje tė shqiptarėve. Ishte vendosmėria e politikės amerikane, dėshira e popullit shqiptar, qė Shqipėria u bė mė nė fund anėtare me tė drejta tė plota nė NATO.
Gjithashtu, Shqipėria falė reformave tė rėndėsishme qė ndėrmori sidomos nė luftėn kundėr kriminalitetit, trafikut tė qenieve njerėzore, sigurimit tė kufijve, bėri hapa shumė tė rėndėsishme nė procesin e Integrimit Europian duke pėrfituar Liberalizimin e Vizave. Pra, me pak fjalė pas njė periudhė tė gjatė tė izolimit ndėrkombėtar, pėr shkak tė regjimit tė kaluar totalitarė, Shqipėria po e rigjente veten e saj, sepse ajo tashmė kishte siguruar partner mjaft tė rėndėsishėm strategjik si Shtetet e Bashkuara tė Amerikės dhe disa vende tė rėndėsishme anėtare tė NATO-s dhe BE-sė.
Megjithatė, edhe pse fillimi ishte shumė i mirė pėr Shqipėri, krejt papritur gjatė rrugės drejt Integrimit Europian, ajo hasi pengesa mjaft serioze, tė cilat mė shumė kishin tė bėnin me situatėn e brendshme politike se sa me linjėn e politikės sė jashtme qė ajo ndėrmerrte. Zgjedhjet e fundit pėr pushtetin vendor duhet tė ishin nė tė vėrtetė njė arsye mė shumė qė Shqipėria tė bėnte hapa tė tjerė tė rėndėsishėm nė procesin e integrimit europian, si pėr shembull nė marrjen e statusit vend kandidat nė BE. Nė tė vėrtetė kėto zgjedhje edhe pse ishin demokratike, nuk e ndihmuan procesin e Integrimit Europian tė Shqipėrisė, por pėrkundrazi e penguan atė. Shkaku kryesore i kėsaj pengese, i cilėsuar disa herė edhe nga BE, ishte ngėrēi politik si dhe mungesa e konsensusit politik mes Pozitės dhe Opozitės.
Ndėrsa Serbia, duke analizuar se procesi i integrimit dhe anėtarėsimit tė saj nė NATO, ishte shumė i vėshtirė dhe pothuajse i pamundur, pėr sa kohė politika e saj e jashtme nuk do tė ishte nė tė njėjtėn linjė me politikėn e SHBA nė Rajon. Atėherė, ata kuptuan se Integrimi Europian ėshtė i mundshėm duke bėrė vetėm ca sakrifica tė vogla. Duhet theksuar fakti se Politika e Jashtme serbe ėshtė karakterizuar nė tė kaluarėn pėr mungesė koherence dhe elasticiteti me proceset e tjera tė ndėrvarura ndėrkombėtare. Ato e paguan shtrenjtė me politikėn e jashtme tė realizuar nga Millosheviē, i cili i ēojė jo vetėm nė humbjen e influencės gjeopolitike nė rajon, por edhe nė njė izolim tė thellė politik ndėrkombėtar. Duke pasur parasysh kėtė tė kaluar tė dhimbshme tė politikės sė jashtme, qeveria aktuale e Serbisė, ndryshoi strategji duke mos pėrsėritur tė njėjtin gabim.
Ajo, vendosi tė zhvillonte njė seri takimesh me pėrfaqėsuesit e BE-sė, pėr t’iu mbushur mendjen, se Serbia ka ndryshuar dhe pėr kėtė arsye nuk mendon mė si mė parė me ēėshtjet qė lidhen kryesisht me Rajonin, por edhe me gjerė. Ajo, nuk i kishte dorėzuar mė parė nė gjykatėn e Hagės kriminelėt e luftės, sepse kėtė e cilėsonte si akt sakrifice dhe prandaj, ajo nė njė farė mėnyrė duhej tė paguhej politikisht nėse e bėnte njė gjė tė tillė. Pra, ajo do t’i dorėzonte ata, vetėm nėse merrte garanci serioze nga BE pėr nisjen e bisedimeve pėr anėtarėsim. Ashtu ndodhi! Pasi mori garancitė e nevojshme nga BE, i dorėzoi njė nga njė tė gjithė kriminelėt nė formė e njė shantazhi, ku pėr ēdo hap tė ri tė rėndėsishėm qė bėnte nė procesit tė integrimit, ajo dorėzonte njė.
Pra, nėse analizojmė situatėn aktuale tė Serbisė dhe Shqipėri. Mundė tė themi se Serbia aktualisht ėshtė hapa pėrpara nė krahasim me Shqipėri pėr sa i pėrket anėtarėsimit nė BE. Shqipėria po kalon njė situatė tė vėshtirė nė politikėn e brendshme pėr shkak tė ngėrēit politik, i cili ka dhėnė pasoja tė forta e serioze edhe nė Politikėn e Jashtme tė saj.
Duke pasur parasysh faktin se Serbia dhe Shqipėria kanė interesa tė ndryshme dhe konfliktuale nė Rajon, qė lidhen me interesat gjeopolitike, edhe pse ata nuk mund tė bėjnė njė konflikt real ushtarak mes veti, ata tashmė sapo kanė nisur njė Luftė tė Ftohtė mes tyre. Lufta e Ftohtė lidhet me faktin e ēėshtjes sė Kosovės, tė rajoneve tė tjera me shqiptarė, si Presheva, me daljen nė det tė Serbisė dhe mbi tė gjitha me faktin, se kush prej kėtyre tė dyjave do tė arrijė tė integrohet me parė nė BE. Ėshtė puro njė Luftė e Ftohtė mes Serbisė dhe Shqipėri, e cila nuk ndryshon shumė me Luftėn e Ftohtė qė ndodhi mes SHBA dhe ish Bashkimit Sovjetik. Ndryshim i vetėm ėshtė nė faktin, se Lufta e Ftohtė mes SHBA dhe ish Bashkimit Sovjetik ishte globale, ndėrsa kjo mes Serbisė dhe Shqipėrisė do tė jetė Rajonale.
Shumė herė autoritetet serbe kanė shprehur dėshirėn e ndarjes, ose tė shkėmbit tė territoreve tė Kosovės. Kjo ėshtė njėlloj si nė vitet 1946-1947, kur Bashkimi Sovjetik kėrkonte ndarjen e Europės nė dy zona influencė, Perėndim-Lindje, njėrėn tė kontrolluar nga SHBA dhe tjetra nga Bashkimi Sovjetik. Nė fillim tė 1946, Walt Rostow shkruan, se: “Bashkimi i Gjermanisė nuk mund tė ndodh pa bashkimin e Europės, dhe bashkimi i Europės, mund tė pėrballohej mė mirė duke e bėrė nė mėnyrė indirekte pėrmes njė bashkėpunimi teknik nė fushėn ekonomike se sa pėrmes bisedimeve ekonomike”.
Autoritetet e Kosovės dhe Shqipėrisė, nuk duhet tė jenė asnjėherė dakord me Serbinė pėr asnjė lloj forme ndarje territoriale. Ndarja e Kosovės, do tė ishte njė problem serioz pėr sigurinė e Kosovės, tė Shqipėrisė dhe tė vetė Rajonit. Pėr kėtė, arsye Politika e Jashtme e Shqipėrisė duhet tė punoi dhe tė impenjohet fort pėr tė ndalur ēdo lloj iniciative qė ka njė qėllim tė tillė. Mund tė themi se Serbia e Shqipėria, janė nė njė Luftė tė Ftohtė, pasi interesat e tyre jo vetėm janė tė ndryshme, por janė edhe konfliktuale. Simbol i kėsaj Lufte tė Ftohtė ėshtė qyteti i Mitrovicės i ndarė nga njė urė, e cila simbolizon Murin e Berlinit qė ndante Berlinin nė dy zona influence. Pėr sa kohė kjo urė do tė ndajė qytetin, Serbia dhe Shqipėria do tė jenė nė njė Luftė tė Ftohtė, strategjike, politike dhe ekonomike.
Nė shtator tė vitit 1946 del njė raport top-sekret i titulluar “Marrėdhėniet amerikane me Bashkimin Sovjetik”, i cili korrigjohet nga Clifford, i shoqėruar me njė kritikė nė pjesėn e dytė nga Kennan. Presidenti Truman pasi e merr raportin e konsideron dokument aq shumė tė rėndėsishėm sa vendos se nuk duhet tė qarkulloj pėrtej mureve tė Shtėpisė sė Bardhė. Nė kėtė raport ndėr tė tjera shkruhej: “Nuk do tė jetė asnjėherė e thjeshtė me “rėnė dakord” me qeverinė sovjetike. Populli amerikan duhet tė mėsohet me kėtė mendim, jo si pasojė e njė dėshpėrimi, por si njė fakt qė duhet pėrballuar objektivisht dhe me kurajė. Nėse e gjejmė tė pamundur tė gjejmė njė bashkėpunim me sovjetikėt pėr zgjidhjen e problemeve, duhet tė jemi tė pėrgatitur tė bashkohemi me anglezėt dhe shtetet e tjera perėndimore nė tentativėn pėr tė ndėrtuar njė botė pėr llogarinė tonė qė do tė ndjek objektivat e veta e do ta njoh orbitėn sovjetike si njė entitet dallues, me tė cilėn konflikti nuk ėshtė se ėshtė i pashmangshėm, por me faktin se nuk mund tė ndjekim qėllime tė pėrbashkėta”.
Kjo pjesė e kėtij raporti mjaft tė rėndėsishėm nė raportet e mėvonshme amerikane-ruse gjatė Luftės sė Ftohtė, ėshtė mjaft konkret dhe aktual edhe nė rastin e marrėdhėnieve shqiptaro-serbe. Pėr shqiptarėt nuk do tė jetė asnjėherė e lehtė tė bien dakord me serbėt. Shqiptarėt duhet tė mėsohen me ketė mendim shumė shekullor, jo si pasojė e dėshpėrimit, por si njė fakt qė duhet pėrballuar nė mėnyrė objektive dhe me kurajė. Nėse pėr shqiptarėt ashtu siē ka qenė edhe nė tė kaluarėn, e vėshtirė dhe e pamundur tė bashkėpunohet me serbėt pėr tė zgjidhur ēėshtje tė rėndėsishme qė lidhen me gjeopolitikėn, strategjinė ekonomike dhe politike, atėherė faktori shqiptarė nė Rajon duhet tė punoi fort dhe me koherencė qė tė mbetet njė partner i rėndėsishėm i SHBA-ve dhe i disa vendeve tė tjera tė Rajonit dhe tė BE-sė pėr tė ndėrtuar realitetin shqiptarė nė pėrputhje edhe me linjat e partnerėve, i cili ėshtė dhe do tė jetė dallues me atė serb, me tė cilin konflikt i drejtpėrdrejt ushtarak ėshtė i shmangur, por qė qėllimet qė ndjekin nuk janė tė pėrbashkėta.
Shqipėria nė raport me Serbinė ėshtė nė njė realitet shumė tė ngjashėm me atė qė kishin SHBA kundrejt Bashkim Sovjetik. Prandaj, Shqipėria duhet tė ndjek dhe tė mbajė njė politikė tė jashtme tė “Pėrmbajtjes”. Koncepti i “Pėrmbajtjes” pėrdoret pėr herė tė parė nga Kennan nė njė konferencė me datė 17 shtator 1946, tė mbajtur pėrballė funksionarėve dhe personelit tė Departamentit tė Shtetit: Me kėtė rast, Kennan afirmon se Shtetet e Bashkuara tė Amerikės kishin njė avantazh margjinal mbi kundėrshtarin sovjetik, qė do t’i kishte lejuar ato “pėr ti pėrmbajtur si ushtarakisht ashtu edhe politikisht pėr njė periudhė tė gjatė”. Pra, Shqipėria nuk duhet tė mendoj tė ketė njė politikė agresive ose ushtarake kundėr Serbisė dhe interesave tė saj, por thjeshtė duhet tė jetė nė gjendje ta mbajė atė nė njė pozicion tė tillė nga ku nuk do tė jetė nė gjendje tė cenojė as drejtpėrdrejtė dhe as nė mėnyrė tė tėrthortė interesat gjeopolitik. Shqipėria duhet sė pari tė jetė e vendosur dhe e palėkundur qė partneri kryesor strategjik janė SHBA. Duhet tė krijoi njė staf diplomatik profesional dhe tė frymėzuar pėr tė mbrojtur interesat nacionale nė koherencė me lėvizje ndėrkombėtare. Duhet tė hiqet njėherė e mirė nepotizmi, qė e ka kapur pėr fyti diplomacinė shqiptare. Duhet tė bėj investime nė kuadrin e strategjisė sė NATO nė sistemin e mbrojtjes. Duhet tė ketė vullnetin dhe vendosmėrinė pėr tė rritur nė vlera maksima bashkėpunimin me Kosovėn. Shqipėria duhet tė vendos parimin e precedencės sė Politikės sė Jashtme kundrejt asaj tė Brendshmesh. Duhet tė marrin fund telenovelat e politikės shqiptare dhe duhet t’i mėshohet mė fort interesit nacional. Gjithashtu, mbi kėtė parim politika shqiptare duhet tė jetė e bashkuar, duke punuar sė bashku tė gjitha forcat politike nė vend pėr tė realizuar njė integrim sa mė tė shpejt tė Shqipėrisė nė BE. Sa kohė do tė vazhdojė tė jetė e ndarė Mitrovica, Shqipėria do tė jetė nė njė Luftė tė Ftohtė me Serbinė. Thyerja e asaj ndarje psikologjike, do tė shėnonte fundin e kėsaj lufte, duke shkruar njė fazė tė re nė historinė ballkanike.

_________________
" LYOU 10-10-2010 "

" Liri Nė Mendim,... Respekt Pėr Njė Mendim Tė Kundėrt "

" Vetėm kur t'a dish se kush je, dhe nga vjen!!...Vetėm atėherė do t'a dish se nga do shkosh dhe ku do tė arrish "


" Ēdo fillim ka njė mbarim "
avatar
LiLxLaDy
Admin

Numri i postimeve : 320
Location : Nė shpirtin e F.....
Registration date : 15/12/2007

Shiko profilin e anėtarit http://www.albawebchat.com

Mbrapsht nė krye Shko poshtė

Shiko temėn e mėparshme Shiko temėn pasuese Mbrapsht nė krye


 
Drejtat e ktij Forumit:
Ju nuk mund ti pėrgjigjeni temave tė kėtij forumi